Šiandien švenčiame, tačiau jau netrukus gali tekti susiveržti diržus. „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ragina suklusti ir pradėti atsakingai ruoštis artėjančiam ekonomikos saulėlydžiui. Jo teigimu, 2019 metų pabaigoje pasaulio ekonomikos renesansas baigsis, o tai paveiks NT sektorių ir mūsų atlyginimus.
Eurai
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau ekonomistas skuba raminti, kad artėjančio stagnacijos laikotarpio vadinti krize negalima, o Lietuva yra gerai pasiruošusi atlaikyti negandas. Vis dėlto, tai vis tiek paveiks mūsų atlyginimus ir kainas, todėl pasiruošti reikia dar stipriau, kad jokie pasaulio ekonomikos suklupimai būtų nebaisūs.

Signalai ryškūs

Ž. Mauricas sako, kad nerimą keliančių signalų tikrai yra, o jie kyla JAV bei Europos Sąjungoje.

„2019 m. pabaigoje ir 2020 metais ekonomikos augimas gali nebūti toks spartus, koks yra dabar, ir galima sulaukti netgi labai menko augimo ar pasaulinės ekonomikos stagnacijos.

Tą rodo palūkanų normos kreivės išlenkimas JAV. Tai yra skirtumas tarp ilgalaikių palūkanų normų ir trumpalaikių. Ji apibendrina labai daug rinkos žaidėjų ir jų lūkesčius, o žiūrint į skirtumą tarp trumpalaikio ir ilgalaikio pelningumo, jis yra ganėtinai mažas.

Tai yra ne tik investuotojų lūkesčiai, bet ir jų pinigai, o kadangi matoma, jog lūkesčiai yra labiau pasverti, apgalvoti, tendencija nėra labai džiuginanti.

Nesakyčiau, kad tai prognozuoja ateinančią krizę, bet neapibrėžtumo laikotarpį arba stagnaciją tai tikrai“, – sako jis.

Ypatingai nerimą kelia, kad atlyginimų JAV ir Vakarų Europoje augimas išsikvėpęs, juntama atskirtis tarp žemesnių ir aukštesnių pajamų grupių.

„Tarkime, jeigu pasižiūrėtume pagal NT sandorius į JAV, prabangaus būsto sandorių skaičius praktiškai pasiekė prieškrizinį lygį, viduriniosios klasės sudaromų 200–400 tūkst. dolerių vertės sandorių skaičius pasiekė apie 60 proc. buvusio lygio, o žemiau nei 200 tūkst. dolerių būsto vertės sandorių skaičius tebėra apie 4 kartus mažesnis nei prieškrizinis lygis, ir jis nekyla.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tai rodo, kad pajamų ir turto nelygybė pokriziniu laikotarpiu labai išaugo. Taigi turime tą fenomeną, kad lyg ir ekonomika atsigauna, akcijų rinka yra jau beveik dvigubai aukštesniame lygyje, ji visiškai kosmose, matoma didelė asimetrija – NT rinka pasiekė prieškrizinį lygį, bet žiūrint pagal sandorių skaičių, didžioji dalis to atsigavimo yra dėka prabangaus segmento“, – aiškino Ž. Mauricas.

Dėl sulėtėjusios ekonomikos NT kainos pasaulyje pradės kristi, o tai paveiks ir Lietuvos vidaus rinką.

„Kainos mažės, bus mažesnė pasiūla, mažiau naujų statybų, mažiau pirkimų, o jei lūkesčiai bus blogi, toliau kris kainos, gyventojai vėl atidės pirkimo sprendimą, bus mažiau sandorių, o tai lems, kad tų sričių, kurios susijusios su statyba, pardavimai irgi kris, mažmeninė prekyba sumažės, vidaus prekyba sumažės, ir tai paveiks vidaus rinką.

NT rinka – kaip vidaus rinkos lokomotyvas, ji labai jautriai reaguoja į pokyčius“, – teigia Ž. Mauricas.

