aA
„Maximos grupė“ žengia į Lenkijos rinką ir būtent čia mato didžiausią potencialą augimui. Įmonės vadovas Dalius Misiūnas įsitikinęs, kad didesnis veiklos mastas bei diegiamos inovacijos leis efektyvinti veiklą ir sutaupyti, o tuo pačiu ir pasiūlyti geresnes sąlygas apsiperkantiems Lietuvoje.
Dalius Misiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

Interviu DELFI „Maximos grupės“ vadovas Dalius Misiūnas pasakojo, kad šiuo metu svarbiausia rinka – Lenkija. Būtent čia numatomas didžiausias potencialas augti, naujų kontaktų su tiekėjais ir gamintojais užmezgimas, ko pasekoje tikimasi ir pasiūlyti mažesnes kainas kitose rinkose, įskaitant Lietuvą.

Nors didžiausias dėmesys Lenkijai, naujovių galima tikėtis ir Lietuvoje. Šiais metais jau pristatytos kelios inovacijos, o dar laukia ir naujos mobilios programėlės pristatymas, kuria naudojantis bus galima paprasčiau apsipirkti.

Interviu D. Misiūnas plačiau papasakojo ne tik apie inovacijų plėtrą, bet ir skirtumus Lietuvos ir Lenkijos mažmeninės prekybos rinkoje bei kokį poveikį turi nedarbas sekmadieniais.

– Lenkijoje turite apie 500 parduotuvių, tačiau rinkos dalis tik 1,6 proc. Kokie jūsų augimo planai, ar iš regioninių žaidėjų norite tapti pagrindiniais kaip, pavyzdžiui, „Biedronka“?

– Pirma tai augimas turi būti tvarus. Tai mums aiškus įsipareigojimas. Antra, mums prioritetas organiškas augimas – didiname parduotuvių skaičių atidarydami naujas parduotuves ir išnaudodami sinergiją tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, kaip to augimo šaltinį. Specifinio tikslo kiek užaugti norime neturime, bet norime, kad augimas būtų ženklus. Iki „Biedronkos“ greitai neužaugsime, nes ji labai didelė. Jei mes turime kokius 600 mln. eurų apyvartos, tai „Biedronka“ 10 mlrd. eurų apyvartą. Bet jei ne iš pinigų pusės žiūrint, tai iš to regioninio žaidėjo palaipsniui norime pereiti į nacionalinio lygmens žaidėją.

– Kelerių metų tai planas tapti nacionaliniu žaidėju?

– Tiek, kiek užtruks organiškai ir tvariai tai darant. Yra suvokimas, kad viskas, ką darome, turi būti pamatuota, suprasti dar geriau kaip veikia viskas, ką kartu su Baltijos šalimis galime daryti ir augti tiek, kiek šitie du dalykai mums leidžia. Mes suvokiame, kad tai mums svarbu, bet nekeliame būtinos sąlygos, kad po kažkiek metų būtume ten ir ten.

– Ar Lenkijoje neplanuojate keisti „Stokrotkos“ pavadinimo į „Maximos“?

– Dabar tokio plano neturime, kaip bus ateityje niekas nežino. Pasirinkome pasilikti su „Stokrotka“. Tai įvyko su „Aldik“, „Sano“ integravimu. Pavadinimai buvo pakeisti, nes „Stokrotka“ akivaizdžiai populiaresnis ir geriau žinomas vardas buvo. Klientų jis teigiamai vertinamas, tai nematome dabar reikalo keisti.

Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

– Įdomus aspektas, kad Lietuvoje jūs esate didžiausi, tačiau Lenkijoje atsiduriate to mažojo regioninio žaidėjo vietoje. Galima net palyginti, kai Lietuvoje mažieji sako, kad sunku plėstis, nes geras vietas užėmę didieji prekybos tinklai, neturi kur. Ar neatsiduriate Lenkijoje tokioje pozicijoje, kad didieji viską paėmę?

