aA
Pasaulyje išplitus koronaviruso pandemijai, šalių ekonomikoms gresia recesijos. Tikėtina, kad šio scenarijaus neišvengs ir Lietuva. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas trečiadienį konferencijos metu prognozavo, kad koronavirusas pasaulyje bus suvaldytas iki birželio, o Lietuvos BVP šiemet kris 2,5 proc.
Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip pažymi Ž. Mauricas, virusas sujaukė ekonomiką: jei žmonės nejuda, pinigai necirkuliuoja, automatiškai stoja ekonomika. Diskusijų esą atsiranda jau ne dėl to, ar bus recesija, bet kokia ji bus ir kiek laiko truks.

„Recesija šiemet praktiškai yra neišvengiama, tačiau darant prielaidą, kad virusas bus suvaldytas iki birželio mėnesio, 2021 metai turėtų būti pakankamai įspūdingi“, – ekonomikos prognozių pristatymo konferencijoje sakė „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas.

Bankas prognozuoja, kad Europos Sąjungos ekonomika 2020 m. susitrauks apie 2–3 proc., o 2021 m. ekonomikos augimas vėl sugrįš į savo vėžes.

Anot ekonomisto Ž. Maurico, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuva panirs į recesiją, tačiau labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, jau antroje metų pusėje vėl sugrįšime į augimo kelią.

„Recesijos mastą mažins ir 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas ambicingas 5 milijardų eurų apimties ekonomikos skatinimo planas. Tad šį kartą, priešingai nei 2008-2009 metų krizės metu, Lietuvos ekonomikos nuosmukis nebus didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Prognozuojame, kad 2020 metais ekonomika susitrauks 2,5 proc.“, – skelbia „Luminor“ atstovas.

Antradienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje skaičiavimus pateikė ir finansų ministras Vilius Šapoka. Remiantis baziniu scenarijumi, Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc. Tiesa, jis pabrėžė, kad tai – tik bazinis scenarijus, tačiau ekonomika gali trauktis ir dar stipriau.

Mauricas: šviesa tunelio gale pavirto koronaviruso traukiniu, kuris gali sugriauti mūsų ekonomiką
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kaip sako Ž. Mauricas, metų sandūroje buvo daug šviesos spindulėlių: įsigaliojo paliaubos JAV-Kinijos prekybos kare, atsirado daugiau apibrėžtumo dėl Brexit, Europoje paslaugų sektorius stiebėsi į viršų, gerus rezultatus rodė Prancūzija, Italija, Ispanija, o JAV toliau stebino sparčiu augimu. Tačiau visus planus ir prognozes sujaukė atslinkęs koronavirusas, kuris išplito po visą pasaulį.

„Kol tai buvo Kinijos problema, buvo vieno tipo krizė – pasiūlos, kai išplito Vakarų pasaulyje, tai yra paklausos krizė“, sako jis.

„Žmonės baiminasi eiti iš namų, nes karantinas. Šviesa tunelio gale pavirto koronaviruso traukiniu, kuris gali sugriauti mūsų ekonomiką“, tikina Ž. Mauricas.

Kaip jis pastebi, akcijos reaguoja įspūdingai, nes tokių kritimų nesame regėję nuo 2008 m. Anot jo, šie kritimai yra vedami panikos. „Dažniausiai, kai akcijos krenta, aukso kaina kyla, nes tai saugi užuovėja. Šiuo atveju krenta visų aktyvų kainos, net bitkoinas nukrito. Tai lemia panika, kurią kelia pandemija“, aiškina ekonomistas.

Jis taip pat sako, kad pasaulyje yra daug ir įvairių ekonomikos gelbėjimo paketų: „Kasdien skelbiami nauji ekonomikos gelbėjimo projektai, pasiūlymai ir faktiniai veiksmai. Pavyzdžiui, JAV federalinis bankas sumažino palūkanas labai greitai iki 0 proc. Be to, JAV gali pradėti dalinti gyventojams grynus pinigus, kad paskatintų ekonomiką“, – pažymi ekonomistas.

„Kol nebus panaikintas baimės šaltinis, pasiekta pergalė prieš virusą, tol rinkos bus nervingos, nes antivirusinių vaistų neturi“, sako jis.

Kitas didelis iššūkis pasaulyje, ne visai susijęs su virusu, karas naftos rinkoje tarp JAV, Rusijos ir Saudo Arabijos.

