aA
„Luminor“ banko analitikai nusprendė pagerinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozę – dirbančiųjų daugėja, jų atlyginimai auga, o kainos taip smarkiai nebekyla.
Mauricas: valdžia kovojo su maisto kainomis, bet atpigo visai kitos prekės
© DELFI / Karolina Pansevič

„Luminor“ analitikai stebėdami gerėjančią Lietuvos demografinę situaciją pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 2,7 iki 3,0 proc. 2019–aisias ir nuo 2,0 iki 2,8 proc. 2020–aisias. Išskirti trys pagrindiniai faktoriai, kurios leidžia tikėtis spartesnės ūkio raidos nei prognozuota anksčiau: tai lėtėjantis kainų augimas, tebeaugantis užimtumas (priešingai Europos Komisijos prognozėms) bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi.

„Luminor“ šiais metais prognozuoja 2 proc., o kitąmet 2,3 proc. vidutinę metinę infliaciją. Tikimasi, kad sumažėjusi infliacija sulėtins pavojingą augančių kainų ir kylančio darbo užmokesčio spiralę, bei padės išlaikyti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje.

„Ne kartą perspėjome, kad viena pagrindinių grėsmių būtų įsisukti į kylančią darbo užmokesčio ir infliacijos spiralę, tai ilgainiui lemtų Lietuvos konkurencingumo praradimus ir nepagrįstai augantį darbo užmokestį, tačiau pastaruoju metu matome, kad infliacijos augimas sulėtėja. Maisto prekių kainos net buvo pradėjusios kristi, dabar šiek tiek auga, bet bendra tendencija, kad jos arba auga labai lėtai arba nebeauga. Pagrindinė augimo komponentė mažmeninėje prekyboje yra nebe kainos, o kiekiai.

Maisto kainos nukrito ne dėl Vyriausybės kovos su maisto kainomis, o dėl pasaulinių tendencijų. Toje pačioje Vokietijoje praeitais metais buvo paaštrėjęs augimas, vėliau sumažėjęs. Lietuva atkartoja tas tendencijas. Kita dar priežastis, padidėjusi konkurencija mažmeninėje rinkoje – nepavykęs „Rimi“ ir „Iki“ sandoris, pakankamai agresyvūs plėtros planai, sudaro prielaidais kainų stabilizacijai arba bent jau ne tokiam kilimui, kuris buvo 2017 m.“, – teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

Ekonomisto teigimu, kovojama su maisto kainomis, tačiau labiausiai nukrito drabužių ir avalynės kainos, su kuriomis ir reikėtų išties kovoti, nes jos daug didesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

„Restoranų ir kavinių paslaugų kainų augimas išlieka dar nepadoriai didelis, bet šiek tiek slopsta. Vertinant mūsų ekonomikos augimą, šis sektorius anksčiau ar vėliau turės prieiti tą laikotarpį, kai kainų augimas turės sustoti arba pasikoreguoti“, – mano jis.

Užmokestis į rankas augs dviženkliu skaičiumi

Ekonomistas taip pat skaičiuoja, kad darbo užmokestis Lietuvoje inertiškai vis dar labai sparčiai auga. Sausio mėnesio „Sodros“ duomenimis, palyginus šį sausį su praeitų metų, atlyginimų augimas siekia beveik 10 proc. „ant popieriaus“. Kiek atlyginimas augs „į rankas“ priklausys nuo to, ar žmonės kaupia ar ne pensijai ir, ar kaupia maksimaliai ar ne. Tačiau bendrai skaičiuojant, Ž. Mauricas teigia, kad statistiškai „į rankas“ augimas šiais metais sieks net 12-13 proc.

„Aišku, realiai mažesnis bus, nes didžioji dalis kaups. Bet užmokestis „į rankas“ auga dviženkliu skaičiumi“, – sako jis.

Teigiama, kad tie, kurie kaupė minimaliai, bet dabar nekaups, jų atlyginimas augs apie 4,5 proc. Tų, kurie kaupė maksimaliai ir dabar nebekaups – virš 7 proc.

Pasak Ž. Maurico, ne tik pagal bruto atlyginimą šoktelėjome bendroje ES statistikoje, bet atlyginimas ir „į rankas“ išaugs dėl sumažėjusios mokestinės naštos. Analitikai prognozuoja, kad šiais metais per metus bruto atlyginimas vidutiniškai paaugs 8 proc., o kitais metais – 6 proc.

Pastebima, kad Lietuvoje labai didelis skirtumas tarp vyresnių ir jaunesnių darbuotojų. Darbuotojai uždirbantys virš 2 tūkstančių per mėnesį, tarp jaunesnių tokių net 17 proc., o tarp vyresnių daug mažesnė dalis. Kuo atlyginimai didesni, tuo tas skirtumas tarp kartų ryškesnis.

„Tai neįprasta, nes Vakarų šalyse, stabilesnėse ekonomikose, daugiausia uždirbantys tarp 50–56 metų amžiaus. Tai mes turime kitokią darbo rinką, nes laikui einant tie darbuotojai slenkasi į priekį su savo atlyginimais“, – sako ekonomistas.

