Ketvirtadienį Vilniuje pristatyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengta 2022 metų Lietuvos ekonominė apžvalga.
Po pristatymo vykusioje panelinėje diskusijoje dalyvavęs Ž. Mauricas pabrėžė, kad pinigai ir vėl tampa ribotu resursu.
„Trumpuoju laikotarpiu reikėtų atsargiau elgtis, kalbant apie fiskalinę politiką. Pandemijos laikotarpiu skolinimosi kaštai buvo praktiškai nuliniai. Šiuo metu jie auga. Todėl tos laimės ne tos šalys, kurios greičiau ir daugiau įlies pinigų į ekonomiką, o tos, kurios juos panaudos tiksliau“, – sakė jis.
Ekonomistas apibendrino, kas šalį į priekį varė praeityje ir ko laukti artimiausiu metu.
„Kas lėmė Lietuvos sėkmę popandeminiu laikotarpiu – pusę augimo generavo pramonės sektorius, kuris pasinaudojo pasaulinėje ekonomikoje vykstančiu pokyčiu, kuomet užstrigo tiekimo grandinės.
Dabar situacija keičiasi, mūsų pramonė stringa, praranda konkurencingumą dėl kylančių energetinių kaštų, o tiekimo grandinės atsilaisvina. Konkuruoti su mumis pradeda ta pati Vokietija. Be to, pakilo darbo kaštai, todėl sunkiau pritraukti naujų investicijų.
Kita sritis buvo informacinės technologijos, finansų ir kitos verslo paslaugos – jų eksportas. Tai yra mūsų arkliukas, kuris trauks mūsų ekonomiką ir kitais metais.
Trečias variklis buvo nekilnojamojo turto sektorius. Bet palūkanų kilimas veikia rinką. Lietuvoje reakcija bus, ypač, jei palūkanos kils iki 3 proc. ar arti to, kaip yra prognozuojama“, – sakė Ž. Mauricas.
Tikisi augimo
Diskusijoje taip pat dalyvavusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pastebėjo, kad ekonominę situaciją mato panašiai kaip ir EBPO.
„Nors neapibrėžtumas yra labai didelis, karas Ukrainoje daro poveikį mūsų ekonomikai. Nežinome, kaip atrodys situacija ant žemės Ukrainoje per ateinančius laikotarpius. Rusijos proaktyvūs veiksmai energetikos sektoriuje taip pat daro įtaką mūsų ekonomikai.
Todėl tiksliai pasakyti, kaip atrodys ekonomika, sudėtinga. Tačiau bendros įžvalgos ir tendencijos daugelio organizacijų yra panašios. Tiek Tarptautinio valiutos fondo, Europos Komisijos, EBPO, Finansų ministerijos, Lietuvos banko.
Dauguma institucijų mato, kad Lietuva turėtų išlikti augimo kelyje. Nepaisant to, kad gali būti keli ketvirčiai, kada ekonomika atrodys prasčiau, vidutinis augimas numatomas tiek šiais, tiek kitais metais, apie 1,5 proc. punkto“, – priminė ji.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kalbėjo apie apniukusią Lietuvos ir euro zonos ekonominę padangę.
„Turime labai didžiulį netikrumą ir rizikų balansą, pakrypusį į neigiamą pusę. Tai yra kontekstas, kuriame Lietuva veikia.
Būtų klaidinga orientuotis į taškinius įverčius, bandymus atspėti, ar tai bus 1,7 ar 1,95 proc.
Žinutė yra aiški: Statistikos departamentas peržiūrėjo praėjusių metų augimo prognozes ir ji augo 6 proc. Šiais metais ekonomika augs kur kas lėčiau“, – sakė jis.