Mauricas: šviesa tunelio gale pavirto koronaviruso traukiniu, kuris gali sugriauti mūsų ekonomiką
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Jų nusistovėjusią tvarką sujaukė JAV skalūnų naftos revoliucija. JAV dabar yra didžiausia naftos gamintoja, daug eksportuoja ir padidina rinkoje pasiūlą. Šis karas paaštrėjo Saudo Arabijai ir Rusijai nesutarus dėl pasiūlos mažinimo. Realiai turime 5 mln. barelių per dieną pasiūlos perviršį", sako Ž. Mauricas.

Kaip pažymi ekonomistas, Europai ir Lietuvai – toms šalims, kurios pačios neišgauna naftos, daug jos suvartoja, naftos kainų kritimas pakankamai teigiamas veiksnys, nes sumažina kuro kainas, o šios sumažina visą eilę kitų kainų. Tai transporto sektoriui padeda sukaupti didesnę finansinę pagalvę galimam paslaugų poreikio sumažėjimui.

Anot ekonomisto, virusai ateina ir praeina, žmonės sugeba plitimą sukontroliuoti arba išrasti vakciną, tad yra didelė tikimybė, kad virusas truks porą ketvirčių ir birželio mėnesį matysime visai kitokią situaciją.

Anot ekonomisto, savo esme labai panašus virusas buvo SARS virusas, kuris 2003 m. plačiai paplito po Aziją. Jo poveikis trumpą laiką buvo žymus, Honkongo ekonomika šiek tiek patyrė recesiją, bet vėliau pakankamai greitai atsigavo, atkreipia dėmesį jis.

„Kai problemos šaltinis suvaldomas, ekonomika greitai grįžta į savo vėžes ir kitų metų rezultatai tampa pakankamai įspūdingi. Kaip matyti iš Honkongo atvejo, antrą ketvirtį buvo net 12 proc. augimas“, pažymi ekonomistas.

„Kurdami savo prognozes, darėme prielaidą, kad viruso epidemija bus suvaldyta iki birželio mėnesio. Yra ir optimistinių variantų – kad balandį jis bus suvaldytas. Kita prognozė – kad bus antra banga. Mes paėmėme viduriuką“, sako Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas


Remdamasis Kinijos ir kitų šalių patirtimi bankas modeliavo, kas gali būti įvedus karantiną visos šalies mastu. Ž. Mauricas Lietuvos raidą padalija į tris etapus: pirmas etapas 2017-2019 m., kai Lietuvos ekonomika augo greičiau, nei tikėtasi. Antras etapas atėjo dabar, t. y. recesija, kuri – neišvengiama.

„Tačiau 2021 m. turėtų parodyti įspūdinga kilimą, ir 2022 m. prognozuojame didelį augimą todėl, kad virusas ateina ir praeina, o ekonomikos skatinimo programos lieka. Tokia pamoka iš Honkongo. Jo paramos programos lėmė, kad po SARS viruso jo ekonomika taip sparčiai augo, nes vyriausybės ir centriniai bankai neskuba atitraukti priemonių, kol nepamato realių spartaus augimo duomenų.

Todėl tos priemonės, tikėtina, bus atitrauktos 2021 m., kai kurios galbūt net 2022 m. Dėl to augimas bus spartesnis, nei kad buvo prognozuota iki šiol“, prognozėmis dalijasi ekonomistas.

Ekonomikos skatinimo planą vertina teigiamai

Delfi primena, kad Vyriausybė pirmadienį patvirtino beprecedentį 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketą, skirtą padėti šalies gyventojams ir verslui sušvelninti koronaviruso pandemijos krizės sukeltus padarinius.

Plane ekonomikos skatinimui numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui.

Vyriausybės ekonomikos skatinimo planą ekonomistas vertina labiau teigiamai. „Jei šalyje buvo įvestas privalomas karantinas, (...) pagrindinis tikslas – stengtis išlaikyti šiuo sunkiu laikinu periodu verslus, kad jie nebankrutuotų. Bankrotai sukuria labai dideles ilgalaikes pasekmes ekonomikai: atleidžiami darbuotojai, ką sukūrė įmonės, dingsta. Todėl toms įmonės reikia padėti išlikti gyvybingoms šį laikotarpį.

