Prognozuojamas šių metų augimas sieks 2,7 proc., o ne 3,3 proc., kaip tikėtasi pavasarį.
„Vidaus rinkos paklausa Lietuvoje užtikrins spartų augimą Lietuvoje, bet Rusijos sankcijos turėtų apsunkinti eksportą, pabloginti vartotojų ir investuotojų nuotaikas, o tai lems lėtesnį augimą. Nedarbas toliau mažės, tačiau infliacija liks žema", - Lietuvos situacija komentuojama EK prognozėse.
Didesnis ekonomikos augimas nei Lietuvoje šiemet numatomas Airijoje (4,6 proc.), Vengrijoje (3,2 proc.), Jungtinėje Karalystėje (3,1 proc.), Lenkijoje, Liuksemburge ir Maltoje (po 3 proc.).
EK numato, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3,1 proc., o 2016 m. - 3,4 proc.
Kitąmet didesnis ekonomikos augimas nei Lietuvoje prognozuojamas Airijoje (3,6 proc.).
„Europos Komisijos rudeninės prognozės numato silpną ekonomikos augimą šiems metams tiek Europos Sąjungoje, tiek euro zonoje", - dėstoma pranešime.
Tikimasi, kad augimas pamažu įsibegės 2015-ais, kai sieks 1,5 proc. ES ir 1,1 proc. euro zonoje.
G. Nausėda: augimas stovi ant netvirtų kojų
SEB banko patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad Europos Komisijos pesimizmą Lietuvos BVP augimo šiais metais atžvilgiu nulėmė Rusijos ekonomikos lėtėjimas ir sankcijos.
„Įtaka (sankcijų – red.), kiek mes žinome, santykinai Lietuvai bus didžiausia, nes mes turime didžiausią eksporto į Rusiją lyginamąjį svorį nei kitos ES valstybės. Be to, net ir žvelgiant atskirai į maisto produktų, įtrauktų į sankcijas, sąrašą prekių lyginamasis svoris eksporte yra didesnis nei Latvijoje ir Estijoje, kurios į Rusiją veža daugiau produktų, kurie į sankcijų sąrašą nėra įtraukti“, - dėstė ekonomistas.
Taip pat G. Nausėda paminėjo geopolitinio konflikto įtaką visai euro zonai: „Galbūt tai siejama ne tiek su intensyviais prekybiniais ryšiais, kiek su investavimo klimato pablogėjimu, atsargumu, net ir vartotojų didesniu atsargumu“.
Ekonomistas pastebėjo, kad minėti pokyčiai vyksta jau gerą pusmetį, o kartu dar savo įspaudą deda lėtai judanti euro zonos ekonomika, Vokietijos ekonomikos nuviliantys rezultatai.
„Matome, kad tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų ateina nelabai geros naujienos paskutiniu metu“, - pridėjo jis.
G. Nausėda įvertino ir EK šiek tiek optimistiškesnes prognozes 2015 ir 2016 m.
„Čia ir yra svarbiausias klausimas, kurį nėra taip lengva atsakyti. Teoriškai kalbant, euro zona turėtų atsigauti ir kaip eksporto rinka tapti patrauklesnė 2015 m., tačiau praktiškai gali būti visokių netikėtumų, nes visi kalbėjo, kad ir 2014 m. bus juntamo atsigavimo euro zonoje metais. Tai buvo pernai pabaigoje, o dabar jau tenka kalbėti gerokai santūresniu tembru, nes matome, kad gali net recesija atsinaujinti. Toks scenarijus irgi nėra atmestinas“, - svarstė pašnekovas.
Todėl apie ateinančius metus G. Nausėda pataria kalbėti atsargiau. Pasak jo, nors tendencijos rodo, kad euro zona kitais metais turėtų atsigauti, bet tai gali būti sudėtingas procesas.
Kalbėdamas apie Lietuvos vidaus rinką ekonomistas teigė, kad jei nepasikeis vartotojų lūkesčiai, situacija neturėtų stipriai pablogėti. Vidutinio darbo užmokesčio augimas, maža infliacija, nedarbo lygio mažėjimas leidžia daryti prielaidą, kad vidaus rinka turi potencialo stiprėti.
„Kreditavimo procesas irgi turėtų palaipsniui pagyvėjimo požymių turėtų turėti, nes palūkanų normos artimiausiu metu išliks labai žemos, - teigė G. Nausėda. - Bet visos prognozės, kad turėtume turėti spartėjantį augimą stovi ant netvirtų kojų“.
DELFI primena, kad Lietuvos bankas šiems metams prognozuoja 2,9 proc. BVP augimą. Gegužės mėnesį paskelbta prognozė siekė 3,3 proc. Tikimasis, kad 2015 m. ekonomika augs 3,3 proc.
