aA
Lietuvoje yra per 18 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų, kurie šiandien yra aktyvūs mūsų darbo rinkoje, tačiau šiuo metu yra prastovose, o jų darbo užmokestis yra subsidijuojamas. Tiesa, netrukus dalis juos įdarbinusių darbdavių gaus dar didesnes subsidijas, kurios galės siekti ir 100 proc. MMA. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad didesnės subsidijos gali netgi paaštrinti vyresnių asmenų sugrįžimą į darbo rinką.
Mažiausiai 18 tūkst. gyventojų galės nedirbti ir gauti minimalią algą: ekonomistas mato riziką
© DELFI / Andrius Ufartas

Atleidžia vyresnius darbuotojus

Prieš daugiau nei savaitę Seimas apsisprendė – mokės didesnes subsidijas tiems darbdaviams, kurie išlaikys 60 m. ir vyresnius asmenis darbo rinkoje per karantiną ir ekstremaliąją situaciją bei jų neatleis.

Tokių pokyčių buvo imtasi po to, kai paaiškėjo, kad iš darbo rinkos karantino metu daugiausia atleidžiami vyresni gyventojai.

Birželio pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktuose duomenyse buvo matyti, kad kovą-gegužę daugiausia darbo neteko vyresni nei 65 m. asmenys, tokių buvo 6,4 proc. Antroje vietoje skirstant pagal amžių darbo neteko 20-25-erių asmenys (4,5 proc.), trečioje buvo – 61-65 m. gyventojai, tokių buvo 4,1 proc.

Reaguojant į situaciją sėl šios priežasties Seimas nusprendė didinti darbdaviams už 60 m. ir vyresnius asmenis mokamų subsidijų dydį. Buvo teigiama, kad taip vyresni darbuotojai išlaikys darbo vietas, kol įmonės sugrįš prie ankstesnių darbo apimčių.

Naujoji tvarka numato, kad darbdavys galės gauti 100 proc. subsidiją nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, taip pat bus galima rinktis antrąjį variantą – gauti 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet jis negalės sudaryti daugiau nei 910,5 eurų bruto.

Taip pat buvo aiškinama, kad pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba sugrąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau galės prašyti 6 mėn. trukmės subsidijų to paties darbuotojo darbo užmokesčiui: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc.

Vyresnių nei 60 metų prastovose – 18 tūkst.

Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, iš viso šiuo metu prašymus subsidijai gauti esant prastovoje yra pateikta už 18 tūkst. 370 asmenų, kurie yra 60 m. ir vyresni.

„Iš jų – 70 metų amžiaus ir vyresni – 1579 asmenys, 80 metų ir vyresni – 83 asmenys.

Prašymus išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims gauti pateikė 10614 asmenų, kuriems yra 60 ir daugiau metų“, – informavo UT atstovė bei pridūrė, kad ne mažiau svarbu, kad dėl jų bus galima kreiptis, kai Seimo priimtą įstatymą pasirašys Prezidentas Gitanas Nausėda.

Tiesa, kiek darbdavių gaus 100 proc. subsidijas, kol kas lieka neaišku, kadangi dydį esant galimybei rinksis pats darbdavys.

Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos informacija, iš viso įmonių, paskelbusių prastovas yra kiek daugiau nei 25 tūkst. Jas galima rasti čia.

Kaip informavo SADM, lėšos, kurios bus skirtos vyresnio amžiaus (nuo 60 metų) darbuotojams atskirai nuo bendrai planuojamos subsidijoms išmokėti sumos išskirtos nebuvo.

Bendrai subsidijoms už prastovose esančius darbuotojus numatoma skirti 250 mln. Eur.

„Delfi“ primena, kad Vyriausybė trečiadienį patvirtino ir koronaviruso valdymo strategijos priemonių planą, jame be kita ko nustatydama, kad koronaviruso ir kitų sunkių užkrečiamų ligų rizikos grupei bus priskiriami nebe sulaukę 60-ies, o 65-erių ir vyresni gyventojai.

Redakcijai pasiteiravus, ar tai neturės įtakos naujai patvirtintai subsidijų tvarkai dėl 100 proc. išmokų, kuri skiriama asmenims nuo 60 m., SADM atstovai patvirtino, kad šiuo klausimu pokyčių nebus.

„Niekas šiuo klausimu tikrai nesikeis, nes būtent priešpensinio amžiaus žmonės (60 metų ir vyresni) dirbantieji baiminasi, kad dėl pandemijos sukeltų ekonominių sunkumų darbdaviai nebus linkę išlaikyti jų darbe“, – teigė ministerijos atstovė.

Mato problemą

Visgi tokia nauja vyresnių asmenų darbo vietų subsidijavimo tvarka tinkama atrodo ne visiems. Kaip teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, tai nėra labai efektyvi priemonė, kuri naikintų darbo rinkoje stereotipus ir padėtų padidinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ir išsaugoti juos darbo rinkoje.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Tokia priemonė iš esmės pateisinama tik dėl to, jog vyresnio amžiaus žmonės yra iš tiesų rizikos grupėje, kurie gali užsikrėsti, mirtingumas yra didesnis ir reikia juos labiau saugoti, negu kitų amžiaus grupių darbuotojus.

