Parlamentarai plenariniame posėdyje taip pat turėjo svarstyti liberalų pasiūlymą mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tačiau šis klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas.
Kaip DELFI paaiškino Seimo narys Gintaras Steponavičius, taip atsitiko dėl to, kad liberalai rengiasi valdžios pasikeitimui po rudenį įvyksiančių rinkimų.
„Esame numatę PVM mažinimo paketą, bet ši mokesčių politikos dalis yra susijusi ir su kitais sprendimais. Todėl nusprendėme atskirai šio pasiūlymo neteikti ir taip neduoti pagrindo spekuliuoti, kad mes neatsakingai žiūrime į biudžeto praradimus“, – dėstė jis.
G. Steponavičius sakė, kad visus savo mokesčių politikos pasiūlymus pristatys artimiausiu metu.
Liberalų G. Steponavičiaus ir Eligijaus Masiulio užregistruotos pataisos numato, kad dabar galiojantis 21 proc. standartinio PVM tarifo dydis per tris metus būtų sumažintas iki 18 proc.
Tai reikštų, kad nuo 2017 metų PVM tarifas sumažėtų iki 20 proc., nuo 2018 metų – iki 19 proc., nuo 2019 metų – iki 18 proc.
Liberalų teigimu, tokį pasiūlymą paskatino tai, kad Lietuva 2009 metais spręsdama biudžeto deficito problemas padidino PVM nuo 18 iki 21 proc., tačiau, praėjus sunkmečiui ir Lietuvos ekonomikai augant 6 metus iš eilės, nebuvo imtasi veiksmų dėl PVM tarifo dydžio grąžinimo į ikikrizinį lygį.
„PVM tarifo sumažinimas vertintinas kaip vienas iš pačių efektyviausių būdų ekonomikai ir investicijoms skatinti bei kainoms mažinti. Didesnis PVM tarifas skatina gyventojus vengti mokesčių ir tokiu būdu didina šešėlinę ekonomiką, todėl PVM tarifo sumažinimas ne tik padėtų generuoti ekonomikos augimą, bet ir būtų efektyvi priemonė šešėliui mažinti. Be to, sumažėjus prekių ir paslaugų kainai, gyventojams liktų daugiau pajamų, kurias jie išleistų vartojimui“, – tvirtinama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Įspėjo dėl praradimų
Nors G. Steponavičius ir E. Masiulis teigia, kad PVM tarifas būtų mažinamas palaipsniui, todėl galimi valstybės biudžeto praradimai per metus būtų gerokai mažesni, Seimo Teisės departamentui dėl to kyla abejonių.
Parengtoje išvadoje pastebima, kad atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė.
DELFI jau rašė, kad artėjant rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams, parlamente pradėtos registruoti PVM mažinančios įstatymo pataisos.
Tačiau kol kas viešai dar nepateikti skaičiavimai, kokios įtakos tai turėtų šalies finansams.
Šią analizę rengia Finansų ministerijos specialistai. Ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Teresė Staniulytė DELFI sakė, kad ji turėtų būti paskelbta per artimiausią valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdį.
Didins NPD
Ketvirtadienį savo darbotvarkę Seime diktavę liberalai taip pat pateikė pataisas dėl gyventojų pajamų mokesčio.
Jose numatyta didinti NPD iki minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) lygio – 350 eurų. Šiam pasiūlymui ketvirtadienį Seimas pritarė po pakeitimo.
Beje, tokiam pačiam siūlymui, kurio iniciatorius – Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys, po pateikimo Seimas jau yra pritaręs.
„Manau, kad abu projektus būtų galima apjungti Biudžeto ir finansų komitete. Manome, kad viena didžiausių problemų Lietuvoje yra per mažas darbo užmokestis ir vartojimas“, – savo pasiūlymą argumentavo E. Masiulis.
Jis pastebėjo, kad dėl NPD padidinimo valstybės biudžetas netektų 130–160 mln. eurų. Šiuos nuostolius E. Masiulis siūlė kompensuoti 5 proc. mažinant valstybės tarnautojų atlyginimų fondą ir didinant iš valstybės valdomų įmonių gaunamas įplaukas.
Dar vienas liberalų pasiūlymas – įmonių atleidimas nuo pelno mokesčio tais atvejais, kai pelnas skiriamas naujų darbo vietų kūrimui, investicijoms. Šią idėją neseniai atgaivino ir Ūkio ministerijai vadovaujantis socialdemokratas Evaldas Gustas, tačiau Seimas jos svarstyti nesiėmė.
Nori „Sodros“ lubų
Liberalai taip pat pasiūlė įvesti „Sodros“ lubas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte paskaičiuota, kad šiuo metu socialinio draudimo įmokos nebebūtų mokamos nuo sumos, viršijančios 2225 eurų.
Ši suma apskaičiuota nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, neviršijančios penkių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (dabar 445 eurų) sumos.
Seimo nariai šiam liberalų pasiūlymui ketvirtadienį nepritarė, bet grąžino tobulinimui.
„Pagal dabartinę tvarką, kad ir kiek žmogus uždirbtų, jo būsima pensija nebus kur kas didesnė nei kitų. Dabar ši riba yra apie 1,7 tūkst. eurų per mėnesį (jau atskaičius mokesčius).
Jei žmogaus atlyginimas yra didesnis, likusi suma neįtraukiama į būsimos pensijos skaičiavimą. Tai reiškia, kad žmogus sumoka daugiau mokesčių, tačiau papildomos naudos senatvėje negaus.
Žinant, kad „Sodrai“ darbdavys dar papildomai sumoka sumą, kuri prilygsta trečdaliui žmogaus atlyginimo, jam sunku kelti algas iki vakarietiško lygio, išlaikyti gerus darbuotojus, kai mokesčių našta tokia didelė. Ją sumažinę galėtume lengviau susigrąžinti emigravusius lietuvius į tėvynę“, – tvirtino E. Masiulis.
Jis taip pat pažymėjo, kad lubas taiko tokios Europos Sąjungos valstybės kaip Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Austrija, Vokietija.
E. Masiulis taip pat pripažino, kad dėl lubų įvedimo valstybinio socialinio draudimo fondas netektų 60–100 mln. eurų.
Šiuos praradimus, liberalų lyderio teigimu, būtų galima kompensuoti iš to, kad dėl lubų įvedimo trauktųsi šešėlinė ekonomika. Be to, reiktų efektyviau administruoti pačią „Sodrą“.
„Įmokos į „Sodrą“ priklauso nuo to, kiek Lietuvoje yra gerai apmokamų darbo vietų. Mūsų manymu, toks sprendimas paskatintų, kad jų atsirastų daugiau. Jeigu nieko nedarysime, tai problemų su įmokomis bus visada“, – plenariniame posėdyje kalbėjo jis.
E. Masiulis priminė, kad tokia pati nuostata yra numatyta Vyriausybės Seimui pateiktame socialinio modelio pakete. Tačiau jai jau yra nepritaręs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
