aA
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad, vykdant regioninių aplinkos apsaugos departamentų pertvarką, nebuvo užtikrintas tinkamas finansavimas, todėl aplinkosaugos institucijomis dabar nėra pasitikima.
Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika
© DELFI / Josvydas Elinskas

Vertindamas pastaruoju metu į viešumą iškylančius taršos atvejus, aplinkos ministras interviu Eltai sako, kad šios istorijos kai kuriais atvejais yra šokiruojamos, tačiau rodo, kad sektorius valosi. Jis taip pat tikina, kad dar šioje kadencijoje bus priimti tolesni teisės aktai dėl aplinkos apsaugos sektoriaus stiprinimo.

K. Mažeika sako, kad Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktoriaus Vaido Laukio atliekamą darbą vertinti dar anksti, ir teigia, jog tai bus padaryta kovą, kai departamento vadovas pristatys atliktus darbus ir veiklos ataskaitą.

– Kaip bendrai vertinate pastarojo metu situaciją aplinkos apsaugos sektoriuje, kai bene kasdien iškyla vis naujas taršos atvejis?

– Apibendrinčiau, kad Lietuva valosi. Turbūt paskutinio meto istorijos, aišku, yra nemalonios, kai kuriais atvejais net ir šokiruojamos, bet atveria daugybę metų besitęsiančią situaciją. Liberalizmas aplinkosaugoje dabar duoda tuos vaisius, kai buvo didinamas pasitikėjimas, individuali paties verslo atsakomybė be jokių papildomų reikalavimų, tikrinimų ir kontrolės.

Vieningos struktūros Lietuvoje sukūrimas, kai iš aštuonių atskirų regioninių aplinkos apsaugos departamento padalinių sukurtas vienas bendras su kompetencijų centrais, yra pirmas žingsnis, turbūt tik skeleto funkcija, kuriam reikia užauginti raumenis ir suteikti įrankius. Tai vakar (antradienį buvo priimtas vadinamasis Klaipėdos paketas. – ELTA) buvo padaryta Seime, kad jis galėtų maksimaliai funkcionuoti.

– Manote, kad regioninių aplinkos apsaugos departamentų centralizavimo reforma pasiteisino?

– Kitose teritorija ir gyventojų skaičiumi panašiose šalyse ta sistema puikiai veikia. Aišku, reikia ne tik panašios struktūros arba padalinių ir galbūt tam tikrų funkcijų, bet ir žmonių, kurie tas funkcijas atliktų. Šiandien žinome, kad turime per 70 laisvų etatų, ir kompetencijos prasme tikrai yra kur temptis, mokytis ir tobulėti organizacijai, ir už tai atsakinga pirmiausia Aplinkos apsaugos departamento vadovybė.

– Sakote, kad aplinkos apsaugos sektorius valosi. Bet gal tai vyksta dėl pilietiškų žmonių, kurie praneša apie taršos atvejus?

– Aš nemanau, kad ir anksčiau nepranešdavo. Tie patys žmonės sako, kad jau dešimt metų ir daugiau kalba, rašo, siunčia, kreipiasi, pradedant nuo savivaldos, baigiant Prezidentūra. Tos reakcijos nebuvo, ir tai reikia pripažinti. Kodėl anksčiau kažkas nematė – klausimas atviras.

– Anksčiau sakėte, kad AAD vadovui V. Laukiui suteikiate pasitikėjimo avansą ir pavedėte darbus, kuriuos jis turi atlikti. Ar tie darbai jau atliekami?

– Procesas vis dar vyksta, negaliu pasakyti nei taip, nei ne. Iki kovo pirmos turime laiko, tada galėsime apibendrinti ir pasakyti rezultatus. Juolab, kad laukiama ir paties vadovo veiklos ataskaita, ir bus atitinkamai įvertinta.

– Nuolat palaikote su juo ryšį?

– Be abejo. Kontaktuojame, dirbame, kiekvienu atveju ir jis, kaip vadovas, informuoja ir rodo tuos žingsnius. Nėra atsiribojimo ar ignoravimo nė iš vienos pusės, bet, kaip minėjau, vertinti kol kas dar anksti.

– Opozicija jus kritikuoja, kad tai, kas vyksta aplinkosaugos sektoriuje, yra ir jūsų atsakomybė, nepaisant to, kad dar palyginti neseniai vadovaujate ministerijai. Ar matote savo klaidų?

– Aplinkos apsaugos departamento reformos, kuri vyko ir kurią aš palaikiau, esminė klaida yra ta, kad nebuvo užtikrintas tinkamas finansavimas, nes struktūriniai pokyčiai įvyko, bet jie įvyko su tais pačiais minimaliais finansiniais ištekliais. Dėl to procesas užsitęsė ir tuos dvejus metus, kai vyko reforma, netekome nemažai specialistų, dalis išėjo. Turbūt tie, kuriems kompetencija leido pasirinkti geriau apmokamą darbą, jie tą ir padarė, o atsilaisvinusios vietos, sumažėjusi kompetencija davė neigiamą aspektą, dėl ko šiandien aplinkosauga nėra tarp labiausiai patikimų valstybės institucijų.

– Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė, kad Aplinkos ministerija yra viena iš tokių, kurioje nėra užtikrinama antikorupcinė aplinka, daromos reformos yra fragmentiškos. Ar priimtas vadinamasis Klaipėdos paketas leis šią situaciją keisti?

– Be abejo. Tai yra to žmogiškojo faktoriaus eliminavimas, kur sprendimas priimamas žemiausioje grandyje, ir specialistas patikrinimo aktuose gali nustatyti žemesnius reikalavimus arba nurodymus neakcentuojant esminių trūkumų, dėl ko ta tarša ir poveikis aplinkai kai kuriais atvejais ir įvyksta. Tai, ką STT kalba, mes girdime. Šiandien galime pasakyti, kad AAD sistemoje Imuniteto skyrius yra struktūriškas, bet jame trūksta kompetencijos, dėl ko sutarta su policijos vadovybe bendradarbiauti, kad imuniteto tarnyba būtų kuo efektyvesnė, kad turėtų įrankius ir gerąją praktiką, kurią šiandien naudoja policijos sistema.

– Premjeras šią savaitę įvardijo, kokie darbai turėtų būti atlikti: tai ir imuniteto padalinys, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skaičiaus didinimas. Kada galėtų būti paruošti tai įgyvendinantys teisės aktai?

– Mes kalbame ne apie metus, kalbame apie mėnesius, ir kai kurie žingsniai turi būti padaryti iki kovo 1 dienos. Tai turbūt ir lems (AAD. – ELTA) vadovo tolimesnę perspektyvą – vadovauti arba ne. Kas priklauso nuo mūsų – darbo grupės ir bendradarbiavimas kartu su Prokuratūra, policija ir kitomis tarybomis – STT, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Mokesčių inspekcija – yra žingsniai, kur apsitarta ir artimiausiu metu pradės veikti darbo grupės, kurios bus atsakingos už tų teisės aktų ir rekomendacijų perkėlimą į mūsų teisinę bazę.

– Portalas 15min.lt skelbė, kad jūsų patarėjas Vytautas Černevičius dalyvavo medžioklėje, kurioje galimai buvo sumedžioti du elniai, nors to daryti negalima. Kaip jis aiškina šitą situaciją ir ar pasitikite juo?

– Pirmadienį jis atėjęs papasakojo man visą situaciją. Jis tikrai pats nepaleido šūvio toje medžioklėje, nedalyvavo jokiuose veiksmuose bandant tai nuslėpti. Buvo informuota aplinkos apsauga, kuri ir pradėjo tyrimą. Jis niekaip nėra prisidėjęs prie to. Aš tikrai juo pasitikiu. Pirmiausia turi atsakyti medžioklės vadovas ir būrelio vadovas, nes, kiek žinau ir kiek supratau iš mūsų pokalbio ir to paties straipsnio, pačiame būrelyje yra problemų tarp narių. Klausiau AAD, ar yra įtarimų dėl mano patarėjo, tai tikrai įtarimų nebuvo.

– Tai, kad jis dalyvavo toje medžioklėje, nebūtų pretekstas jį atleisti?

– Tikrai nematau pagrindo.

– Ar pritartumėte medžioklės lapų viešinimui?

– Tai klausimas, į kurį reikėtų atsakyti plačiau. Tai ne tik medžioklės (klausimas. – ELTA), bet ir visos veiklos, susijusios su asociacijomis, narystėmis ar viešų asmenų dalyvavimu vienoje ar kitoje veikloje.

Kalbant apie medžioklę, galbūt galima kalbėti apie medžioklės lapų viešinimą medžioklėse, kurias organizuoja Valstybinių miškų urėdija, ir viešinti viešųjų asmenų (pavardes. – ELTA). Tai būtų pozityvaus atvirumo demonstravimas, bet jei medžioklę prilygintume tai veiklai, kuri apibrėžta asociacijų įstatyme, tai mes turėtume kalbėti ir apie žvejybą, apie lankymąsi Operos ir baleto teatre, koncertuose, teniso klubuose, baseinuose, kur už tave gali kažkas kitas sumokėti, ar lankaisi ten, kur priimami vieni ar kiti sprendimai. Nors sprendimai daugiausia priimami kabinetuose, blogiausiu atveju – restoranuose. Būtų sunku tai apibrėžti.

– Bet pastaruoju metu išryškėjo net keli atvejai, kai buvo sumedžioti žvėrys, kurių negalima medžioti, – gal medžioklės lapų viešinimas būtų teigiamas pokytis?

