aA
ES Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai 2021-2027 m. laikotarpiu planuoja skirti apie 5 proc. mažiau lėšų nei dabartiniu laikotarpiu. Nors toks finansavimas verčia žemdirbius rengti protestus prie Europos Parlamento (EP) būstinės ir kelia kai kurių EP narių susirūpinimą, europarlamentaras Petras Auštrevičius mano, jog prieš prašant daugiau pinigų, reikėtų išleisti dar nepanaudotus.
© Flickr.com nuotr.

Pasak europarlamentaro Bronio Ropės, didžiausia problema tai, kad ES nevykdo beveik prieš 20 metų išsakytų pažadų.

„Kas dėl Europos Komisijos siūlymų dėl bendrosios žemės ūkio politikos, tai bendrai visoms šalims tiesioginės išmokos mažėja apie 5 proc. Septynioms šalims, taip pat ir Lietuvai, jos didėja apie 5 proc. Vis dėlto laikotarpio (2021-2027 m. - ELTA) pabaigoje tai pasieks vos 80 proc. vidurkio, nors Lietuvai 2002 m. buvo žadėta, kad vidurkis bus pasiektas dar 2013 m.

Nors parama didėja kasmet, tačiau šiuo metu ji siekia apie 65 proc. ES valstybių narių vidurkio, o beveik 80 proc. pasieks tik 2027 m.“, - teigė B. Ropė.

Kaip teigė europarlamentaras, gaudami ženkliai mažesnes išmokas mūsų žemdirbiai negalės būti konkurencingi vieningoje rinkoje. Taip pat nerimą kelią ir tai, kad kaimo plėtros programoje numatoma finansavimą ūkininkams mažinti ketvirtadaliu iki 5,5 mlrd. eurų.

„Dar didesnė baimė yra dėl kaimo plėtros, kurios finansavimas mažinimas apie 25 proc. Iš kaimo plėtros finansuojamas ūkininkavimas nederlingose žemėse. (...) Taip pat iš kaimo plėtros skiriama ekologinio ūkininkavimo parama. (...) Tai dalykai, kurie turės susitraukti. Vis dėlto mes jau esame ES vidutiniokai - perlipome 75 proc. barjerą pagal gamybą, pagal perkamąją galią. Išėjus britams sieksime 78 proc. Šioje vietoje Lietuva galėjo būti geresnėje situacijoje, bet per vėlai buvo imtasi suskirstyti Lietuvą į regionus“, - Briuselyje kalbėjo B. Ropė.

Tačiau, pasak P. Auštrevičiaus, Lietuva dėl menkesnio finansavimo skųstis neturėtų, nes nesugebama išnaudoti jau paskirtų lėšų.

„2014-2020 m. laikotarpiu esame vos 8 vietoje pagal regionų pinigų panaudojimą - esame panaudoję vos 29 proc., nors Lietuva visada būna pirmame trejetuke. Yra nepilnas milijonas nepanaudotų eurų net už 2007-2014 m. laikotarpį. Silpnėja tempai, kitaip ir negali būti. (...) Aš manau, kad ateityje mes dar lėtėsime pagal šių fondų panaudojimą.

Rėkti, žvelgiant į 2021-2027 m. perspektyvą finansiškai net nelabai turime ir pagrindo, todėl geriau panaudokime esamus pinigus, o tada sakykime, kad jų maža. Būti nepatenkintu yra lengva. Pagrįsti, kodėl tau netinka pateiktas biudžetas - daug sudėtingiau“, - Briuselyje žurnalistams sakė P. Auštrevičius.

ELTA primena, kad lapkritį Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Briuselyje protestavo dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimo.

ŽŪR duomenimis, naujuoju, 2021-2027 metų laikotarpiu, Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metais.

Kaip anksčiau yra teigęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuva yra trečia nuo galo ES pagal tiesiogines išmokas.

„Mes norime, kad būtų suvienodintos sąlygos. Nereikalaujame, kad būtų tik mums padidintos išmokos būtinai, bet norime, kad tos išmokos tiesiog būtų arčiau vidurkio visoms ES šalims. Mūsų tikslas - gauti vidutinę išmoką jau 2021-2027 metų laikotarpiui“, - patikino A. Baravykas.

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus Eltai nurodė, kad ši protesto akcija nebus paskutinė.

„Lietuvoje ir Lenkijoje kyla ažiotažas, ši protesto akcija nebus paskutinė. Jei mūsų poreikių ir prašymų netenkins, kur trauktis? Kaip sakoma, storam duoda dar daugiau, o lieknam - trupinių, nes jam vis tiek nereikia“, - teigė jis.

Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t. y. - 79 proc. ES vidurkio.

ES tiesioginių išmokų vidurkis - apie 266 eurus už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokesčių inspekcijos vadovė: kiekviena reforma atneša sumaišties ir nerimo

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) yra pasirengusi mokesčių pasikeitimams nuo kitų metų,...

Po kelių metų Lietuvos sandėliuose ir gamyklose jau dirbs krautuvai–robotai Kolegos ar konkurentai?  (1)

Vis daugiau įmonių Lietuvoje domisi galimybėmis įdarbinti pramoninius robotus. Pasak krautuvų –...

Registrų centras atvers daugiau duomenų (1)

Registrų centras nuo kitų metų ketina atverti daugiau duomenų. Centro direktorius Saulius...

VPT: Vilkaviškio valdžia privalo nutraukti sutartį su „Bruneros“

Vilkaviškio rajono valdžia privalo nutraukti 410 tūkst. eurų vertės sutartis su bendrove „...

Kauno rajone pavogtas seifas su ginklais ir kilogramu aukso (4)

Antradienį Kauno rajone, Domeikavos kaime, iš namo pavogtas seifas su ginklais ir kilogramu aukso.

Top naujienos

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (3)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (586)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Pensijų pokyčiai palies visus: kitąmet reikės apsispręsti, kaip elgsimės su savo pinigais (321)

Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų...

Tautvydas Marčiulaitis. Reikia pradėti be gailesčio ir labai greitai žudyti mažas kaimo mokyklas (40)

Per du metus matėme ilgai neregėtų dalykų. Mokesčių reformą, švietimo reformą bei...

Dėl Seimo pirmininko pasisakymo apie „gyvulių ūkį“ feisbukas leipsta juokais (87)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prajuokino daugelį savo atsakymu apie „gyvulių ūkį“...

Šiltoje mero užuovėjoje – Frankenšteino eksperimentas valstybės sąskaita (56)

170 tūkst. eurų – tiek valstybei per metus atsieina sportininkų rengimo centro Druskininkuose...

Mokesčių inspekcijos vadovė: kiekviena reforma atneša sumaišties ir nerimo

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) yra pasirengusi mokesčių pasikeitimams nuo kitų metų,...

Liudininkai pasakoja apie Strasbūre kilusią paniką: žmonės lakstė ir verkė ant tilto sužeistąjį radęs vyras: po 45 min. liovėmės gaivinti (111)

Prancūzijos policija trečiadienį tebeieško asmens, nušovusio tris žmones ir sužeidusio dar...

Žinomi keliautojai apie žiemos keliones: kur geriausia švęsti, o kur – ilsėtis (1)

Norintys Naujuosius sutikti užsienyje dar gali gauti bilietų, tik prieš keliaudami turėtų...

Kaunietis garaže slepia itin retą „Mercedes-Benz“ – tokių pasaulyje tik du (92)

„Parduosiu, jei reikės širdį ar kitą organą pirkti“, – juokiasi Stanislovas Bartkevičius,...