– Iš dalies taip. Natūralu, kad apie „Biedronką“ kalbi, kaip čia žmonės apie „Maximą“. Bet iš kitos pusės tai rinka yra kitokia ir tai ne mūsų vienų nuomonė. Visi vertina, kaip labiausiai turinčią potencialo. Ir iš tiesų ji atsiduria TOP mažmeninės prekybos augimo Europoje trejetuke. Rinkos augimas, perkamosios galios didėjimas, ekonomikos augimas ir teigiama demografija suteikia papildomų galimybių. Tad nėra to jausmo, kad visiškai nėra kur plėstis. (…) Jeigu lyginti su Lietuva tai taip, demografija skiriasi. Bet Lietuvoje dar kita medalio pusė yra, kad labai koncentruota rinka ir Vilniuje klausimas kyla dėl vietų, nuomos ir sklypų kainų. Lenkijoje pasiskirstymas didesnis, atitinkamai daugiau potencialo.

– Lietuviai nuvažiavę į Lenkiją tikina, kad ten viskas pigiau. Ar nėra ten dar sunkiau kovoti kainomis su kitais prekybos tinklais?

– Lietuvoje dabar irgi didelė konkurencija kainų prasme, o Lenkijoje taip buvo visada. „Biedronka“ varžosi su „Lidl“, kas geresnį pasiūlymą pateiks, o visi kiti negali nekreipti dėmesio, bando pasivyti. Ypatingai pernai, kai pradėta nedirbti kai kuriais sekmadieniais, atsirado nauja dimensija marketingo ir kainodaros, kai visi bandė klientus pasikviesti penktadienį, šeštadienį, pirmadienį. Stebėjome ir matėme atvejų, kurie atrodė labai agresyvūs kainų ir pasiūlymo prasme: kuponai papildomam apsipirkimui, du už vieno, ar trys už vieno kainą ir panašiai. Besikeičiant situacijai visi bando iš to laimėti.

– Lietuvoje vis atsinaujina diskusija, ar reikėtų drausti prekybos tinklams dirbti sekmadieniais. Lenkijoje jau pamatėte poveikį. Koks jis buvo ir, kaip manote, ar toks pat būtų Lietuvoje?

– Greičiausiai poveikis būtų panašus. Akivaizdu, kad žmogus neateina sekmadienį, dalis jo pirkimų persiskirsto, bet dalis pranyksta iš esmės. Kitas klausimas, paties patogumo žmogui. Su lenkų kolegomis kalbėjome, tai buvo tas įprotis pas kai kuriuos klientus sekmadienį apsipirkti ir jie turėjo tuos įpročius keisti. (…) Ten gali dirbti mažos parduotuvės, kur prie degalinių, šeimos mažos parduotuvės.

– Tai iš esmės smulkusis verslas. Išeitų, kad kaip ir paskatino lenkai savo sprendimu smulkųjį verslą, suteikė paspirtį?

– Taip.

– Tuomet tas pats ir Lietuvoje būtų, nes juk svarstoma irgi tik didiesiems neleisti prekiauti?

– Turbūt tai galėtų būti kažkoks paskatinimas. (...) Bet koks sprendimas turi eilę poveikių, nebūtinai vieną išimtinai. Galima daug diskutuoti, ar gerai, ar blogai. Esmė, kad pasikeitus reguliavimui visi prekybininkai turėtų prisitaikyti, tai taip ir elgtumėmės. O iš kitos pusės, man atrodo, svarbiausia kliento interesas, ar jis pajus pagerėjimą, ar pablogėjimą, ar jam nebus jokio skirtumo. Tai svarbiausia. Ir čia pavyzdžių yra visokių. Pavyzdžiui, Vengrijoje, kur buvo įvesta tokia tvarka, jos atsisakyta. Diskusija Lenkijoje vis dar vyksta, ar toks sprendimas pats geriausias.

– Ar dėl to pirkimai išauga šeštadienį?

