aA
Finansų rinkose nuotaikos negerėja. Jau kitais metais tikimasi, kad ekonomikos augimas pastebimai sumažės. Tik šį kartą nerimo židinys ima plieksti kitose šalyse nei 2008 metais, tad ir Lietuvai bus visai kitas poveikis, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas dalindamasis „ifo“ instituto skelbiamais ekonomikos lūkesčių rezultatais pastebėjo, kad tokių prastų lūkesčių dėl pasaulio ekonomikos ateities nebuvo nuo pat 2009 metų. Pasak jo, paprastai šie duomenys turi nemažą prognozių galią – tikimybė, kad lūkesčiai išsipildys yra apie 40–60 proc.

„Skelbiami ekonomikos lūkesčiai, kurie susideda iš dviejų komponentų. Pirmiausia, tai esamos situacijos vertinimas, kuris yra pakankamai neblogas. Kitas komponentas yra ateities perspektyvų vertinimas, tiksliau, ekonominės padėties po šešių mėnesių vertinimas.

Reiškia grubiai 2019 m. II ketvirtį šis rodiklis yra gerokai žemesnis nei ilgametis vidurkis. Jis šiek tiek žemesnis nei 2012 metais, kuomet Europoje buvo valstybės skolų krizė ir labai panašaus lygio, koks buvo 2008 m. I ketvirtį. Tai reiškia, kad rodiklis iš ties labai žemas.

Tai, be abejo, nėra faktas, tačiau tam yra institucijos, kurios ir skelbia lūkesčių indeksus, turi pakankamai nemažą prognozių galią ir yra nemaža tikimybė. Tarp 40–60 proc. tikimybė, kad po kitų metų II ketvirčio mes realioje pasaulio ekonomikoje matysime pakankamai neigiamus pokyčius“, – DELFI komentuoja Ž. Mauricas.

Priežastys dėl JAV, tačiau pats židinys žiebiasi kitur

Apklausa parodė, kad praktiškai visuose regionuose po šešių mėnesių tikimasi prastesnės situacijos nei dabar. Tačiau su didžiausiais sunkumais susidurs Rytų valstybės bei besivystančios rinkos. Tiesa, kaip pastebi ekonomistas, paradoksas tame, kad prastėjančių lūkesčių šaltinis yra JAV, bet ekonominio nuosmukio ši šalis nepatirs tokio, kaip kitos šalys.

„Ypatingai lūkesčiai prasti Azijoje ir kitose besivystančiose valstybėse. Europa yra daugiau mažiau per vidurį, o JAV santykinai neblogai atrodo. Tai židinys akivaizdžiai šį kartą yra ne JAV. Priežastys kyla iš JAV, bet pats židinys mezgasi Rytuose ir besivystančiose rinkose.

JAV centrinio banko palūkanų normų kėlimas vyksta ne be reikalo: šalyje labai gera darbo rinkos situacija, darbo užmokesčio augimas spartėja, nedarbo lygis tebėra labai žemas ir pradėjus kelti palūkanų normas pinigai ir investicijos plūsta atgal į JAV. Prie to prisideda ir Trumpo šūkis „Amerika pirmiausia“. Taip, JAV susiduria su kitais iššūkiais: akcijų kainos istoriškai žiūrint per daug užkilusios, nekilnojamojo turto burbuliukai kaip kur formuojasi, bet makroekonomine prasme pakankamai stipriai atrodo, dėl to labai tikėtina, kad gruodžio mėnesį JAV centrinis bankas dar pakels palūkanas ir dar bent porą kartų kitais metais. JAV yra šaltinis nerimo, bet ne židinys.

Palūkanų normos išsiurbia pigius pinigus iš besivystančių rinkų, tai sutapo su valiutos nuvertėjimu daugelyje šalių. Taip, kad tos paskolos, kurios buvo pasiimtos, pasidarė labai brangios žiūrint vietos valiuta. Kitas dalykas – prekybos karas dėl JAV ir Kinijos, stebima kaip tai eskaluosis. Ir trečias dalykas – besivystančios rinkos tikrai neišgyvena savo aukso amžiaus, manau, kad čia bus ilgesnis nuosmukio laikotarpis joms. Ypatingai, jei Kinija sumažins žaliavų importą, kadangi ji yra didelė žaliavų vartotoja. Tuomet tikėtina, kad žaliavų kainos kris toliau arba nekils, o tai bus vėl smūgis besivystančioms rinkoms, kurios priklauso nuo žaliavų eksporto“, – paaiškina ekonomistas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Ž. Maurico teigimu, tai dar nereiškia, kad po šešių mėnesių kils pasaulinė krizė. Veikiau tai reiškia, kad ekonomikos augimas sulėtės pakankamai ženkliai, ypač pažeidžiamomis taps besivystančių rinkų šalys.

Primena 1998 metus, tik šį kartą Lietuva nebe tiek priklausoma nuo Rytų

Tai, kad ekonominių problemų židiniai formuojasi ne JAV, o kitose šalyse ir yra pagrindinis skirtumas nuo 2008 metų ekonominio nuosmukio, teigia Ž. Mauricas. Anot jo, dabartinė situacija veikiau primena 1998 metus, kuomet kilo pietryčių Azijos krizė, atitinkamai po metų – Rusijos bankrotas, o tuo pačiu ir kitas besivystančias rinkas ištiko sudėtinga situacija.