Ž. Mauricas taip pat pastebi, kad atskirtis tarp Vilniaus ir likusių regionų taip sparčiai nebeauga. Teigiama, kad tam įtakos turėjo kitų regionų sugebėjimas pritraukti užsienio investicijas.

Gerėjančios demografinės tendencijos

„Luminor“ ekonomistus pagerinti Lietuvos ekonomikos perspektyvą paskatino ir neišsipildžiusios Europos Komisijos bei kitų tarptautinių institucijų prognozės, kuriomis tikėtasi dirbančiųjų skaičių Lietuvoje pernai sumažėsiant 6 tūkst. – vietoj to dirbančiųjų gretos išsipūtė 24 tūkst. Tai lėmė didesnė imigracija iš trečiųjų šalių, sumažėjo nedarbo lygis ir padidėjo įsitraukimas į darbo rinką.

Analitikai mano, kad šiais metais nedarbo lygis sieks 5,8 proc., o kitais metais – 5,6 proc.

Prognozuojama, kad 2019 m. Lietuvoje bus teigiamas migracijos balansas pirmą kartą nuo 1990 metų.

Jo manymu, jei infliacija nedidės, užimtųjų skaičius augs, migracijos balansas pagerės, tuomet Lietuvos ekonomikos augimo potencialas gali būti geresnis nei manyta.

Kertinės rizikos, kurios išlieka

„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė–Pikčienė teigė, kad Lietuvos ekonomikos augimas per pastaruosius metus tapo subalansuotas. Tai yra, ekonomika auga ir dėl vidaus veiksnių, kaip žmonių vartojimas, ir iš išorinių veiksmų – eksporto.

„Mūsų eksportas atsigavo po 2014 metų iššūkių ir 2017–2018 m. stipriai stumtelėjo Lietuvos ūkį. Ilgalaikė mūsų perspektyva priklauso nuo mūsų eksporto konkurencingumo, sugebėjimo parduoti prekes į išorę ir įsivežti didesnį mastą pinigų. Subalansuotas augimas buvo siekiamybė eilę metų. (…) Visgi išorinė aplinka pasikeitė, kito lūkesčiai ir tai atsiliepė ir eksporto skaičiuose. Augimo tempai nebebuvo praeitų metų antroje pusėje tokie įspūdingi ir tai pradėjo kelti nerimą. Kada Lietuvos ekonomika pakankamai greitai sugeria visus išorinius neramumus ir tai atsiliepia eksporto aplinkai. Tačiau panagrinėjus giliau, matyti, kad eksporto struktūra nevienalytė. Pramonės produkcija augo solidžiai 5–6 proc. ir lietuviškos kilmės produktų eksportas išlaikė gerus skaičius. Tai gera žinia, nes pramonė vienas esminių stuburų duodantis startą, sunešantis bene didžiausią mokestinę dalį į viešuosius finansus ir didžiausias darbdavys. Jei pasižiūrėtume į kitus segmentus, tai mums dar svarbus paslaugų eksportas, kuris tampriai priklauso nuo transporto paslaugų. Praeitais metais sulaukėme pirmųjų ženklų, kad transporto sektorius kaip ir sulėtėjo, tačiau pažiūrėjus, kiek pinigų sugeneravo tas sektorius, tai pamaitina mūsų ekonomiką vis dar stipriai, nors bendrai apyvartų augimas lėtėja“, – teigė analitikė.

Indrė Genytė-Pikčienė
Indrė Genytė-Pikčienė
© DELFI / Domantas Pipas

Analitikai stebi kelias kertines pasaulines rizikas, kurios mums, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, itin svarbios. Tai – prekybos karai, protekcionizmas, pasaulio ekonomikos augimo trapumas, pigių pinigų eros pabaiga, ES fragmentacija, lėtėjanti Kinija, Trump'onomika. Tačiau dabar yra šios rizikos atslūgusios, anot analitikės. Pavyzdžiui, pigių pinigų era vis dar nesibaigia, prekybos karai buvo praeitų metų rudenį pasiekę kulminaciją, o dabar atslūgimas.

„Tai duoda tam tikro optimizmo, nes tikimasi, kad ilgainiui nebus tokio didelio neapibrėžtumo kaip buvo iki šiol“, – pridėjo analitikė.

Visgi ji prideda, kad rizikų dar būta. Nes dėl šių rizikų, neapibrėžtumų atsargesnė žmonių elgsena ir vangesnė paklausa ilgainiui natūraliai atsiliepia ir eksportuojančių šalių rezultatams.

„Nepaisant to, kad įvyko kažkoks proveržis tarp šių kertinių ekonomikų (JAV ir Kinijos – DELFI), tačiau matome, kad JAV praeitais metais fiksavo per ilgą istoriją didžiausią prekybos deficitą. Visos pastangos kovojant su Kinija nepadėjo sumažinti JAV prekybos deficito ir gali būti Trump'o tos priemonės tęsiamos ir nežinai, ar bus nukreiptos į Kiniją, ar bus atsuktos į ES. Ta rizika išlieka ir tas neapibrėžtumas gadinantis vartojimo apetitą dar pulsuoja ir tęsiasi.

