Mauricas: jeigu į mus žiūrės, kaip į nepatikimą ir fiskalinių taisyklių nesilaikančią šalį – skolinimosi kaštai dar labiau išaugs

Šalyje nesiliaujant diskusijoms apie galimybes energetikos kainų kompensavimui pasiskolinti milijardines sumas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau judant bazinių palūkanų normų didinimo kryptimi, Lietuvos skolinimosi kaina gali išaugti ir iki 5 proc. lygio.

Vis tik, ekonomistas aiškina, kad valstybės skolą auginant itin sparčiai, palūkanos Lietuvai išaugtų ne tik dėl ECB veiksmų, bet ir dėl rizikos, kurią padidintų neatsakinga fiskalinė politika.

„Kaštai gali dar labiau išaugti, jeigu finansų rinkos dalyviai pradės į mus žiūrėti, kaip į nelabai patikimą, fiskalinių taisyklių nesilaikančią šalį. Čia slidi riba. Niekas nežino, kur ji yra, bet jeigu ji jau prasidės, tada bus labai sunku atgauti pasitikėjimą“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad pabrangus šalies skolinimosi kainai, išaugtų ne tik naujai paimtų paskolų palūkanos, bet ir jau turimos valstybės skolos administravimo kaštai.

„Tada ir esamos skolos aptarnavimo kaštai padidėtų, nes mes ją turime periodiškai refinansuoti. Jeigu mes prieš penkis metus skolinomės nulinėmis palūkanomis, tai atėjus kitiems metams jau skolinsimės už 3-5 proc.“, – akcentavo Ž. Mauricas.

ELTA primena, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į įtampas dėl itin aukštų energijos išteklių kainų, 2023 m. biudžetą ketina pateikti anksčiau nei įprastai – planuojama, kad biudžeto projektas bus pristatytas spalio pradžioje.

Vyriausybės patvirtintame patobulintame šių metų valstybės biudžeto projekte numatoma, jog valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra teigusi, kad 2023 m. biudžete išlaidos tikrai viršys pajamas. Nors konkretų deficitą Finansų ministerija pateiks kartu su kitų metų valstybės finansų planu, ministrė tikina, kad jis turėtų siekti apie 3–4 proc. nuo BVP. Ji kartu neatmeta, kad valstybė gali pasiskolinti „keletą milijardų“ eurų.

Finansų ministerija planuoja, kad šiemet skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys 290,5 mln. eurų, iš jų – 261,4 mln. eurų palūkanų už valstybės vardu paimtas paskolas ir išplatintus Vyriausybės vertybinius popierius.

Naujų skolinių įsipareigojimų, prisiimtų nuo metų pradžios iki šios dienos, vidutinė svertinė palūkanų norma yra 1,6 proc. Prognozuojama, kad per 2022 m. prisiimtų naujų skolinių įsipareigojimų vidutinė svertinė palūkanų norma bus apie 2,3 – 2,6 proc., nes šiuo metu 3 m. trukmės Vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai išaugo iki 3,5 proc.