„Jeigu tokį biudžetą pasitvirtinsim, yra didelė tikimybę kad išsiskirsime ES kaip viena iš šalių, turinčių didesnį nei vidutinį biudžeto deficitą, kas būtų keista, nes Lietuvos ekonomika – viena mažiausiai nukentėjusių nuo koronaviruso krizės“, – laidoje „Delfi diena“ sako ekonomistas.
„Jei turėsime 5 proc. biudžeto deficitą, išsiskirsime blogąja prasme, ir formuodami 2022 metų biudžetą gal turėsime kažką neišvengiamai karpyti ar didinti mokesčius“, – įspėja Ž. Mauricas.
Eltai jis teigė, kad padidėjusios biudžeto išlaidos gali kelti problemų šalies ekonominiam tvarumui.
„Turime biudžeto išlaidų krizę, nes išlaidos išaugo žymiai sparčiai nei turėjo išaugti. Pakankamai didelis apetitas kitąmet kelti daugelį išmokų, pensijas ir panašiai. Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų gali būti pakankamai ženklus, nepaisant spartaus ekonomikos augimo. Tai vėlgi gali kelti tam tikrų klausimų tiek tarptautiniams investuotojams, tiek ir kreditų reitingų agentūroms“, – Eltai kalbėjo Ž. Mauricas, pridurdamas, kad visa tai ateityje gali išprovokuoti išlaidų karpymą.
„Visas padidintas dėmesys gali lemti tai, kad kitų metų rudenį prasidės kalbos apie diržų veržimąsi, gal taip nereikia sakyti negąsdinant žmonių, bet tam tikrų mokesčių padidinimą arba tam tikrų išmokų įšaldymą ar net, blogiausiu atveju, atsisakymą. Tas takelis yra išmintas. Graikija buvo tą taką išmynusi ir Portugalija“, – sakė Ž. Mauricas.
„Tokios kalbos gali sąlygoti tam tikrus amerikietiškus kalnelius. Kitais metais mes labai gerai gyvensime ateities sąskaita, bet 2022 metais tas augimas nebus toks saldus“, – pripažino ekonomistas.
Anot jo, reikėtų apsvarstyti, ar iš tiesų būtina didinti išmokas, klausimų kelia ir „Ateities ekonomikos DNR“ planas.
„Reikėtų persvarstyti, ar tikrai verta taip skubiai ir tiek daug investuoti į ekonomikos skatinimą“, – teigia Ž. Mauricas.
„Kalbant apie pensijų, vaiko pinigų, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, geriau kažkiek mažiau padidinti kitais metais ir galbūt dar papildomai metų eigoje, negu per daug padidinti ir vėliau baimintis, kad reikės apkarpyti“, – kalba jis.
Minimalaus atlyginimo didinimas, Ž. Maurico teigimu, gali padėti paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į darbo rinką ir mažinti emigracijos mastą, tačiau augimas, pasak jo, neturėtų būti pernelyg didelis, o dalį naštos galėtų prisiimti valstybė.
Svarbiausias dalykas, anot Ž. Maurico, formuojant kitų metų biudžetą išvengti nebūtinų išlaidų arba jas atidėti bent iki vasaros, kai situacija bus aiškesnė – vaiko pinigai galėtų augti nuo liepos pirmos, pensijų augimas daliai gyventojų galėtų būti taip pat pavėlintas.
„Pagrindinis mūsų biudžeto deficito šaltinis yra išaugusios išmokos ir ne tik tos, kurios buvo būtinos, bet taip pat papildomos: 200 eurų išmokos pensininkams, kiti pinigų pamėtymai, dosnūs pažadai dėl išmokų augimo kitais metais“, – vardija ekonomistas.
„Tai nėra teisingas kelias krizinėje situacijoje, nes galime sumažinti savo ekonomikos augimo potencialą. Jei tai padarysime, turėsime emigracijos bangą, investicijų į privatų sektorių sumažėjimą, tai kapstytis iš krizės bus sudėtingiau“, – priduria jis.
Kalbėdamas apie siūlomą 13-ąją pensiją, Ž. Mauricas teigia, kad jos išvis nereikėtų mokėti.
„Čia nėra pensija, tik toks pavadinimas. Tai yra vienkartinė išmoka, išdarkanti visą „Sodros“ sistemą. Nuo ko ji priklauso? Nuo politikų noro. Manyčiau, tai pakirstų pasitikėjimą tiek „Sodra“, tiek valstybe ir dar labiau padidintų deficitą. Dabar tikrai nėra tinkamas metas prisiimti papildomus įsipareigojimus, kai situacija dar nėra aiški“, – laidoje „Delfi diena“ kalba „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
