„Pasaulio bankai atėmė tam tikrą vakarėlio ingredientą ir jis šiandien nebe toks linksmas“, – taip dabartinę infliaciją ir pasaulio bankų palūkanų killimą apibūdina ekonomistas.
„Centriniai bankai sparčiai kelia palūkanų normas ir taip ištraukia pinigus iš ekonomikos. Tai jeigu 2020 m. turėjome situaciją, kai į ekonomiką buvo įlieta labai daug pinigų <...>, Lietuvoje matėme spartų indėlių augimą, tai dabar matome atvirkštinę tendenciją – pinigų kiekis mažėja <...>, o tai sutampa ir su tuo, kad atsilaisvino tiekimo grandinės, pasipylė prekių.
Energetikos šuolis šiandien nėra toks didelis, kokio buvo baimintasi, naftos kainos sugrįžo į praeitų, užpraeitų metų lygį, tai iš tikrųjų mes turime tokią situaciją, kai turime daug prekių, turime nelabai brangios energetikos, bet didžiausias iššūkis bus pinigų trūkumas“, – sakė ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, dabartinę situaciją dar būtų galima apibūdinti ir mintyse turint didžiulį infliacijos laužą, iš kurio vienos pusės matyti, kad centriniai bankai pila vandenį ir bando jį gesinti, o iš kitos pusės – Vyriausybės, kurios į laužą pila žibalą.
„Tikėtina, kad centriniai bankai kovą laimės, nes kai kyla palūkanų normos, kyla ir skolinimosi kaina, o noras išlaidauti po truputį mažėja. Šiais metais tikėčiausi mažesnio išlaidavimo ir vis pasigirstančių kalbų apie biudžeto balansavimą.
Nenustebkite, jei pavasarį, vasarą ar rudenį planuojant biudžetą išgirsime daugiau kalbų apie mokesčių didinimą, naujų mokesčių įvedimą, lėtesnį išlaidų augimą tam, kad subalansuotume biudžetą“, – įspėjo ekonomistas.
Jis prognozavo, kad iš verslo pusės vis dažniau bus galima matyti akcijų, kainų mažinimų, o didelės infliacijos, turbūt, kaip teigė, šiemet nebeturėsime.
„Bet, tikėtina, kad išaugs įmonių bankrotų skaičius, gali išaugti nedarbo lygis“, – sakė jis ir pasakojo, kad situacija gali būti panaši į žaidimą, kurio metu kažkam nebelieka kėdės atsisėsti nustojus skambėti muzikai.
2024-ieji, kaip tikino, šalies ekonomikai jau galėtų būti geri metai.
„Infliacija, tikėtina, bus daugiau mažiau suvaldyta, o centriniai bankai pamatę, kad beldžiasi recesija, nustos didinti palūkanų normas, jas sumažins, todėl 2024 m. gali būti grįžimo metai į tvaraus augimo kelią, kurį mes, realiai, Lietuvoje turėjome nuo 2015 iki 2019 m.“, – prognozavo jis.