– Be abejo. Ir penktadienį, ir šeštadienį. Didesnį kiekį užsiperka. Tai keičia ir parduotuvių veiklą, nes dalis produktų yra greitai gendantys. Diena nedarbo keičia tai, kaip planuoji vežti prekes ir pan. Prekybininkai visada susitvarko taip, kad pirkėjas nejaustų trūkumo.

– O ar daug prarasta apyvartos dėl nedarbo kai kuriais sekmadieniais, ar visgi atsiperka per kitas dienas išaugusiu pirkimu?

Sunku tik apibrėžti, nes praktika dar nenusistovėjo, daugėja dar tų nedarbo sekmadienių, bet iš esmės dalis apyvartos dėl to prarandama. Ir kitos dienos pilnai to nekompensuoja.
Dalius Misiūnas


– Poveikis yra. Sunku tik apibrėžti, nes praktika dar nenusistovėjo, daugėja dar tų nedarbo sekmadienių, bet iš esmės dalis apyvartos dėl to prarandama. Ir kitos dienos pilnai to nekompensuoja.

– Jei lietuviai nuvažiuotų į „Maximos grupei“ priklausančią „Stokrotka“, kokias kainas pamatytų – ar panašias į „Maximos“ kainas Lietuvoje, ar lenkiškas?

Vienas dalykas yra skirtingos mokestinės sistemos, pridėtinės vertės mokestis (PVM). Kainos, kurias matysime lentynoje, yra sunkiai realiai palyginamos.
Dalius Misiūnas


– Čia sudėtingesnis aspektas, nes vienas dalykas yra skirtingos mokestinės sistemos, pridėtinės vertės mokestis (PVM). Kainos, kurias matysime lentynoje, yra sunkiai realiai palyginamos. Iš kitos pusės, yra nemažai dalykų, kuriuos jau šiandien perkame bendrai, tai ten tos kainos panašios. Esant tokiai didelei rinkai, nemažai tiekėjų turi specialias kainas Lenkijai, kaip didelei rinkai skirtas kainas, tai susiję su parduodamu kiekiu. Taip pat Lenkijoje nemažai gamintojų, kurie išvystę dideles apimtis, tai leidžia atpiginti prekes, nes ir logistikos kaštai sumažėja, transportavimas pigesnis. Tai daliai prekių kainos panašios, bet visur matysime skirtingo PVM efektą ir kai kur pigesnius dalykus vien dėl to, kad tai vietinės rinkos produkcija, mažesni logistikos kaštai arba dėl rinkos dydžio taikomos geresnės tiekimo kainos.

Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

– Turbūt tas įėjimas į Lenkiją padėjo užmegzti stipresnį kontaktą su gamintojais ir tiekėjais. Ar turite naujų tiekėjų, iš kurių galite pirkti didesnius kiekius, dalį tiekti ir Lietuvai?

– Tai yra viena iš mūsų strateginių minčių. Kai mes priėmėme sprendimą darytą sandorį Lenkijoje, į tai buvo atsižvelgiama kaip į potencialą, kad galima turėti efektą. Tai nėra lengvas darbas, nes yra nusistovėjusios tradicijos, pirkėjo lūkestis, negalime atsisakyti lietuviškumo, latviškumo ar estiškumo. Tai visada liks kaip stuburas ir esmė, bet šalia to pasiūlysime didesnį pasirinkimą ir geresnes kainas.

– O kaip yra su lietuviškais gamintojais. Ar jiems dėl jūsų žengimo į Lenkiją taip pat atsiveria didesnė rinka?

– Jau ne vienas pokalbis yra užmegztas ir tikrai dėliojasi. Nesakau, kad masiškai galime išvežti prekes ir jas pardavinėti ten. Daug tiekėjų ir gamintojų iš Lietuvos jau yra bandę į Lenkijos rinką eiti dar prieš mums ten pradedant veikti – vieni sėkmingiau, kiti mažiau sėkmingai, tačiau dabar turime visą sąrašą su kuriais kalbamės. Savo parduotuvėse Lenkijoje pasiūlysime lietuvišką produkciją. Kaip ir Bulgarijoje dalis lietuviškos produkcijos yra parduotuvėse, taip ir Lenkijoje. Bet vėlgi, patiems gamintojams ta pati dilema – Lenkijoje daug gamintojų, jei paimsime pieną, mėsą, daržoves ir paprastai jie yra didesni. Tai konkuruoti yra sudėtinga.