Pasakė, kas priklauso viduriniajai klasei lyginant su ES

Ekonomistas pažymi, kad nors pasaulyje stebimos neigiamos tendencijos, Lietuva yra išimtis. Tačiau jei pasaulyje ekonomika sustos, tai mūsų neaplenks.

„Mūsų infliacija didesnė, darbo užmokestis auga sparčiau, ir ne tik daugiau uždirbančiųjų, bet ir žemesnio sluoksnio. Lietuva yra išimtis, ir mes apskritai labai pasiruošę krizei. Lyginant situaciją su 2007 metais, ji skiriasi kaip diena ir naktis, nes mes turime perteklinį biudžetą, įmonės, namų ūkiai labai mažai įsiskolinę ir labai atsargūs.

Mes esame mažiausiai įsiskolinę eurozonoje, ir mūsų ekonomika tikrai atvira, todėl pritraukia investuotojų iš Vakarų Europos. Eksportas rodo gerus rodiklius, todėl naudojamės ilgalaike gerėjimo tendencija.

Mauricas įspėja: artėja pasaulio ekonomikos saulėlydis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Bet jei tose šalyse toliau tęsis iššūkiai, darbo užmokestis neaugs, ypač žemesniam sluoksniui, infliacija nekils taip, kaip tikėtasi, anksčiau ar vėliau jų ekonomikos augimas pradės buksuoti, ir netgi istorija rodo, kad dideli socialiniai skirtumai ne tik tiesiogiai ekonomiką veikia, bet tai skatina politinius pokyčius. Labiau linkę rinkimus laimėti tie, kurie orientuojasi ne į ekonomikos augimą,o augimo vaisių perskirstymą“, – sako Ž. Mauricas.

Ekonomistas pripažįsta, kad tokios situacijos krize nepavadintų vien dėl to, kad kilsiančias problemas bus galima išspręsti ne taip skaudžiai kaip per 2007–2008 m. krizę.

„Vadinti krize nebūtų teisinga, greičiau mūsų laukia ekonomikos saulėlydis. Dabar mums pučia labai palankus vėjas, o 2020 m., tikėtina, kad jis pradės pūsti į veidą. Todėl reikia pasiruošti, labai stengtis ir kuo daugiau pritraukti investicijų, o ne nieko nedaryti ir panikuoti“, – ragina Ž. Mauricas.

Tačiau, jo teigimu, vidurinioji klasė Lietuvoje bent kitais metais vis dar turėtų didėti.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Labai norėtųsi, kad ji augtų ir po 2020 metų, bet tai priklausys nuo pritrauktų investicijų.

Pagal ES atlyginimų vidurkį galima paskaičiuoti ir paversti, kad dabar Lietuvoje vidurinioji klasė sudaro apie 33 procentus. Skaičiuojant pagal oficialų ES viduriniosios klasės sluoksnio matą ir atsižvelgiant į palyginamąsias kainas, išeina gana objektyvus kriterijus, kad Lietuvoje vidurinioji klasė turėtų gauti apie 900 eurų „į rankas“, – sako Ž. Mauricas.

Atlyginimai augtų lėčiau

Ž. Mauricas prognozuoja, kad jeigu stagnacija ateis, tai paveiks ir mūsų kainas bei algas.

„Pirma, sumažėtų investicijos, kurios labai jautrios ekonominio ciklo pokyčiams, investuotojai apskritai bus linkę mažiau investuoti, todėl Lietuvai pritraukti investicijas bus daug sunkiau. Jeigu investicijų apimtis sumažės, atsiras mažiau galimybių susirasti gerai apmokamą darbą, atitinkamai sumažės darbo užmokesčio augimas. Manau, atlyginimų augimas turėtų sulėtėti 3–4 procentais.

Kitas dalykas, bus sulėtėjimas NT rinkoje, prislops statybų sektorius, todėl atitinkamai šio sektoriaus darbuotojai turės prisiveržti diržus“, – įspėja jis.