„Europa tada pakankamai su nedideliais nuostoliais tą krizę išgyveno. Skirtumas tuomet labai didelis buvo tarp Estijos ir Lietuvos, nes Estija jau buvo persiorientavusi savo ekonomiką į Vakarus, Skandinavijos šalis, o mes vis dar buvome šiek tiek labiau nuo Rytų nei Vakarų priklausomi. Dėl to Lietuvoje jautėme tą krizę daug ryškiau“, – prideda ekonomistas.

Europoje daugiausia nerimo kyla dėl prastos Italijos finansinės padėties, tačiau apklausa parodė, kad kol pagrindinis dėmesys krypsta į JAV ir Kiniją. O Italija tokios reikšmingos neigiamos įtakos neturi.

„Kol kas kitų Europos Sąjungos valstybių, ypatingai Vokietijos ir Prancūzijos, ekonominė situacija pakankamai nebloga, dėl to bendrai Europa atrodo taip per viduriuką. Tame kontekste ir Lietuva atrodo pakankamai neblogai“, – sako ekonomistas.

Vis dėlto, pasak jo, atsargumas turint tokias ateities prognozes nepakenktų Lietuvai. Mat prognozuojamas biudžeto perteklius gali virsti ir deficitu. Svarbiausia, kad ne per dideliu.

„Finansų ministerijos duomenis kitais metais bus net 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklinis biudžetas, Valstybės kontrolės nuomone, perteklius sieks 0,1 proc. BVP. Tai vis šioks toks perteklius. Jau šiame kontekste vertinant galime tikėtis, kad to pertekliaus turbūt nebus. Vietoje to – deficitas, bet jis gali būti 1–2 proc. BVP. Tai nebus kažkoks dramatiškai neigiamas skaičius.

Ko dabar nereikėtų daryti, tai prisiimti pulti įgyvendinti naujų trumpalaikę naudą nešančių sprendimų, kurie biudžetui kainuotų papildomas lėšas. Vertinant priešrinkiminį kontekstą pagunda bus didelė, bet tikrai reikėtų nuo tokių sprendimų susilaikyti ir toliau didelį dėmesį skirti pradėtoms struktūrinėms reformoms, šešėlio mažinimui, investicijų pritraukimui, nes tas langas gali užsiverti. Yra svarbu nedaryti staigių judesių, ypatingai didinančių biudžeto išlaidas. Su pakankamai maža valstybės skola, kelių metų pastarųjų biudžeto pertekliumi, Lietuva yra pajėgi turėti šiokį tokį deficitą kitais, ar 2020 metais. Tad nereikia kelti panikos dėl to, bet naujoms politikų iniciatyvoms, ypač priešrinkiminės, manau, kad langas labai sparčiai veriasi“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.

Komentuodamas pasaulio ekonomikos lūkesčius jis rėmėsi „ifo“ instituto 2018 metų lapkritį atlikta apklausa, kurioje apklausti 1230 ekspertų iš 119 šalių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Slovėnija 10 proc. padidino minimalią algą (5)

Euro zonos šalies ekonomikai atsigaunant po 2013 m. krizės, Slovėnijos parlamentas ketvirtadienį...

Prancūzijos finansų ministras piktinasi „Ford“ sprendimu uždaryti gamyklą šalyje (3)

„Ford“ kitų metų rugpjūtį uždarys netoli Bordo esančią pavarų dėžių gamyklą,...

TVF: Argentinos ekonomikos programa rodo rezultatus

Argentinos ekonomikos programa, kuria mažinamos biudžeto išlaidos, rodo rezultatus stabilizuojant...

Kitokios šventės: Kūčių į restoraną su visa šeima, tradiciniai patiekalai – išsinešimui (82)

Dvylikos patiekalų vakarienė – iššūkis net ir patyrusiam šeimininkui. Šio Kalėdų...

ECB sumažinus augimo prognozes, Volstrito akcijų indeksai kyla

JAV akcijų indeksai ketvirtadienį šiek tiek pakilo po to, kai Europos centrinis bankas ( ECB )...

Top naujienos

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (393)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

„Bayern“ vedlys įsidėmėjo „Žalgirio“ pasiųstą žinutę, žvaigždė – agresyvų kauniečių stilių specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (1)

Penktadienio vakarą Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse Miunchene akis į akį susirems dvi vienodą...

Traumą patyrusiam Valančiūnui atlikta operacija – „Raptors“ pasikvietė kitą centrą (18)

Absoliutūs NBA lygos lyderiai Toronto „Raptors“ (23/7) neribotam laikui neteko savo centro iš...

Dėl atnaujintos gatvės pasiskundę Kauno vairuotojai tokio valdininkų atsakymo nesitikėjo (102)

Kauno centre esanti Kęstučio gatvė yra svarbi miesto transporto linija. Lygiagrečiai Laisvės...

Šaltiniai policijoje: Strasbūro šaulys nukautas (61)

Šaltiniai iš Prancūzijos policijos praneša, kad Strasbūro šaulys nukautas. Jis buvo sandėlyje...

„Valstiečiai“ kandidatu į Vilniaus merus išsirinko Sinkevičių (138)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyrius ketvirtadienio vakarą nusprendė, kad...

Iš Europos – vieningas smūgis Rusijai (281)

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį dar pusmečiui pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai,...

Klausiamas dėl pažymų Skvernelis įkando Grybauskaitei, konservatoriams ir prisiminė dešimtmečio įvykius (1214)

Klausiamas dėl mįslingo kreipimosi į specialiąsias tarnybas ir pareiškimų apie galimą Kremliaus...

Evelina Anusauskaitė-Young: man sakė, kad su tokia figūra niekada nebūsiu popmuzikos atlikėja (177)

Lietuvą Evelina Anusauskaitė-Young paliko prieš penkerius metus, tačiau susidomėjimas ja, regis,...