aA
Stebuklai vyksta tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikoje. Tačiau Lietuvoje šie daug pozityvesni. Tokią žinutę siunčia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas apžvalgoje įvardijęs pagrindines rizikas ir prognozes kitiems metams.

DELFI 11 laidoje ekonomistas Žygimantas Mauricas apžvelgė pasaulio ir Lietuvos ekonomikos prognozes.

Neigiamų palūkanų laikai – amžiams?

Ž. Mauricas laidoje kalbėjo, kad jau kurį laiką ekonomikoje stebime pakankamai keistus ir nematytus reiškinius, kuriuos galima pavadinti stebuklais.

„Paprasčiausiai prieš kelis metus, nekalbant apie kelis dešimtmečius, retas kuris įsivaizduodavo, kad palūkanų normos apskritai galės būti kažkada neigiamos ir tai keičia visą sampratą aukštyn kojomis. Posakių daug – laikas pinigai, suponuoja, kad jei taupai pinigus saugiai, tai tu rytoj turėtum gauti šiek tiek daugiau tų pinigėlių, kaip ir derlius užauga, pasidaugina, bet kai neigiamos palūkanų normos, vadinasi ateityje jų gausi mažiau.

Panašu, tai nėra trumpalaikis reiškinys, o bus ilgalaikis reiškinys. Ir galbūt tos itin žemos palūkanos ar neigiamos bus per amžius“, – teigė ekonomistas.

Anot jo, palūkanų normos tokios žemos, kad nekilnojamojo turto vertė ženkliai padidėjo. O tai yra galvos skausmas ir investuotojams, ir gyventojams.

„Yra dar vienas paradoksas, kad centriniai bankai, kurie ilgą laiką laiko itin žemas palūkanų normas, jie tarsi patys užkerta sau kelią jas vėliau kada nors jas kelti, nes jei pradeda tikėti vis didesnė gyventojų ir investuotojų dalis, kad tos palūkanos bus žemos ilgą laiką, atitinkamai turto kainos sukyla ir vėliau, be abejo, labai sunku bus palūkanas kelti, nes tai sukeltų tų turto klasių griūtį. Iš tikrųjų tai yra tas didelis galvos skausmas, stebuklas, nes atsakymo vieno tikrai nėra.

Tas tikėjimas įgauna pagreitį, kad palūkanos, bent jau euro zonoje, per amžius liks tokios žemos“, – sako ekonomistas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kitas paradoksas pasaulio ekonomikoje – verslo lūkesčiai prasti, tačiau akcijų indeksas laikosi gerose pozicijose.

„Tas stebuklas susijęs su pirmuoju faktoriumi. Investuotojai tikisi, kad palūkanos bus labai ilgai žemos. Jei tas tikėjimas ateina, kad palūkanos liks žemos ilgą laiką, tada net ir mažesnė grąža tampa pakankamai patraukli ir investuotojai meta pinigus į bet ką, kas duoda teigiamą grąžą.

Nesakau, kad tas stebuklas yra teigiamas stebuklas. Jis gali būti spąstai, nes mes turėdami tokį didelį kainų augimą, tiek akcijų obligacijų burbulas. (…) Yra pučiami tie burbulai ir jie gali labai skaudžias pasekmes turėti, jeigu mes prieisime prie to laikmečio, kai palūkanos bus keliamos.

Yra didelis pavojus. Tai yra tokie dalykai, kurie niekada nebuvo prieš tai stebimi. Dažniausiai lūkesčiai ir ekonomikos augimas tandemu judėdavo su akcijų kainomis. Jei lūkesčiai prasti, akcijų kainos krenta, lūkesčiai geri, akcijų kaina – kyla. Dabar matome atvirkščiai“, – pastebėjo ekonomistas.

Krizė ateitų ne iš JAV

„Luminor“ ekonomisto prognozėmis, JAV auga sparčiausiai iš visų išsivysčiusių valstybių. 2020 metų prognozė – bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2 proc., palyginimui Europos Sąjungoje – 1 proc.