– Pasiūlysite lietuvišką produkciją, bet ar su lietuviška pakuote? Ar pritaikysit tai rinkai kitą pakuotę nors produktas bus pagamintas Lietuvoje?

– Ir taip, ir taip. Nes dalis tų produktų gali būti su lietuvišku aiškiu veidu, o dalis gali būti pagaminti Lietuvoje. Gali būti ir taip, ir taip, tik tai nėra masiška. Daug lietuvių į Lenkiją važiuoja, bet ne daug lenkų į Lietuvą, tad, natūralu, kad didesnėse rinkose tos sąlygos, turint omeny ir mokestinį skirtumą, geresnės. Ir kažkam ateiti iš kitų rinkų yra sudėtinga, ne tik iš Lietuvos.

– O gamintojams ir tiekėjams iš Lenkijos Lietuvos rinka nėra per maža?

– Iš vienos pusės taip, iš kitos pusės yra tas aspektas, kad yra artima geografiškai. Tai patrauklu. Kalbantis su lenkų gamintojais ir siūlant bendradarbiavimą trijų Baltijos šalių mastu, tai jiems yra įdomu. Ir čia jau matome realius atvejus, kada susitariame dėl bendro tiekimo ir į Lenkiją, ir į Baltijos šalis. Tai jiems potencialas augimui, o augimas mums – sąlygų pagerinimas.

– Jūs tuomet pigesnių produktų galite pasiūlyt?

– Taip, mažesnes kainas.

– Kaip reaguoja lietuviškų produktų tiekėjai, kurie galbūt parduoda tą pačią produkciją, tačiau lietuvišką ir brangiau?

– Galima galvoti, kad labai konkuruoja, nors iš tiesų dažnai nekonkuruoja. Dažnai tai prekės, kurios yra šalia, o pasirenka klientas. Tikrai mes vertiname ir gerbiame tą pasirinkimą ir visada garantuosime, kad žmogus vietinę lietuvišką produkciją galėtų rinktis, bet tuo pačiu norime pasiūlyti jam alternatyvą. Atskirais atvejais už labai patrauklią kainą.

– Jūsų pateiktais paskaičiavimais lenkai yra linkę parduotuvėje apsilankyti 1,2 karto per dieną, lietuviai – 3,5 kartų per savaitę. Kodėl tokie yra skirtumai, ar tam įtakos turi mažesnės kainos Lenkijoje?

– Tai nesusiję su kainomis. Manau, kad tai yra tradicija ir įpročiai, kurie susiformavo per ilgą laiką. Tas pats duonos pirkimas iš ryto, grynai kultūriškai Lenkijoje nusistovėjo. Ar tai tiesiogiai susiję su šviežumu, galbūt, bet čia jau reiktų giliau tas priežastis išsiaiškinti, bet aš manau, kad tokia tradicija. Taip visi darė ilgą laiką ir toliau tęsia. (…) Reikia nepamiršti, kad lietuviai nueidinėjo nuo šios tradicijos, pradėdami mokytis pirkti ilgesniam laikotarpiui. Kai kalbėdavome, kad užsienyje žmonės perka savaitei, kai atsirado didesnės parduotuvės, žmonės pradėjo ilgesniam laikui apsipirkti. Mes ta kryptimi ėjome. Ar apsisuksime ir kitaip pradėsime eiti, sunku pasakyti. Lenkija sakyčiau atskiras fenomenas, jie ir anksčiau taip apsipirkinėjo ir toliau taip.