– Konkrečiu atveju vyksta tyrimas ir bet kokiu atveju medžiotojui, kuris padaro nusikaltimą arba pažeidimą, stabdoma teisė medžioti su ginklo, automobilio ir kitų medžioklėje turimų daiktų konfiskavimu. Sankcijos yra pakankamai griežtos. Turėtų sustiprėti pačių medžiotojų švietimas, egzaminavimas, kad medžiotojas būtų visavertiškai pasirengęs ir nekiltų abejonių dėl vieno ar kito žvėries ar net žvėrių rūšies sumaišymo. Kalbant apie lytį, galima sumaišyti, ar tai patinas, ar patelė kai kuriais atvejais. Bet, kalbant apie rūšies sumaišymą, tai tikrai tam tikrų klausimų kyla dėl pačių medžiotojų pasirengimo.

– Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą. Kaip manote, ar planuojamos jam skirti lėšos yra pakankamos iškeltiems tikslams įgyvendinti?

– Pats planas tikrai kėlė daug vilčių. Bet, matant pirminius biudžetus, tai šiek tiek nuvilia, nes tiek Lietuvos atžvilgiu, tiek kitų šalių atžvilgiu matome, kad tie tikslai yra sunkiai įgyvendinami, nes tai yra tik maža dalis finansų, kurių poreikis yra gerokai didesnis norint tikrai maksimaliai efektyviai pasiekti užsibrėžtus tikslus.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

JK gali netekti 32 mlrd. JAV dolerių eksporto į ES be prekybos susitarimo (5)

Didžioji Britanija gali netekti iki 32 mlrd. JAV dolerių per metus eksporto į Europos Sąjungą...

Už auklių ir remonto paslaugas gyventojams bus grąžinta apie 1 mln. eurų (4)

Prašymus atgauti dalį gyventojų pajamų mokesčio ( GPM ) už auklių, būsto ir automobilių...

„Amazon“ sustabdė prekybą „nacių propagandos“ knygomis

Elektroninės prekybos milžinė „ Amazon “ sustabdė prekybą savo platformoje kai kuriomis...

Paskirtas naujas „Vilniaus prekybos“ ir „Akropolis Group“ valdybos pirmininkas (1)

Naujuoju „Vilniaus prekybos“ ir „ Akropolis Group “ valdybos pirmininku išrinktas dabartinis...

Teismas: Marcinkevičiai turi paneigti dalį teiginių apie Numavičių (1)

Dalis verslininkų Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių viešų teiginių apie buvusį verslo...

Top naujienos

Nerimo apimtame Italijos regione dirbanti lietuvė – apie tikrąją padėtį: iš namų stengiamės neišeiti (171)

Kone kiekvieną dieną daugėja naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų – pasaulio žiniasklaida...

Kubilius: Šimonytė būtų geriausia premjerė – klausimas, ar Lietuva turės tokią galimybę (601)

„Politikai labai dažnai galvoja, kad jie jau žino atsakymus. Bet esame atėję į tokią stadiją,...

Austrijoje viešbutyje – baimė ir nerimas: dėl koronaviruso grėsmės paskelbtas karantinas (123)

Austrijoje, Alpių mieste Insbruke, uždarytas vienas viešbutis, paaiškėjus, kad koronavirusu...

Europoje daugėja koronaviruso atvejų: perspėja dėl kelionių – atšaukiami kai kurie skrydžiai Ispanijoje – dar trys atvejai

Ne tik Italijoje šiuo metu daugėja naujų koronaviruso židinių, pranešama apie tai, kad...

Istorinėje Vilniaus vietoje – patirtis gomuriui už 5000 eurų: tai, kas įvyksta tarp šių sienų, liks mūruose (121)

Viešbutyje „ Pacai “ naujai atidarytas restoranas „Muros“, kuris pakeitė prieš tai...

„Real“ abejoja, ar verta rizikuoti dėl koronaviruso ir vykti žaisti Milaną (48)

Madrido „Real“ klubas dvejoja, ar kitą savaitę verta riziuoti ir keliauti į Italiją, kur turi...

Libaną purtančių neramumų centre atsidūręs lietuvis: niekada nemačiau tokių protesto akcijų (10)

Kai kalbama apie Artimuosius rytus, neišvengiama kalbos apie karą, konfliktus, tačiau prie...

Silvestras Dikčius

Australijos gaisrai pasauliui nusiuntė aiškesnę žinutę, nei visi klimato kaitos ekspertai kartu sudėjus

Reportažų srautas gaisrų tema iš Australijos nutrūko prieš gerą mėnesį, bet liepsnų ir...

Už auklių ir remonto paslaugas gyventojams bus grąžinta apie 1 mln. eurų (4)

Prašymus atgauti dalį gyventojų pajamų mokesčio ( GPM ) už auklių, būsto ir automobilių...

ES ir britų derybos: laukia paskutinės nakties sindromas ar visiškas fiasko? (36)

Kaip toli Britų salos nudreifuos nuo ES ? Kaip Norvegija, Kanada, o gal net taip toli, kaip...