„Priešingai nei 2008 metais. Apskritai nuo Amerikos prasidėjo krizė, 2012 m. ji taip pat pakankamai tampriai buvo susijusi su Europa ir irgi dalyvavo. Dabar matome priešingą situaciją, jie tarsi įgavę imunitetą krizei. (….) Visiška priešingybė, nes bendri ekonomikos lūkesčiai yra tarp 2008–2012 metų, reiškia situacija nėra gera, bet šį kartą priešingai nei 2008–2012 m., blogi signalai ateina ne iš Vakarų, o iš Rytų“, – sako Ž. Mauricas.

Mauricas – apie ekonomikos stebuklus bei kada gyvensime geriausiai šalies istorijoje

Laidoje ji atkreipė dėmesį, kad vis didesnį vaidmenį ekonomikoje įgauna paslaugų sektorius ir žinių revoliucija.

„ES pramonės sektorius tikrai labai kenčia, yra blogoje būklėje, bet paslaugų sektorius vis dar atrodo neblogai ir tai ištempia bendrą ekonomikos augimą į viršų. (…) ES augimas būtų žymiai prastenis, jei ne JAV, nes JAV mus traukia. Vien eksportas šiais metais į JAV augo dviženkliu skaičiumi ir tai padeda. Grėsmė egzistuoja (dėl prekybos karų – DELFI), bet turint omeny, kad Trumpas labai rūpinasi akcijų kainų indeksu, rinkimai ne už kalnų, kitų metų rudenį, manau, kad kitais metais jis neeskaluos tų prekybos karų, tai gera žinai Europai. Tikėtina, kad Amerika padės Europai išvengti recesijos“, – sako ekonomistas.

Jis pabrėžė, kad atskirtį tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių gali padidinti vykstanti žinių ekonomikos revoliucija.

„Mes turime technologinę revoliuciją – žinių ekonomikos revoliuciją. Kiekvienos revoliucijos metu skirtumas tarp pasaulio valstybių išauga. Dabar pavyzdys, didžiausios penkios bendrovės pagal kapitalizaciją yra JAV – visos informacinių technologijų bendrovės. (…) Mes dar kažkiek įšokę į tą traukinį, bet didžioji dalis tų bendrovių kuriasi pažangiausiose valstybėse, silpnesnės valstybės to negali nukopijuoti, bent trumpuoju laikotarpiu, tai atotrūkis auga“, – teigia ekonomistas.

Pekine – 45 metai taupymo būstui, Vilniuje – 11 metų

Ekonomistas taip pat pateikė statistiką, kad norint įsigyti 90 kv. m butą Kinijoje, taupyti reikėtų 45 metus, Londone 23 metus, o Vilniuje – 14 metų. Remiamasi NT kainų ir atlyginimų statistika: Vilniuje „į rankas“ vidutinis atlyginimas – 818 Eur, Pekine – 1090 Eur, Londone – 2600 Eur.

Mauricas – apie ekonomikos stebuklus bei kada gyvensime geriausiai šalies istorijoje

Tiek metų reikėtų atsidėti visą savo algą, kad būtų sutaupoma pakankama suma būstui įsigyti.

Lietuvos teigiami stebuklai ir nerimas darbo rinkoje

„Lietuva – stebuklas, ypatingai šiais metais, nes ekonomikos augimas viršija lūkesčius. Pirmų trijų ketvirčių siekia 3,9 proc., kuomet prognozuota buvo apie 3 proc. Vėl eilinį kartą didesnis augimas nei prognozuota“, – DELFI 11 laidoje kalbėjo Ž. Mauricas.

Žvelgiant į BVP vienam gyventojui, proc. nuo Vakarų Europos vidurkio, geriausi metai Lietuvai buvo 1579 metais – 86 proc., blogiausi – 1994 metai – 29 proc., o 2019 m. – 77 proc.

Mauricas – apie ekonomikos stebuklus bei kada gyvensime geriausiai šalies istorijoje

„Tikrai įspūdingas progresas ir beveik gyvename geriausiai, kada esame gyvenę. Galbūt 2026–2027 metais pasieksime tuos 86 proc. ir galėsime sakyti, kad gyvename geriausiai nei kada esame gyvenę istorijoje“, – sako jis.

Žvelgiant į Lietuvos ekonomikos augimo prognozes, prognozuojama, kad BVP kitais metais augs 2,5 proc., o 2021 m. 2,2 proc.

Pasak Ž. Maurico, rizika kyla dėl Mobilumo paketo ir eksporto, bet visgi yra daug kitų sektorių, kurie „neplanuoja spausti stabdžių ir juda į priekį“.