– Kalbant apie plėtrą, buvote paskelbę apie milijonines investicijas, naujas parduotuves Lenkijoje. O kaip yra Bulgarijos rinkoje? Ar ten plėsitės, bandysite didesnę rinkos dalį užimti?

– Ten irgi planas plėstis organiškai, atidarant naujas parduotuves, neturint aiškaus tikslo, bet matydami, kad rinka auga ir turėdami pakankamai gerą pagrindą augimui, norime tenai augti. Bulgarijoje turime 2,3 proc. rinkos dalies, irgi nedidelė dalis.

– Neapsibrėžiate ar keliasdešimt, ar kelis šimtus naujų parduotuvių norite atidaryti?

– Ne, skaičių neturime. Dabar 74 parduotuves ten turime, pastaraisiais metais tas skaičius didėjo ir norime toliau, kad jis augtų. Bet tai nebus šimtais ar kelių dešimčių klausimas, tai bus nuosaikesnis augimas nei Lenkijoje.

– Ar Baltijos šalyse numatoma atidaryti naujas parduotuves?

– Visada yra vertinamos tokios galimybės. Pasižiūrėjus istoriškai, kasmet atidaromos parduotuvės, uždaromos, rekonstruojamos. Tarp tokių vertų paminėjimų, tai Akropolis Rygoje, kur jau artimiausiu metu turėtų atsidaryti, o ten ir mūsų didžiausia parduotuvė Latvijoje.

– Latvijoje, Estijoje dar nesate taip smarkiai įsitvirtinę kaip Lietuvoje, ar ten ir daugiau naujų parduotuvių galite atidaryti?

– Tam tikra prasme taip, nes rinkos dalis ten mažesnė, bet tuo pat reikia pasakyti, kad Lietuva unikali. Lietuva – „Maximos“ gimtinė. Čia pirmiausia buvo didžiausia plėtra. Jei paimti tą pačią Estiją, atrodo rinkos dalis mažesnė, bet rinka daug labiau išsivysčiusi, bet kokia pamaldom plėtra yra tiesioginė konkurencija su esančiais kitais žaidėjais. Tai tam tikra prasme yra sudėtingiau. Ne šuoliais, ne žingsniais, o mažais žingsneliais.

– Lietuvoje daug kalbų dėl prekybos tinklų koncentracijos. Tai ar nėra priešingų planų – ne tai, kad plėstis, bet kaip tik uždaryti kurias nors parduotuves?

– Jeigu matome, kad yra klientas, kuriam reikia parduotuvės, tai ji ten ir bus, jei tuo pat metu matome, kad kažkuri parduotuvė dėl pasikeitusių sąlygų tapo nebeaktualia, visada svarstysime, ar ji ten būti, ar turi kitoje vietoje būti.

– Ar matote tokių situacijų, kad svarstytumėte jau apie uždarymą?

– Yra vienetiniai atvejai, bet tikrai tik vienetiniai.

– Taip pat paskutiniu metu daug pranešama apie įvairiausias inovacijas. Viena jų, Mindaugo „Maximoje“ savarankiškas prekių skenavimas iš karto apsipirkinėjant. Kokie rezultatai jau matyti?

– Matome, kad žmonės tikrai domisi, bando, pirmi atsiliepimai geri. Tikrai didelė naujiena tai ir reikalavo nemažai pasiruošimo iš mūsų pusės, bet sistema veikia, pabandžius pamatysime, kokie to rezultatai bus, kokias galėsime iš to išvadas padaryti ir atitinkamai žiūrėsime, jei sistema pasiteisins ir matysime potencialą, kitur ją diegsime. Tai vienas iš įrankių kaip palengvinti apsipirkimą, padaryti patogesniu, greitesniu, tuo pat metu suefektyvinti savo veiklą. Yra ir daugiau tokių sprendimų, tos pačios savitarnos kasos, mobilioji aplikacija.

– Taip pat pradėjote naudoti elektronines etiketes daržovių ir vaisių skyriuje. Ar planuojate visur jas diegti?

