Tiesioginėje DELFI transliacijoje R. Masiulis tikino, kad atlikus išsamų auditą bus dar daugiau informacijos nei žinoma dabar. Kol kas aišku, kai 3 bendrovėms buvo sudarytos išskirtinės sąlygos: duomenis jos pirko 4,5 karto pigiau, dėl nepaaiškinamų priežasčių, nebuvo laikomasi Vyriausybės įteisintų įkainių. Įtariama, kad susitarimai dėl kainų ar nuolaidų perkant daugiau duomenų buvo žodiniai.
„Jeigu problema yra duomenų kaina, kad duomenys per brangūs, tada Registrų centras turėjo ateiti į Vyriausybę ir sakyti, kad Vyriausybės nustatytų kainą. Tada ieškome rezervų, mažiname sąnaudas ir tada sumažiname kainas, bet visiems vienodai. Arba pagal kažkokius kriterijus, kas ima daugiau – moka mažiau, kas ima mažiau – daugiau. Taisyklių jokių nėra.
Kuo toliau žiūrime, tuo labiau matome, kad buvo visiška netvarka Registrų centre. Kam duoti už kokią kainą, sprendžia vadovas be jokių dokumentų, kartais galbūt net ir žodiniu nurodymu. Man tai rodo nesąžiningumą kito verslo atžvilgiu“, – įsitikinęs R. Masiulis.
Aiškėja daugiau schemų
Paklaustas, ar galėjo būti taip, kad tarpininkaujančios įmonės duomenis pirko pusvelčiui, o po to juos parduodavo kitoms įmonėms už daug didesnes sumas nei būtų galima gauti tiesiogiai iš Registrų centro, R. Masiulis atsakė, kad yra tokių simptomų.
„Auditas ištirs tuos dalykus, matysime, ką pasakys. Mes tik matome tendencijas. Įtarimas yra, kad taip galėjo būti. Iš karto tą komunikuojame, kad neliktų jokių klaustukų. Nenorime nieko po kilimu spręsti, viską darome viešai ir auditas tuos dalykus nustatys, bet simptomai man labai panašūs į „Klaipėdos naftos“ situaciją. Atsiranda tarpininkas, kodėl jis pasirinktas, kodėl jis atsiradęs? (...) Bendrai Registrų centre matosi netvarka. Daugybė dalykų neprotokoluojami, nedokumentuojami. Darbuotojai negali atsakyti, kodėl šitam duotos išimtys.
Kas buvo kelių atžvilgiu, kas buvo geležinkeliuose, Registrų centre – nebaudžiamumo supratimas, kad nėra skaidrios procedūros, aiškios atskaitomybės, patvirtintų dokumentų ir tvarkų, kad būtų aišku, kaip ta įmonė veikia, viskas drumzliname vandenyje“, – kalbėjo R. Masiulis.
DELFI šaltinis tvirtino, kad Registrų centras mažesnėms įmonėms specialiai padidindavo nestandartinių užklausų duomenų kainą, kad šios specialiai jų nepirktų. Taip paliekant rinkoje tik kelias įmones, kurios galėjo tais duomenimis naudotis ir juos perpardavinėti.
„Reikės šituos dalykus įvertinti, bet galima sakyti, peršasi tokia nuomonė. Nuo pat pradžios, kodėl tada Vyriausybė nustato įkainį tokį, kuris verslui yra per didelis, o tada tarpininkui duoda labai mažą kainą. Aišku tada tas tarpininkas įgyja visą veiklos spektrą, jam atrištos rankos, jis gali tuos pačius duomenis šiek tiek pigiau parduoti. Kodėl taip buvo atsakyti dabar negaliu, bet tokie įtarimai kyla“, – komentavo R. Masiulis.
Audito išvados – iki metų pabaigos
Iš verslininkų pusės pasigirsta kaltinimų, kad tokiais žingsniais Susisiekimo ministerija bando išstumti privatų verslą, tačiau R. Masiulis tai vertina kaip verslo, paveikto skaidrinimo procedūrų, gynybą.