Ekonomistas taip pat pastebėjo, kad Lietuva iš emigrantų valstybės tampa imigrantų valstybe, mat tarptautinės migracijos balansas tampa teigiamas.

„Priežastys dvejopos. Visgi pagrindinė yra emigrantai iš trečiųjų šalių, bet taip pat grįžta ir daugiau lietuvių. Ne dėl „Brexit“, iš visų valstybių stebimas augimas. „Brexit“ labiau išgąsdino planuojančius atvykti į Didžiąją Britaniją. (…) Visos ES šalys praktiškai, su keliomis labai menkomis išimtimis, kurios krizę ar ekonominius sunkumus patiria, turi teigiamą migracijos balansą. Lietuva buvo išimtis. Kalbant apie ateitį, Lietuvai bus didelis iššūkis, kaip suformuoti atitinkamą migracijos politiką tam, kad nesupriešintų vietinių gyventojų su atvykstančiais“, – sakė Ž. Mauricas ir pridėjo, kad vėl galėtų susilažinti, jog kitais metais migracijos balanso rodikliai bus dar geresni.

Tiesa, nors šis rodiklis gerėja, nedarbas šalyje auga. Ekonomisto teigimu, lietuviams darysis vis sunkiau įsidarbinti.

„Nedarbo lygį prognozuojame nežymiai augantį, vėlgi dėl išaugusios konkurencijos iš trečiųjų šalių, verslo procesų automatizavimo“, – teigė jis.

Ž. Mauricas išskyrė, kad pagal aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportą 2019 m. Lietuva prisivijo Latviją ir Estiją, o taip pat pavydėtinas Lietuvos pramonės sektoriaus augimas.

Vokietijoje kritimas 4 proc., pastaraisiais mėnesiais net didesnis, ES irgi yra neigiamoje zonoje, bet Lietuva ir Lenkija kol kas laikosi teigiamoje ir augimas pakankamai nemenkas Pagrindinė priežastis – ateina naujos įmonės“, – sako ekonomistas.

Kas daugiau išleidžia maistui, tas labiau jaučia augančias kainas

Pristatydamas darbo užmokesčio ir infliacijos rodiklius, Ž. Mauricas teigė, kad pirmiausia reiktų suprasti, jog yra skelbiami vidurkiai.

Mauricas – apie ekonomikos stebuklus bei kada gyvensime geriausiai šalies istorijoje

„Tai nereiškia, kad visiems kyla tas atlyginimas, ne visiems kyla taip sparčiai. Infliacija taip pat vidurkis – maisto kainos kyla sparčiau, paslaugų kainos kyla sparčiau, automobilių ir buitinės technikos nei kyla, nei krenta, jei žmogus neperka tų prekių, tai nemato. Čia aišku vidurkiai.

Realiai mes tikėjomės, kad infliacija visgi bus aukštesnė. 2017 m. turėjome nemažą infliacijos šuolį, siekė beveik 5 proc., dabar mes matome, kad darbo užmokesčio augimas dar labiau paspartėjo, ypatingai „į rankas“ po mokesčio reformos, o infliacija nesiekia nei 2 proc. Tai yra mini stebuklas, nes augant taip sparčiai darbo užmokesčiui, visgi infliaciją sugebama kontroliuoti. Tai susiję su pakankamai nemaža konkurencija mažmeninėje rinkoje – avalynės ir drabužių kainos toliau krenta“, – teigia jis.

Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai didės 6,5 proc., o kainos didės 2,2 proc.

„Bendras kainų augimas, mes tikimės, kad bus pakankamai žemas kitais metais. Pagrinde dėl išorės aplinkos. Žaliavų kainos yra žemos, net krenta. Kuras ir kitos importinės prekės, tikėtina, nebrangs. Brangs toliau pagrinde paslaugos ir maisto kainos. Kas daugiau išleidžia maistui, jaus didesnę infliaciją.

Čia iššūkis, dalinai neleidžiantis tai atskirčiai taip mažėti. Nes tie žmonės, kurie jau įšokę, virš 800 eurų (gauna – DELFI), jie maistui jau išleidžia pakankamai nedidelę dalį ir jiems nėra taip skaudu maisto kainų augimas, paslaugos, pasirinkimo elementų atsiranda ir jie tada tikrai jaučia tą pajamų didėjimą. Jei esi įspaustas į tam tikrus rėmus, išleidi didesnę dalį savo pajamų vien maistui.

