Apie tokias galimybes portalui DELFI patvirtino prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
„Sprendimo priėmę dar nesame. Kalbamės su pačiais bankais. Tam reikia ir patirties, ir bankų įžvalgos. Tai, kaip galimybė, mums yra įdomi, bet šiai dienai galutinio sprendimo dar neturime“, - teigė ji.
Jei „Maxima“ vis dėlto apsispręstų „Ačiū“ lojalumo korteles paversti mokėjimo kortelėmis, pirkėjai jokių papildomų nepatogumų nepatirtų ir ja galėtų naudotis kaip bankine kortele. Pats administruodamas mokėjimo korteles prekybos tinklas galėtų sumažinti savo išlaidas.
Laukia ir daugiau naujienų?
Apie pasikeitimus Lietuvos mokėjimų rinkoje antradienį prasitarė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas bei Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas susitikime Seime su konservatorių frakcija.
Pasak jų, naujai įvedami ribojimai dėl tarpbankinių atsiskaitymų dydžio, aštrėjanti konkurencija mokėjimų rinkoje bankams mokėjimo paslaugų teikimą daro nebe tokį patrauklų.
Kaip DELFI jau rašė, pagal kovo mėnesį priimtą reglamentą tarpbankinis atsiskaitymo kredito kortele mokestis negalės viršyti 0,3 proc. pirkinio ar paslaugos vertės, o atsiskaitymas debeto kortele – 0,2 proc.
„Pagal pirmo ketvirčio (2015 m. - red.) duomenis, bankų pajamos iš komisinių ir palūkanų mažėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo euro įvedimas: nebėra keitimo sąnaudų, sumažėjo pavedimų pajamos, nes buvę tarptautiniai pervedimai tapo vietiniais. Aplinka, kurioje veikia, bankai pelningumo prasme prastėjo“, - kalbėdamas apie komercinių bankų verslo aplinką paminėjo V. Vasiliauskas.
S. Kropo teigimu, įvedami tarpbankinių atsiskaitymų mokesčio dydžio ribojimai turės įtakos komercinių bankų pasiryžimui investuoti į šią sritį.
„Tarpbankinių atsiskaitymų mokesčio sumažinimas atrodytų gerai, tik jei kokius 4-5 kartus padidėtų atsiskaitymai kortelėmis ir būtų padengiamos investicijos. Dabar jos (investicijos – red.) jau padarytos, bet naujoms investicijoms, nežinau, ar bus vietos, nes turi būti apsimokamumas“, - kalbėjo S. Kropas.
Kalba apie stambius žaidėjus rinkoje
V. Vasiliauskas pabrėžė, kad įvedus griežtesnius apribojimus tarpbankinių atsiskaitymų mokesčio dydžiui, bankai mokėjimo paslaugų sektoriuje pralošia.
„Su tokiais reguliavimais bankai susiduria su verslo modelio pergalvojimo klausimais, - teigė jis. - Mokėjimo paslaugos, manau, priklauso mokėjimo įstaigoms, o ne bankams. Kiekvienas galime tikėtis naujų ir stambių žaidėjų atėjimo mokėjimų paslaugų versle“.
Kaip pavyzdį Lietuvos banko vadovas paminėjo mobiliojo ryšio operatorius, kurie leistų mobilųjį telefoną paversti pinigine.
Primename, kad, pavyzdžiui, „Omnitel“ mokėjimo įstaigos licenciją gavo dar 2011 m. Tuo metu „Tele2“ šių metų gegužės mėnesį pranešė, kad išmaniojo telefono programėles bus galima pirkti neturint sąskaitos banke ar kredito kortelės: mokestis bus įtrauktas į sąskaitą už ryšio paslaugas.
„Omnitel” Produktų valdymo skyriaus vadovas Andrius Kavaliauskas teigė, kad ateityje planuojama pasiūlyti ir daugiau paslaugų, už kurias bus galima atsiskaityti mobiliaisiais telefonais.
Pasak jo, šiuo metu klientai jau gali atsiskaityti mobiliuoju telefonu, pavyzdžiui, už automobilio stovėjimą.
„SMS žinutėmis žmonės taip pat linkę atsiskaityti už įvairų pramoginį turinį. Ateityje plėsime tokio pobūdžio mokėjimų ir paslaugų spektrą, nes tam matome realų poreikį“, - teigė jis.
S. Kropas taip pat paminėjo, kad į mokėjimų įstaigas įsilieti gali prekybos tinklai.