– Pabandymui taikoma, kol kas nepriėmę tokio sprendimo, norime daugiau duomenų, kad suprastume, kaip tai veikia, koks atsipirkimas tokių investicijų. Jei pasiteisins, tai be abejo. Turbūt tai vyks labiau per skyrius einant, nebus masinis diegimas. Tai yra technologija, kuri nuima daug rankų darbo ir tai svarbu, nes tai reiškia, kad žmogus turės daugiau laiko galvoti apie asortimentą, prekes ir klientą, o nereikės tiek daug laiko skirti etikečių keitimui.

– Kalbame apie efektyvinimą, savitarnos kasas, etiketes. Atrodo, kad žmogui darbo mažės, tai gal ir žmogaus nebereiks?

– Bendrai tokia tendencija, kad mechaninių darbų apimtis turėtų mažėti tiek dėl robotizacijos, automatizacijos, skaitmenizacijos. Tai visiškai sutampa ir su demografinėmis tendencijomis ir su iššūkiais su kuriais susiduriame: žmonių pritraukimas, atlyginimų didėjimas. Vakarų Europa tą jau anksčiau išgyveno, kad augant atlyginimams, mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, vis sudėtingiau sekantis pasamdyti žmones, visi ieškojo ir rado, kaip procesus automatizuoti, kaip įgalinti technologiją.

– Ar jau susiduriate su problema, kad sunku rasti dirbančiuosius?

– Tai nėra pati didžiausia problema, bet aš manau, kad visi su tuo susiduriame, visuose sektoriuose, ne tik prekyboje, o prekyba vienas iš intensyvesnių sektorių žmonių valandoms. Norėtume, kad mūsų žmonės daugiau aukštesnės pridėtinės vertės darbus dirbtų, o mechaniniai darbai, kurie gali būti automatizuoti, būtų automatizuoti.

– Paminėjote mobiliąją programėlę. Ko žmonės gali iš jos tikėtis?

Į programėlę bus integruota lojalumo dalis ir atsiskaitymo.
Dalius Misiūnas


– Palengvins jų apsipirkimą, bus patogiau. Į programėlę bus integruota lojalumo dalis ir atsiskaitymo. Tai ir pasiūlymai, individualios nuolaidos ir paprastas greitas atsiskaitymas. Pridedama prie QR kodo paspaudžiama apmokėti, galima pasirinkti panaudoti lojalumo taškus. Atsiskaitymai bus susieti su banko kortele. Esame pratestavę, kad bus daug patogiau ir greičiau apsipirkti.

Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

– Iš kitų naujovių, neseniai atidarėte maisto išsinešimui vietą. Ar plėsite šią koncepciją?

– Tai pabandymas, konkrečiai šioje vietoje Gedimino prospekte, bet tikime, kad tokios koncepcijos bus vis daugiau, nes žmonės vertina greitį, paprastumą, pasirūpinant užkandžiais ar pietumis. (…) Tai daugiau miesto ir miesto centro reiškinys. Tai naujas reiškinys, tarsi apjungimas tų dviejų, bet klientas akivaizdžiai rodo tą poreikį ir vis tiek prekybininkai stengsis jį patenkinti, kadangi tai nėra toli nuo mūsų to, ką darome kiekvieną dieną, tai matome potencialą.

– Dar viena naujovė – maistomatai. Ar jais jau naudojamasi, ar jų bus daugiau?

– Maistomatai daugiau skirti kliento patogumui, kad galėtų neprisirišdami prie konkretaus pristatymo laiko pasidaryti tarsi pirkimą ir patys pasiimti. Tai šiandien turime dvi vietas, kurios tarsi pabandymui skirtos. Jei koncepcija pasiteisins, išsianalizuosime, suprasime kur dar turi būti. (…) Naudojasi, pakankamai populiaru yra, bet tuo pačiu reikia pripažinti, kad tai visiškai nauja paslauga, tai reikia kaip ir bet kuriai kitai paslaugai laiko suprasti, kaip ji tinka ir kaip turi būti vykdoma.

