aA
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvai po nepriklausomybės atkūrimo buvo sudėtinga persiorientuoti į Vakarų rinką, todėl tai užkirto kelią tapti lydere tarp Baltijos šalių. Vis dėlto, jo teigimu, nors šiuo metu Lietuvai labiausiai trūksta pasitikėjimo vieni kitais, tačiau trečiasis nepriklausomybės dešimtmetis parodė Lietuvos potencialą ekonomikoje.
Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuva dabar ir prieš 30 metų skiriasi kaip diena nuo nakties. Pradedant nuo ekonominės santvarkos, baigiant eksporto struktūra, galimybe laisvai keliauti po pasaulį, dirbti, pritraukti investicijas arba investuoti užsienyje. Lietuva tapo pilnaverte Vakarų pasaulio dalimi, ko nebuvo prieš 30 metų visiškai“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį išskyrė į tris etapus.

„Pirmasis etapas buvo stagnacijos laikotarpis, kai Lietuva perėjo ugnį ir vandenį, reikėjo skubiai transformuoti ekonomiką. Tai buvo sunku padaryti, nes viskas, kas buvo sena, buvo staiga sugriauta. Visų pirma, praradome savo rinkas Rytuose ir pigius energetinius resursus, o didžioji dalis pramonės buvo pastatyta ant pigių resursų ir didelė produkcijos dalis eksportuojama į Rytus. Tai buvo didelis šokas.

Vėliau mums pakankamai sunkiai sekėsi augti ir vytis Vakarus. Juolab Vakarai buvo užsidarę nuo mūsų, tiek asmenų, tiek prekių laisvo judėjimo nebuvo. Maža to, Lietuva dar blaškėsi šiek tiek šalies viduje ir užleido pirmaujančią poziciją Estijai. Vėlavome šiek tiek su privatizacija ir perorientavimu savo ekonomikos į Vakarus. Kai atėjo 1998-1999 metų Rusijos krizė, Lietuva nukentėjo labiausiai iš visų Baltijos valstybių. Bet tada atsirado šviesa tunelio gale ir pradėjome vytis Vakarus, tą vijimąsi kilstėjo narystė ES ir NATO. Čia buvo pirmas mūsų didelis laimėjimas, kad įšokome į tą patį traukinį su visomis kitomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis“, – kalbėjo ekonomistas.

Nors, Ž. Maurico nuomone, Lietuvos ekonomikos augimas antrajame nepriklausomybės dešimtmetyje buvo netvarus, tačiau vėliau tai padėjo Lietuvai užaugti.

„2008-2009 metų krizė buvo mums kaip šaltas dušas. Buvome mažiausiai pasiruošę krizei, viešieji finansai ypatingai buvo skylėti ir dėl to dar labiau atsilikome nuo Estijos. Bet tas sukrėtimas padėjo Lietuvai ir trečiasis dešimtmetis buvo tas dešimtmetis, kokio laukė dauguma lietuvių, atgavę nepriklausomybę“, – teigė jis.

Ekonomistas išskyrė tris reikšmingiausius Lietuvos verslui įvykius: „Barclays“ banko atėjimas į Lietuvą, „Continental“ gamyklos atidarymas šalia Kauno bei pirmasis Lietuvos „vienaragis“ (startuolis, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų) – „Vinted“.

„Tai galbūt pasės tam tikrą grūdą vietos verslininkų atsiradimui ir kažkiek keis visuomenės požiūrį į verslininkus. Sovietmečiu tai buvo spekuliantai, pirmaisiais dešimtmečiais tai buvo ES paramos įsisavintojai, tik dabar tas požiūris keičiasi. Iš trijų dešimtmečių toks geriausias dešimtmetis yra trečias“, – sakė Ž. Mauricas.

Europos Komisija vasario pabaigoje skelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo ir užimtumo situacija yra teigiama, tačiau kyla problemų dėl demografinių iššūkių ir žemo pajamų surinkimo iš mokesčių. Ekonomisto teigimu, Lietuvai šiuo metu labiausiai trūksta pasitikėjimo vieni kitais.

„Šiek tiek yra virš natūralumo normos Lietuvoje šie dalykai. Dėl to esu pavadinęs Lietuvą blogovės valstybe ir, manau, kad ji vis dar didžiąja dalimi tokia yra, nes labai trūksta pasitikėjimo vieni kitais. Iš to nepasitikėjimo kyla didelis nenoras mokėti mokesčius. Tą labai puikiai parodo, kad skundikas turi dar labai neigiamą prasmę Lietuvoje ir jis yra tolygu išdavikui. O Vakarų Europos valstybėse skundikas kaip tik ne išdavikas, o pagalbininkas visuomenės, nes jis aukoja savo laiką ir yra tam tikra rizika vardan bendro gėrio“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

„Pavogti iš įmonės buvo nieko tokio ir atgavus nepriklausomybę, ilgus dešimtmečius tie dalykai vykdavo ir dalinai net vyksta iki šiol kai kuriose įmonėse. Kai kurios įmonės net toleruoja tokius dalykus, nes nereikia mokesčių mokėti. Tai irgi kultūrinis dalykas. Bet negali kaltinti vien tik darbuotojų, nes kaip iš to anekdoto: „jie apsimeta, kad mums moka, jie apsimeta, kad mes nevagiame“, – tęsė jis.