Pusę milijardo skyrimas, manau, yra vienas iš prioritetų. Kitas dalykas, kadangi turime paklausos krizę, todėl labai svarbu užtikrinti, kad žmonės nepanikuotų dėl to, kad jie praras darbą, pajamas, gal turės emigruoti. Todėl itin teigiamai vertinu Vyriausybės sprendimą kompensuoti darbo užmokestį ir labai gerai, kad riba buvo pakelta iki 90 proc., kad žmonės neprarastų pajamų. Lietuvoje daug namų ūkių gyvena nuo algos iki algos“, – Vyriausybės planą vertina ekonomistas.

Komentuodamas Lietuvos pasirengimą, žengiant į recesiją, ekonomistas jį vertina gerai.

„Lietuvos kritimas bus panašus kaip ES vidurkis – 2,5 proc. Nemanome, kad Lietuva kris stipriau. Pastaruosius metus Lietuva „estonizavosi“. Tai reiškia, kad jei 2007 m. Lietuva turėjo neigiamą valdžios sektoriaus balansą, tai dabar situacija – kitokia: mes turime vieninteliai teigiamą, latviai ir estai – neigiamą“, atkreipia dėmesį ekonomistas.

Biuras
Biuras
© DELFI / Kiril Čachovskij

Be to, ekonomikos sąskaitos balansą 2007 m. visos šalys turėjo neigiamą. „Tai lėmė, kad patyrėme didesnį smūgį nei kitos šalys. Dabar Lietuvos balansas – aukščiausias, pirmauja“, aiškina Ž. Mauricas.

Kitas dalykas, kurį akcentuoja ekonomistas, – Lietuva sukaupusi daugiau fiskalinių rezervų nei Estija. Be to, Lietuva dar gali pigiai pasiskolinti. „Todėl raginčiau Vyriausybę, kol langas neužsidarė, tuo naudotis. Nes vėliau, kai investuotojai pamatys realius recesijos skaičius, gali kilti panika ir skolinimosi kaina padidėti“, pažymi Ž. Mauricas.

Nuo pirmadienio įvedus karantiną, dviem savaitėms sustabdyta visų kavinių, barų ir ne maisto parduotuvių veikla Lietuvoje.

Sporto klubai, muziejai, teatrai, kino teatrai taip pat laikinai užveria duris.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(49 žmonės įvertino)
3.6327

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (51)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

Naftos kainų karas: Putinas pasiruošęs tartis dėl nafots gavybos mažinimo (28)

Maskva pasiruošusi bendradarbiauti su Saudo Arabija ir Jungtinėmis Valstijomis, kad naftos...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (781)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Vokietija siūlo naudoti Europos stabilumo mechanizmą atsakui į koronaviruso pandemiją

Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga...

Dėl koronaviruso gamybą laikinai stabdo „Corona“ alaus darykla (31)

Dėl sveikatos krizės, kurią sukėlė spartus naujojo koronaviruso plitimas, „Corona“ alų...

Top naujienos

Profesorius Ambrozaitis – apie karantino švelninimą: per anksti atleidus vadeles, epidemija persiris į antrą fazę (245)

Gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto Medicinos universiteto profesorius Arvydas...

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (51)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

Po Šimašiaus pasipiktinimo – naktinis SAM paaiškinimas: mobilieji punktai bus uždaryti tik 2 dienas atnaujinta 00:10 val. (624)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle užsiminė apie dar vieną papiktinusį...

Klaipėdoje nuo šeštadienio apribojama universitetinės ligoninės veikla (26)

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vėlyvą penktadienio vakarą savo feisbuko paskyroje...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (781)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Orai: termometrų stulpeliai šoktelės aukštyn (2)

Šeštadienio dieną vyraus nepastoviai debesuoti orai , giedresnis bus rytas ir vakaras, dieną...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono (85)

Penktadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Baltarusijos žiniasklaida: užteks, situacija jau ir taip nukeliavo per toli (269)

„Niekas nepasikeis. Nekris naftos kainos. Nebus šuolių akcijų biržoje. Netgi ledynai nepradės...

Vašingtoną apkaltino piratavimu: „konfiskavo“ Vokietijai skirtą kaukių siuntą (50)

Jungtinės Valstijos perėmė Bankoko oro uoste į Vokietiją išsiųstų Kinijoje pagamintų...

Kita karantino pusė: tokių degalų kainų vairuotojai nematė jau seniai (131)

Nors karantino metu gyventojams patariama laiką leisti namie, o transporto srautai smarkiai...

|Maža didelių žinių kaina