„Pirmąjį mūšį kovoje su nedarbo krize Lietuva laimėjo – didžioji dalis COVID-19 krizės įkarštyje į prastovas išėjusių darbuotojų grįžo į savo darbovietes. Tai neblogas pasiekimas kitų šalių kontekste, nes, pavyzdžiui, mūsų emigrantų pamėgtoje Jungtinėje Karalystėje birželio mėnesį prastovose vis dar buvo net 9,5 mln. gyventojų (21 proc. darbo jėgos), o bendras nedirbančių gyventojų skaičius siekė 27 proc.“, – feisbuke teigė Ž. Mauricas.

Anot jo, registruotas nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei Lietuvoje. Vis dėlto, pažymėjo ekonomistas, karas su nedarbo krize dar nėra laimėtas.

„Akis bado aukštas (ir augantis) registruotas nedarbo lygis šalyje, kuris dar prieš krizę siekė kone 10 proc. ir buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Aukštą nedarbo lygį Lietuvoje lemia dideli struktūriniai ir regioniniai skirtumai bei nepakankamos paskatos skaidriai įsitraukti į darbo rinką. Šiuo aspektu Lietuva kažkiek primena 1990-ųjų Suomiją, kuomet spartus ekonomikos augimas, technologinė pažanga ir gerovės valstybės kūrimas nepadėjo šiai šaliai sumažinti nedarbo lygio iki vienženklio skaičiaus po 1990-ųjų krizės net 9 metus (nuo 1992 iki 2000 metų)“, – teigė Ž. Mauricas.

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 7 dieną buvo registruota 216,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 12,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)