Ž. Maurico žodžiais, „Lietuvai iš esmės labai sekasi“.

„Mes kartais net nesuvokiame, kiek mums pasisekė. Dar vienas faktorius – šiuo metu vyksta informacinių technologijų revoliucija. Technologijos nemaža dalimi labai greitai gali pakeisti įpročių likučius, kurie egzistuoja Lietuvos visuomenėje. Kuo turėsime daugiau skaidrumo, tuo turėsime daugiau pasitikėjimo vieni kitais. Tada galbūt pradės žmonės netoleruoti tų, kurie bando apeiti sistemą ir tapsime skundikų šalimi gerąja prasme“, – teigė ekonomistas.

ELTA
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
3.5000

Ukrainos URM vadovas Davose ragina Vakarus „užraukti rusišką eksportą“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį paragino Vakarus „užraukti...

NŽT: daugėja valstybinės žemės nuomininkų, auga ir jų įsiskolinimai

Valstybinės žemės nuomininkų skolos auga, daugėja ir skolininkų, sako Nacionalinės žemės...

Šiaurės ir Baltijos šalių grupei TVF valdyboje atstovaus Vasiliauskas

Tarptautinio valiutos fondo ( TVF ) valdyboje Šiaurės ir Baltijos šalių grupei atstovaus Baltijos...

„Moody‘s“ nepakeitė Šiaulių banko reitingų

Tarptautinė reitingų agentūra „ Moody‘s Investor Service“ („Moody‘s“) patvirtino...

Vyriausybė pritarė planui, kaip pertvarkyti vandentvarkos sistemą

Vyriausybė trečiadienį pritarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo...

Top naujienos

Nebežino, kaip sustabdyti jaunimą gąsdinantį iškrypėlį: net nuskambėjo pasiūlymai maniaką medžioti (1)

Atšilus orams Saulėtekio alėjoje gyvenantys jaunuoliai vėl susiduria su viešai savo aistrą...

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Karas Ukrainoje suomiams priminė Baltąją mirtį: sovietams siaubą varęs snaiperis juos privesdavo iki beprotybės (1)

Praeitą savaitę kiek atsipalaidavome, trumpam pamiršome karą Ukrainoje bei kitas nūdienos...

Dudas paaiškino, kaip plinta beždžionių raupai ir kas jiems imliausi: virusas sukelia charakteringus bėrimus

Beždžionių raupai toliau plinta. Jungtiniai Arabų Emyratai tapo pirmąja Persijos įlankos...

Delfi PliusKristina Pocytė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Po sukrečiančių įvykių Ukrainoje ragina Putinui siųsti aiškią žinią: kito kelio tiesiog nėra (1)

Visą šią savaitę vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje ypač daug dėmesio...

Šimonytė – apie Seime laukiantį dar vieną išbandymą: niekas koalicijos partnerių pririštų prie kojos nelaiko (11)

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jai kelia nerimą tai, jog Vakaruose daugėja balsų,...

Rusų karių siaubas – jų techniką niokojančios vakarietiškos raketos: naujausius bandymus amerikiečiai slėpė nuo rusų, priešui smogs kinetine jėga skrieja 5 kartus greičiau už garsą (8)

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje , Vakarų pasaulis nors ir vėluodamas, tačiau susiviejino ir...

Maksvytis – apie „nereikalingą“ bronzinę seriją ir pinigines baudas žaidėjams Sireika priekaištavo žalgiriečiams

Kauno „Žalgirio“ atstovams dar niekada neteko stebėti Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) finalo...

Karas Ukrainoje. Ukraina: Sjeverodoneckas šluojamas nuo žemės paviršiaus, ten sprendžiamas šalies likimas (2)

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzianyko, Rusijos puolimas Ukrainoje...

Atliko pareigą: serijos dėl bronzos starte – „Žalgirio“ tritaškių rekordas tuščioje arenoje Websteris – paliktas nuošalyje (1)

Pirmą sykį istorijoje varžytis dėl trečios vietos Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) priverstas...

Dundulis apie prekių trūkumą ir kainas: kai kurie produktai pardavinėjami nuostolingai (4)

„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis nevynioja žodžių į vatą ir sako,...