Mauricas įspėja: artėja pasaulio ekonomikos saulėlydis
© DELFI / Domantas Pipas

Su atlyginimų augimo lėtėjimu, sumažės ir infliacija, t. y. kainų augimas, tačiau Ž. Mauricas sako, kad tai tikrai nėra tai, dėl ko turėtume džiaugtis.

„Ekonominė teorija teigia, kad viena iš dviejų blogybių yra arba maža infliacija arba aukštas nedarbo lygis. Daliai žmonių atrodo tik geriau, kad sulėtės kainų augimas, bet tie, kurie praras darbą arba jų profesiniai tikslai nukentės, nes jie negaus norimo atlyginimo kilimo, tai nėra labai patrauklu.

Taigi daug geriau sparti infliacija, kai darbo darbo užmokestis auga sparčiau už infliaciją, negu maža infliacija ir didesnis nedarbo lygis“, – sako jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

JAV prekybos sekretorius vyks į Kiniją pasirašyti prekybos susitarimo (1)

JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas kitą savaitę vyks į Kiniją padėti parengti galutinį...

Už nesąžiningai gyventojams įbruktą vaizdo kamerų sutartį – 5 tūkst. eurų bauda (7)

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bendrovei „Acta iuventus“ skyrė 5 tūkst. eurų...

Graikijos vyriausybė pristato pokrizinio ekonominio augimo planą (2)

Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras pirmadienį pristatė šalies ekonominio augimo...

TVF palankiai įvertino Vyriausybės planuojamas struktūrines reformas (1)

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su darbą Lietuvoje baigusiais Tarptautinio...

Ekonomistas: Putino pažadai apie 4 proc. augsiančią Rusijos ekonomiką nėra realūs (19)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadai, kad šios šalies ekonomika galėtų augti 4 proc.,...

Top naujienos

Penkiamečio tragedija: motina stojo ginti patėvio (30)

„Grasino įkišti pimpaliuką jam į užpakalį“, – toks kaltinimas buvo įrašytas byloje,...

Tėvo ligoninėje netekęs vyras: traktuoju tai kaip žmogžudystę ir aplaidų darbą (300)

Jūrininkas Tomas Zigmantavičius atostogų metu Klaipėdoje planavo atšokti artimųjų vestuves ir...

Dėl išskirtinės nuotraukos lietuvė tapo žinoma visoje Italijoje: mane tai papiktino (29)

Trejus metus Milane gyvenanti Gintarė Sutkevičiūtė vadina save sušių menininke. Ji kuria...

Lietuvių kelionė į Iraną: neleidžiama miegoti poromis, o viešbutyje karšta lyg dykumoje (74)

Mūsų šios dienos herojus – dar vienas iš pasaulio blogiukų – Irano Islamo respublika. Iranas...

Šalia Vilniaus įvyko didelė avarija: sužaloti 2 žmonės, viena vairuotojų girta atnaujinta 21.30 (55)

Magistraliniame kelyje A4 (Vilnius–Druskininkai), prie Paluknio miestelio, pirmadienio vakarą...

Oksana Pikul: Simas jau susirinko daiktus ir išsikraustė į Panevėžį (160)

Nuolatiniai išgėrinėjimai, nuo kelių dienų iki kelių savaičių trunkantys pasilinksminimai...

Tokio košmaro nė nesapnavo: nuomos nemokėjo, butą suniokojo, išsinešė viską (228)

Užsienyje gyvenanti Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – DELFI), grįžusi į nuomojamą...

Kas nutiktų, jei visi lėktuvo keleiviai prijungtų savo telefonus krautis? (11)

Šiuolaikiniai lėktuvai yra išties neįtikėtini technologiniai šedevrai. Tai – tarsi...

Tiesus kelias į „subobėjimą“ – sekso atsisakymas (8)

Bobos nėra lytis, nėra amžius, nėra kokia nors kita socialinė grupė. Tai sindromas. Diagnozė....

Ašaros po sekso: ar tai normalu? (10)

Neįtikėtina, bet ašaros po lytinės sueities, nors ir gali trikdyti, yra gana paplitęs dalykas....