O būtent Europos regionas itin ir svarbus Lietuvos eksportuotojams. Daug priklauso nuo šio reginio vystymosi. Čia, kaip įvardija analitikė, ir ne viena problema. Europos Sąjunga susiduria su struktūriniais iššūkiais, Italija skendi stagnacijoje ir nėra konkurencinga. Taip pat ir nesibaigianti „Brexit“ drama daro įtaką.

„Lietuva dar reikšmingai priklauso nuo Jungtinės Karalystės. Manėme, kad po referendumo stengsis mūsų eksportuotojai tuos ryšius diversifikuoti, tačiau pokyčių neįvyko. Tos pramonės šakos – baldai, drabužiai, tekstilė, chemikalai – vis dar eksportuoja ir yra pakankamai priklausomi nuo šios rinkos, susiduria su dideliu neapibrėžtumu“, – sakė analitikė.

Tiesa, „Brexit“ teigiamai prisidėjo prie Lietuvos demografinės situacijos.

Analitikė taip pat prideda, kad investicijų kontekste Lietuvai visai neblogai pasisekė ir yra dar nemažai galimybių pritraukti naujų verslų. Taip pat žemų palūkanų aplinka mažiausiai iki kitų metų pradžios laikysis ir pasitarnaus palankiai.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.8462

Nausėda: vėlyvas biudžeto tikslinimas - pusiaukelė atliepiant gyventojų lūkesčius kainų šoko periodu

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių...

Nepageidaujama valiuta: Lietuvos finansų sektorius kratosi atsiskaitymų rubliais (5)

Rusijos pradėtam karui Ukrainoje skaičiuojant jau beveik tris mėnesius, Lietuvos bankai palaipsniui...

„DBRS Morningstar" agentūra patvirtino Lietuvos turėtą skolinimosi reitingą

Tarptautinė kreditų reitingų agentūra „DBRS Morningstar" patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą...

Tęsiantis remontui, „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose demontavo vieną svarbiausių įrenginių

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „ Orlen Lietuva...

HISK grupės nuostoliai pernai mažėjo 9 proc. iki 5,5 mln. eurų

Vienos didžiausių Lietuvos kelių ir tiltų statybos bei remonto bendrovės HISK (buvę „...

Top naujienos

Dėl karieso kaltas ne vien maistas: gydytoja išvardijo kitas dantų gedimo priežastis

Viena dažniausių apsilankymo pas odontologus priežasčių yra dantų ėduonis , kitaip –...

Hegemonas nuverstas: „Lietkabelis“ pirmą kartą istorijoje paliko „Žalgirį“ be LKL finalo (6)

Panevėžio „Lietkabelis“ pakeitė „Betsafe-LKL“ istoriją – pusfinalyje triskart iš eilės...

„Bellingcat“ vadovas: jėgos struktūros jau išduoda Putiną (2)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suprato grėsmes savo šalies viduje ir privalėjo rasti...

Karas Ukrainoje. Rusija skelbia sunaikinusi Ukrainoje didelį Vakarų perduotos ginkluotės krovinį Rusija uždraudė į šalį atvykti JAV prezidentui Bidenui (12)

Rusijos pajėgos toliau puola Lysyčansko ir Severodonecko miestus Ukrainos rytiniame Luhansko...

Statybų pažyma brango 17 kartų: dėl įvestų pokyčių sutrikę liko ir politikai (1)

Statant namą ar daugiabutį viena iš pažymų pabrango keliolika kartų. Aplinkos ministras sutinka,...

Egidijus Dragūnas turi nugriauti regioniniame parke pastatytą namą, mano statybų inspekcija (7)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija mano, kad Vilniuje , Pavilnių...

Delfi PliusAgnė Keizikienė

Dėl šių procedūrų moterys pametė galvas: žada stebuklingą sulieknėjimą be chirurginio įsikišimo

Kūnas yra mūsų tvirtovė, todėl turime juo rūpintis, jį gerbti ir mylėti. Deja, pamilti jį...

„Delfi agro“. Kritinės klaidos į šiltnamį persodinant pomidoro daigus ir ko negalima dėti į kompostą

Su Eligijumi Debesiūnu, „Dzūkų ūkio“, auginančio daigus, savininku, kalbamės apie tai, kaip...

Pergalingas Šaro finišas Eurolygos finalo ketverte: „Barcelonai“ – trečia vieta nuolat atnaujinama

Belgrade vykstančiame Eurolygos finalo ketverte pergalingai tarptautinį sezoną užbaigė Šarūno...

Delfi PliusVilma Danauskienė

Vis daugiau duomenų, kad Rusijos prezidentas turi per daug priešų: kas taps Vladimiro Putino įpėdiniu (7)

Kai pernai viename propagandiniame Rusijos televizijos kanale rodomos laidos vedėjas Vladimirui...