Pasak jo, svarbiausias dalykas yra tas, kad valstybė turi pereiti prie ilgalaikio planavimo ir visus planus, taip pat susijusius su nauju oro uostu bei keleivių skaičiaus augimu, numatyti į priekį.

„Turime stebėti keleivių srautus, o jei jie augs, kiek augo pernai, kaip augo per pirmuosius šių metų mėnesius, mes neturėsime kito pasirinkimo, mums reikės didesnio oro uosto ir, tuo atveju, numatomas variantas statyti naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno“, – teigė ministras.

Sprendimas, ar naujas oro uostas bus statomas, kaip tikino R. Masiulis, bus priimtas 2022-aisiais, o priėmus teigiamą sprendimą oro uostas būtų pastatytas 2030-2035 metais.

Naujasis oro uostas taip pat turėtų ir ilgesnį kilimo-tūpimo taką, o tai reiškia, kad juo galėtų leistis ir didieji laineriai.

„Tikėtina, kad rinkoje atsirastų ir naujų žaidėjų“, – teigė R. Masiulis.

Kalbant apie Vilniaus ir Kauno oro uostus, kaip sakė ministras, jie šiandien yra perkrauti, o investicijos, kurios šiuo metu į juos yra daromos, iki naujojo oro uosto pastatymo atsipirktų.

Taip pat ministras dar kartą patvirtino, kad atsidarius naujajam oro uostui Vilniaus oro uostas būtų uždarytas.

Kaip naujojo oro uosto privalumus ministras įvardijo, kad jis bus arti tiek Vilniaus, tiek Kauno, taip pat bus lengvas susisiekimas, oro uoste bus galima vystyti naujausias technologijas, jį statyti moduliniu būdu.

„Dar vienas argumentas, kad net ir tuo atveju, kad keleivių srautai nepateisintų naujojo oro uosto ir jis nebūtų statomas, tą teritoriją, kuri paimta tarp Vilniaus ir Kauno, ji būtų panaudota pramonės plėtrai, nes Lietuvoje labai stipriai trūksta didelių žemės plotų, kur būtų galima pritraukti gigantiškas investicijas“, – sakė R. Masiulis ir pabrėžė, kad naujajam oro uostui vieta būtų parinkta ten, kur mažiausiai paliestų aplinkinius gyventojus.

Tiesa, nei kuri tiksliai vieta tai galėtų būti, nei kiek naujasis oro uostas galėtų kainuoti, R. Masiulis neatskleidė ir sakė nenorintis spekuliuoti.

Ministras pasisakė ir apie Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus reakciją, sužinojus apie tokią naujo oro uosto statymo galimybę ir galimą Vilniaus oro uosto uždarymą.

„Būkime sąžiningi, šis pranešimas nėra, kad bus statomas oro uostas. Pateikiamas mąstymas, kokiomis aplinkybėmis įvykus jis galėtų būti statomas. Iki 2035 metų Vilnius bus mūsų pagrindiniai šalies vartai.

2022 metais mes turėsime atsakymą, nes būtų nesąžininga tai slėpti iki paskutinio ir nekomunikuoti, kas mąstoma.

Kita vertus, jei būtų statomas naujas oro uostas, o Vilniaus oro uostas nebūtų uždaromas, nebūtų prasmės statyti naujojo“, – sakė ministras.

DELFI primena, kad susisiekimo ministras R. Masiulis DELFI teigė, jog jei oro keleivių srautai šalyje ir toliau sparčiai augs, Lietuvoje gali būti statomas visiškai naujas oro uostas.

Pasak jo, naujasis oro uostas išdygtų tarp Vilniaus ir Kauno miestų, o jame galėtų leistis ir didieji laineriai. Tiesa, tuo atveju kiek liūdnesnis likimas lauktų Vilniaus oro uosto, mat jis, ko gero, visiems laikams užvertų duris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (199)