– Nemažai ekonomistų kalba apie tą artėjantį sunkmetį, ekonomikos augimo sulėtėjimą. Ar dėliojant plėtros planus atsižvelgiate į tai? Galbūt net pristabdote dėl to plėtrą?

– Atskirai kažkokių specialių sprendimų nepriiminėjame tokiu pagrindu, bet kaip ir visi verslai, taip ir mes vertiname riziką. Tarp jų yra rizika, kad ekonomikos augimas sulėtės, arba bus kažkokia recesija, bet šiai dienai neturime specialių planų, nesame kažko pradėję daryti.

– Nesiauginate vadinamųjų finansinių lašinių sunkmečiui?

– Finansinė sveikata visais laikais svarbi. Čia visada buvo prioritetas ir toliau išlieka prioritetu, kad turėtume stiprius finansus. Obligacijų procesas parodė, kad juos turėti stiprius yra naudinga, nes tada geresnėmis sąlygomis gali pasinaudoti. Tai kaip ir nuolatinė taisyklė.

– Bet ar yra atskira strategija, kad jeigu bus sunkmetis, mes eisime tokia ar kitokia kryptimi? Ar yra toks planas ant stalo?

– Tai nėra specialus planas šiai dienai, bet tai yra ir turi būti bet kurio verslo dalis, pasiruošimas nematytas atvejams. Toks planas turi būti visada.

– Tikite, kad to plano prireiks?

– Mes norėtume kad viskas būtų gerai, ekonomika augs ir mes visi galėtume džiaugtis tuo, bet praktika rodo, kad kartas nuo karto turime ciklus ir koks bus tas pokytis, koks jo mastas – spėlionės. Matyt, čia daug kas, ir ekonomistai, ir analitikai taip sako, kad ekonomika išgyvena tuos ciklus.

– „Maxima grupės“ veiklos strategijoje numatyta per septynis metus sutaupyti 500 mln. eurų. Kaip tai pasieksite?

– Yra technologijos, kurios duoda efektyvumą, geresni procesai, augimas, mastas duoda efektyvumą ir sinergija. Sinergija perkant irgi duoda efektyvumą, nes leidžia sutaupyti. Tada sakome, kad tą sutaupymą, visų pirma, norime skirti savo klientams. Tokiu būdu mes sukursime didesnę vertę savo klientams per mažesnes kainas, paprastai kalbant.

– Septynių metų strategijoje taip pat numatyta į parduotuvių tinklo stiprinimą investuoti 600 mln. eurų. Tai ar neišeina taip, kad 500 mln. eurų sutaupote efektyvindami veiklą ir realiai tik 100 mln. Eur papildomai investuojate?

– Tik techniškai taip galima skaičiuoti, nes strategijoje pasakėme, kad visas mūsų efektyvumas, visų pirma mūsų klientams turėtų keliauti, o investicijos yra plėtros dalykas, kuris daromas jau iš sugeneruoto rezultato ir skolintomis lėšomis, kaip visada. Šie skaičiai nėra susieti, jie atskiri.

– Ar išsiskiria Lietuva savo verslo aplinka iš kitų šalių?

– Manyčiau, kad ne. Iš vienos pusės verslui visada aiškiau, kai reguliavimas yra stabilus. Kuo jis stabilesnis, tuo labiau prognozuojama, verslui paprasčiau planuoti ir veikti. Bet jei paimti praktiką, tai visose šalyse vyksta pokyčiai. Esame pripratę taip gyventi ir tikrai tai nėra kažkas ypatingo.

– Pasitvirtinote iki 2025 metų strategiją. Ar per šį laikotarpį numatoma žengti į dar vieną naują rinką?