„Niekas privataus verslo nenori išstumti. Galbūt buvo ir kitas privatus verslas, kuris galėjo konkuruoti, galbūt ir Registrų centras galėjo daugiau pinigų gauti ir valstybė nepatirti nuostolių. Man ši situacija labai primena „Klaipėdos naftos“ situaciją. Ten irgi buvo įkištas tarpininkas tarp naftos produkto tiekėjo ir „Klaipėdos naftos“, kuris irgi pasakojo, kad tai jis kuria vertę, daro dalykus, bet kas gavosi: septynis metus užėmė, bet Teisme buvo įrodyta, kad valstybė patyrė virš 20 mln. žalą ir jie turėjo kompensuoti, nes tarpininkas buvo dirbtinis. Tai irgi buvo sakoma, kad privataus verslo žlugdymas, bet yra klausimas, kodėl būtent šita įmonė. Kodėl nebuvo skaidrios procedūros atrenkant, kurios tos įmonės laimingosios.
Jeigu kažkas gauna duomenis už 6 centus, o valstybė pardavinėja už 27 centus. Tai aišku, niekas nepirks iš valstybės. Tai galbūt valstybė galėjo sumažinti kainą ir padaryti 25 centus, 21 centą, bet vis tiek valstybė pardavinėtų duomenis, kurie yra, o ne įvesti kažkokį tarpininką, kuris tas maržas pasiima. Taip, kad valstybė netekdavo didelių lėšų“, – tiesioginėje transliacijoje sakė susisiekimo ministras.
Jis patikina, kad iki šių metų pabaigos turėtume išgirsti konkrečių įmonių pavadinimus, konkrečių asmenų pavardes.
„Kiek tų vardų ir pavardžių nepasakysiu, bet kai auditas bus baigtas ir bus surinkti įrodymai, be abejo, ta informacija bus pateikta. Kai informacija bus pateikta į prokuratūrą, tada dar daugiau informacijos bus. Nes teisėsaugoje yra etapai, kada kokią informaciją galima skleisti, kad netrukdytume tyrimui. Tai kur tik bus galimybė ką atskleisti, būtinai atskleisim, bet tyrimui taip pat netrukdysim“, – teigė susisiekimo ministras.
Tiesa, padarytų nuostolių valstybe gali greitai ir neatgauti. R. Masiulis prisiminė, kad prireikė beveik 7 metų, kol „Klaipėdos naftos“ byla buvo užbaigta.
„Kiekvienas iš tų nustatytų blogų dalykų įgauna savo seką: atliekami auditai, nustatomi pažeidimai, atiduodami prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, toliau keliaus į teismą ir teisme bus išieškoma žala. Visi žmonės nori, kad nustatei kaltą ir iš karto nubausk. Bet mes gyvename teisinėje sistemoje, turime ir tai pusei leisti įrodyti, ir tai pateikti savo išvadas“, – sakė R. Masiulis.
Trečiadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Registrų centre, dėl galimai sudarytų išskirtinių sąlygų privačioms bendrovėms.
Registrų centrui nuo birželio vadovauja buvęs STT direktorius Saulius Urbanavičius. Jis kartu su susisiekimo ministru Roku Masiuliu prieš porą savaičių pranešė, kad kelios neįvardijamos bendrovės duomenis iš Registrų centro gaudavo išskirtinėmis sąlygomis. S. Urbanavičius teigė, kad kai įmonėms Registrų centro duomenys buvo parduodami po 6 centus, o ne po 27 centus, kaip yra nurodžiusi Vyriausybė. Tuomet pateikti skaičiavimai, kad centras per trejus metus kai kurioms įmonėms galėjo suteikti duomenų už 200 mln. eurų, tuo metu realiai jų gavo tik apie 300 tūkst. eurų.