Darbo užmokestis jau yra pakankamai paaugęs. Esame labai arti vidurkio Centrinės ir Rytų Europos, dar atsiliekame, bet jau ne taip ženkliai. Buvome outsaideriai, dabar prisivijome, tas procentinis augimas jis galbūt bus mažesnis, bet nominaliai jis dar vis bus ženklus. Kitas dalykas yra tai, kad ekonomika lėtėja, yra pakankamai tokių nerimą keliančių signalų ir ekonomikos stagnacija reali ES. (...) 1 proc. augimas tikrai nėra didelis“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
4.7209

Paaiškino, kodėl buvo sustabdyta prekyba „Grigeo“ akcijomis (1)

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas paaiškino, kodėl...

Prokurorė: „Grigeo Klaipėda“ nevalytas nuotekas leido nuolat (128)

Klaipėdos apylinkės prokurorė Gina Skersinskytė sako, kad bendrovė „ Grigeo Klaipėda “,...

„Grigeo“ savininkas Pangonis: nuo įspūdingų pareigų iki dukart mestų įtarimų (348)

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad įmonė „ Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galimai...

Gavusi produktus į namus, moteris kai ką pastebėjo: tai pasityčiojimas (887)

„Nesu iš tų, kurie po kiekvienos paslaugų teikėjų ar institucijų šunybės ilgai ieško...

Darbdaviai giria atvykstančius imigrantus: žmonės nori dirbti ir užsidirbti (505)

Sakoma, kad gera vieta tuščia ilgai nebūna. Su darbo jėgos trūkumu susiduriančios įmonės jau...

Top naujienos

Kokias karines pajėgas iš tikrųjų turi Iranas? Mini „galingą ir baimę sėjantį ginklą“ (77)

Po Qasemo Soleimani nužudymo drastiškai padidėjus Jungtinių Valstijų ir Irano konflikto...

Svajonių darbą galima rasti ir Lietuvoje: dirba keturias dienas per savaitę, tik su viena sąlyga (31)

Lietuvoje specialistai tampa vis reiklesni – vien tik geras atlyginimas „nebepaperka”...

Orai: žiemos nematyt (15)

Sekmadienį šiauriau Lietuvos slinks ciklonas. Šio sūkurio įtaka šalies orams bus nedidelė, tad...

Moteriškas kerštas: mamytė nori pašėlti, jeigu nori ir tu, – paskambink (108)

Daugybę kartų administracine tvarka bausta, kartą dėl smurto teista ir jau areštinės gultą...

Po Meksiką keliavusi lietuvių šeima: čia patyrėme tai, ko net nesusapnuotum (135)

Neseniai iš kelionės po Kenijos safarius grįžusi Marijos ir Algirdo Vaičaičių šeima trumpam...

Mūšis, apie kurį meluojama iki šiol: kodėl sovietai net kelis mėnesius nedrįso įžengti į Klaipėdą (1063)

Klaipėda – vienintelis Lietuvos miestas, kurį sovietai užėmė 1945-aisiais. Tam tikra...

Iš Dakaro sugrįžę Žala ir Juknevičius pažadų apie startą kitąmet nedalija: laukia namų darbai (131)

Po daugiau nei dviejų savaičių Saudo Arabijoje, kur šiemet vyko Dakaro ralis, į Lietuvą...

Karališkieji rūmai: princas Harry su Meghan oficialiai lieka be titulo, lėšų ir turės grąžinti pinigus už būstą (226)

Nuo pavasario princas Harry ir Meghan neteks lėšų, skirtų vykdyti karališkąsias pareigas, ir...

Gediminas Jankauskas. Net popiežiai mėgsta tango ir futbolą (22)

2013 metų kovą viso krikščioniško pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į Vatikaną, o reportažuose...

Ryškėja „Eurovizijos“ atrankos lyderiai, keliaujantys į pusfinalį: 6 dalyviai ištarė „sudie“ (185)

Šį šeštadienį suskambo jau antroji „ Eurovizijos “ nacionalinės atrankos „Pabandom iš...