– Tai nėra atskirai suformuluotas tikslas, bet mums įdomios visos rinkos centrinėje rytų Europoje esančios rinkos. Tikrai prioritetą teikiame toms rinkoms, kuriose jau veikiame, ten bus sukoncentruotos pastangos ir dėmesys, bet tuo pat stebime, kas vyksta bendrai. Šiuo metu mums svarbiausia rinka yra Lenkijos. Tas tiesa ir, jei kalbėti apie tas rinkas, kur nesame, nėra nė vienos, kuriai šiuo metu skirtume ypatingą dėmesį.

– Ačiū už pokalbį.

Šiais metais „Maxima grupė“ viso planuoja atidaryti 120-140 parduotuvių. Didžiąją dalį – Lenkijoje. Lietuvoje planuojame atidaryti iki 7-8 parduotuvių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
3.1944
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Klaipėdos uosto kruizinės laivybos sezoną pradeda pirmasis kruizinis laivas

Ketvirtadienį Klaipėdos uoste prasideda naujas kruizinės laivybos sezonas - jį pradės čia...

Seimui teikiamas sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymas (1)

Seimo posėdyje ketvirtadienį Energetikos ministerija planuoja teikti Lietuvos elektros energetikos...

Seimas galutinai spręs, ar dar kartą vertinti „Revolut“ grėsmę nacionaliniam saugumui (1)

Seimas ketvirtadienio plenariniame posėdyje galutinai spręs, ar kreiptis į Vyriausybės...

Skrydžiai iš Lietuvos – kaip ant delno: kokių krypčių lietuviai gali tikėtis ateityje (19)

180 keleivių turinčiam lėktuvui nusileisti Vilniaus oro uoste gali kainuoti apvalią sumelę,...

ES ambasadorius: Trumpo politika Kubos atžvilgiu verčia nerimauti Europos bendroves (2)

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Kuboje Alberto Navarro pareiškė, kad Jungtinių Valstijų...

Top naujienos

Ruošia dar vieną pasiūlymą dėl girtaujančių nėščiųjų: jau turi visą planą (75)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį „Žinių radijuje“ pareiškė, kad...

Skrydžiai iš Lietuvos – kaip ant delno: kokių krypčių lietuviai gali tikėtis ateityje (19)

180 keleivių turinčiam lėktuvui nusileisti Vilniaus oro uoste gali kainuoti apvalią sumelę,...

Putino ir Kim Jong Uno rankų paspaudimu prasidėjo istorinės derybos Vladivostoke (35)

Vladivostoke ketvirtadienį prasidėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Šiaurės Korėjos...

ECB valdybos narys: didžiausią susirūpinimą kelia didėjančios turto kainos (11)

Benoit Coeure'as, Europos centrinio banko valdybos narys, atsakingas už rinkas, pareiškė, kad...

Pastabų turėjęs Jovaiša siūlo nenuleisti galvos: Šaro „Žalgiris“ yra neprognozuojamas laida „Krepšinio zona“

Kauno „Žalgiris“ išleido kozirius iš savo rankų. Puikias kortas turėję žalgiriečiai...

Jau greitai galėsime pamiršti kelio duobes: rado būdą, kaip jų išvengti (14)

Pavasaris yra puikus metų laikas – šiltėja oras, daugiau saulės spindulių, bunda gamta. Tačiau...

Klaipėda ruošiasi vasarai: kuo vilios miesto svečius ir turistus?

Pradėjus šilti orui vis daugiau gyventojų laukia vasaros atostogų ar ilgųjų savaitgalių,...

Kaip apsisaugoti nuo vagių, jei automobilis užsiveda ne rakteliu, o mygtuku (10)

Augant automobilių, turinčių beraktes užvedimo sistemas , vagysčių skaičiui, specialistai...

Patarimai, kuriuos dalija tobulai savo amatą išmanantys sodininkai (1)

Jei ko nors imamės, visada trokštame tik paties geriausio rezultato. Pradedantys sodininkauti...

Gerdami kavą padedate sau ar kenkiate: mitybos specialistė turi patarimų pateikia teigiamas ir neigiamas savybes (6)

Kavos tema be galo kontroversiška. Lengva pasiklysti interneto platybėse ieškant atsakymo. Kavą...