Bet šioje situacijoje turime kitą problemą. Jeigu leidžiame tiems darbuotojams nedirbti, jie gali būti prastovose, yra subsidijuojami tos darbo vietos kaštai, tai vis tiek įmonei reikia darbuotojų, reikia kažką priimti, ir tų vyresnio amžiaus darbuotojų sugrįžimas į darbo rinką po pandemijos, po prastovų, gali būti dar sudėtingesnis, nes vietoje jų buvo priimti kiti darbuotojai, galbūt jie prarado įgūdžius.

Bijau, kad tai gali netgi paaštrinti vyresnio amžiaus asmenų užimtumo problemą“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo ekonomistas.

Jis siūlė, kad reikėtų ieškoti alternatyvių priemonių, kaip paskatinti vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą į darbo rinką.

„Na, iš priemonių galėtų būti pavyzdžiui vyresnio amžiaus asmenims taikomos mažesnio socialinio draudimo įmokos ir čia, man atrodo, prieš metus buvo svarstomas kitas pasiūlymas –neapmokestinti pensinio amžiaus darbuotojų socialinio draudimo įmokomis, tai yra, kuomet jie išeina į senatvės pensiją, dar būdami pensininkais taip pat dirba, iš valstybės patys nereikalauja daugiau, o prie savo pajamų patys prisiduria ir valstybė dar vis tiek papildomai iš jų reikalauja mokėti socialinio draudimo įmokas.

Toks socialinio draudimo įmokų regresyvumas, mokestinės naštos mažinimas vyresnio amžiaus asmenims, jis galėtų paskatinti juos pačius aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir net sulaukus pensinio amžiaus likti darbo rinkoje nebūtinai dirbant pilnu etatu, bet dirbant pusę etato ir dėl tos mažesnės mokestinės naštos jie galbūt taptų ir patrauklesni darbo rinkoje“, – kalbėjo ekonomistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
3.2941

Koronaviruso protrūkis Kauno įmonėje: serga 18, dar tiriami apie 200 darbuotojų (15)

Kaune įmonėje „Hegelmann Transporte“ kilus koronaviruso protrūkiui tiriami apie 200 šios...

Lietuvos pajūris kartais brangesnis nei Turkija ar Bulgarija: kelionių organizatorius turi paaiškinimą kodėl (182)

Kasmetinius priekaištus dėl itin didelių kainų Lietuvos pajūryje, koronaviruso pandemija...

„Grigeo“ valdyboje Šilerienę keičia Variakojis (5)

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupę valdančios...

Seimas siekia uždrausti perpus perpjautas ar supresuotas padangas laikyti perdirbtomis (6)

Seime kelią skinasi pataisos, numatančios, kada padangos būtų laikomos perdirbtomis, o kada –...

Kaune nustatyta 18 koronavirusu užsikrėtusių asmenų, atvykusių iš Uzbekistano įmonė laikinai stabdo veiklą; papildyta 20.24 (915)

Vienai Kauno įmonių šios dienos – įtemptos. Liepos 2-ąją iš Uzbekijos į Lietuvą atskridus...

Top naujienos

Konstitucinio Teismo darbuotojai pratrūko: valstybės institucijoms apskundė patį teismo pirmininką Dainių Žalimą (54)

Grupė Konstitucinio Teismo (KT) darbuotojų teismui laikinai vadovaujantį teismo pirmininką,...

Už mažas algas dirbti nebeapsimoka: lietuviai mėgaujasi išmokomis (121)

Užimtumo tarnyba (UT) šalyje fiksuoja rekordinį nedarbą, tačiau tuo pačiu metu Lietuvoje...

Koronaviruso protrūkis Kauno įmonėje: serga 18, dar tiriami apie 200 darbuotojų (15)

Kaune įmonėje „Hegelmann Transporte“ kilus koronaviruso protrūkiui tiriami apie 200 šios...

Gražina Kristina Sviderskytė

Nebūti dalykai, sujaukę „Lituanicos“ istoriją: „vokiečių išgamos“

Atmintis yra keistas reiškinys: žmonės geba atsiminti nebūtus dalykus. Ypač po sukrečiančių,...

17 milijonų žmonių apėmęs tyrimas parodė tikruosius COVID-19 mirčių rizikos faktorius

Visi žino, kad COVID-19 yra pavojingesnė vyresniems ir ligotiems žmonėms. Tačiau tai – tik...

Nerimas dėl pinigų ir darbo kelia realų pavojų visuotiniam atsigavimui (6)

Koronaviruso pandemija įstūmė pasaulį į finansinį neužtikrintumą, keldama grėsmę recesijos...

Gerai pažįstami augalai, kurie per karštį gali būti pavojingi (1)

Vasarą sunoksta vaisiai ir daržovės, džiugina pačių užsiaugintas derlius. Kita vertus, tarp...

Norvegijoje užpuolikas žiauriai subadė kelias moteris, viena mirė (13)

Norvegijos policija trečiadienį pranešė sulaikiusi vieną asmenį po incidento, per kurį buvo...

Naujo tyrimo rezultatai nedžiugina: nustatė, po kiek laiko nuo užsikrėtimo nyksta imunitetas koronavirusui

Imunitetas koronavirusui daugeliui pacientų gali pradėti nykti per kelias savaites ar mėnesius,...

Kodėl česnakų laiškus reikia surišti į mazgą – pataria patyrę daržininkai (2)

Česnakai – vieni iš reikalingiausių produktų virtuvėje ištisus metus. Be jų neįmanoma...

|Maža didelių žinių kaina