aA
Nors nemažai kalbama apie telefoninius sukčius, sukčiavimo mastai Lietuvoje nemažėja. Negana to, daugėja ir elektroninio sukčiavimo scenarijų – nusikaltėliai išvilioja pinigus iš žmonių ne tik geruoju įkalbėję juos atiduoti ar atskleisti prisijungimo duomenis prie interneto banko, bet ir kurdami fiktyvius skelbimus ar net investavimo platformas, taip pat pasitelkdami kenkėjiškas programas.
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak SEB banko Prevencijos departamento vadovo Audriaus Šapolos, tokių nusikaltimų būdų ir scenarijų gali būti įvairių, sukčiai jų sugalvos vis naujų, todėl svarbu suprasti, kaip jiems pavyksta apgauti ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Geri psichologai

A. Šapolos teigimu, pinigus telefonu ar elektroniniu būdu viliojantys nusikaltėliai yra įgudę manipuliuoti žmonių psichologija, todėl neretai nukentėjusieji ne tik kad neįžvelgia klastos, bet ir patys noriai imasi bendradarbiauti.

Sukčiai naudojasi keliais faktoriais: viešai prieinama informacija apie žmogų, užklumpa netikėtai, kalba įtikinamai, dažnai baugina arba, atvirkščiai, žada aukso kalnus.

„Įdomu, kad nukentėję žmonės tvirtina žinoję, kaip veikia telefoniniai sukčiai, bet kai „tyrėjo“ skambučio sulaukia patys, pasijunta išmušti iš vėžių“, – pastebi ekspertas.

Nuo „mama, padariau avariją“ link „skambina FNTT“

„Telefoninis sukčiavimas tebėra paplitęs Lietuvoje, tačiau keičiasi jo formos. Prieš dešimt metų sukčiai skambindavo dėl avarijų, dabar dažniau skambina „tyrėjai“ dėl neva per banko sąskaitas plaunamų pinigų. Deja, dažnu atveju apsimetinėjimas įvairiais pareigūnais sukčiams pavyksta“, – sako A. Šapola. SEB banko duomenimis, dėl telefoninio sukčiavimo pernai nukentėjo 47 žmonės, kurie prarado apie 250 tūkst. eurų. „Turint omenyje, kad sukčiavimo schema yra labai paprasta, tai nemaža suma“, – sako ekspertas.

Telefoniniu sukčiavimu Lietuvoje dažnai užsiima asmenys, uždaryti įkalinimo įstaigose. Jie randa būdų, kaip gauti telefonus, o informaciją apie potencialias aukas nesunkiai surenka internete. „Jau esame pripratę, kad viskas atvira, kad nieko blogo nedarome ir neturime ko bijoti. Taigi išsamius asmeninius duomenis skelbiame socialiniuose tinkluose. Vardo, pavardės, telefono ir el. pašto adreso dažnu atveju sukčiams pakanka“, – pasakoja A. Šapola. Be to, sukčiai taip pat lengvai susiranda tikrų pareigūnų ar bankų atstovų pavardes, tuomet istorija tampa dar įtikinamesnė.

Taikosi į įmones

Anksčiau nuo telefoninių sukčių dažniausiai nukentėdavo fiziniai asmenys, dabar, pasak A. Šapolos, išryškėjo nauja tendencija – nusikaltėliai apgavysčių scenarijų priderino nedidelių įmonių atstovams. Aukomis dažniau tampa 40–50 metų moterys, šeimyninių verslų savininkės, įmonių buhalterės. „Sukčiai suprato, kad iš įmonių sąskaitų galima nugvelbti kur kas didesnes sumas. Iš paprastų banko klientų sukčiai gali tikėtis gauti pusantro-du tūkstančius eurų, iš įmonių – dešimtkart daugiau“, – pastebi ekspertas.

Audrius Šapola
Audrius Šapola
© DELFI / Valdas Kopūstas

Netiki net įspėti

Užfiksavus įtartinas operacijas sąskaitose, banko darbuotojai patys bando operatyviai susisiekti su klientais ir įspėti apie galimą sukčiavimą. Tačiau, pasak A. Šapolos, neretai klientai nenori patikėti, kad juos mausto sukčiai. Tam įtakos turi ir psichologinis reiškinys tikėti pirmiau išgirsta informacija.

„Apgaule patikėjusias aukas sukčiai įspėja, kad jiems gali paskambinti iš banko ir net paruošia pokalbiui. Konkrečiai pasako, kokių klausimų jie gali sulaukti, ir net pataria, ką sakyti, kad nesužlugdytų „operacijos“. Esu matęs tokį atvejį – klientė netiki nė vienu jai sakomu žodžiu ir net į kalbas nesileidžia, nes mano, kad žino geriau ir tuoj visus nusikaltėlius pasodins į kalėjimą. Žmogus yra įsitikinęs, kad viską kontroliuoja, todėl netiki, kai bandai įspėti apie grėsmę prarasti santaupas“, – sako A. Šapola.

Nenorėdami prarasti kontrolės ant jauko užkibusiai aukai, sukčiai stengiasi palaikyti intensyvią komunikaciją, įspėja nedėti ragelio, nuolat perskambina informuodami apie „operacijos“ eigą. O kuo ilgiau tęsiasi komunikacija, tuo sunkiau suprasti, kad esi sukčių spąstuose.

„Žmogus su „tyrėju“ gali kalbėtis kad ir tris valandas. Yra buvę atvejų, kai žmonės buvo mulkinami kelias dienas ar savaites. Viena moteris buvo apgaudinėjama visą mėnesį, kol trijuose bankuose prarado beveik 100 tūkst. eurų. Bankams kilo įtarimas dėl atliekamų pervedimų, kvietėsi ją, kalbėjosi, bet moteris vis tiek nepatikėjo ir sukčiams pervedinėjo pinigus“, – pasakoja banko atstovas. Tik tada, kai galiausiai netenka visų pinigų, žmogus pripažįsta apgavystę ir kreipiasi į banką, tikėdamasis, kad jam kas nors tuos pinigus grąžins.

Investavimas su 70 proc. finansine grąža

Sukčiai taip pat stengiasi naudotis populiarėjančiomis interneto galimybėmis – savo schemas sėkmingai pritaiko skelbimų puslapiuose, tarpusavio mainų ar pažinčių svetainėse. Netikri skelbimai ir e. parduotuvės, kai pirkėjas perveda avansą ar net visą sumą, bet prekės nesulaukia, – vienas populiariausių elektroninio sukčiavimo būdų. Apie tokius atvejus, A. Šapolai iš klientų tenka išgirsti bent po kelis kartus per mėnesį.

„Praėjusių metų antroje pusėje iš klientų išgirdome dar apie vieną naują sukčiavimo schemą – investavimą su garantuota kone 70 proc. finansine grąža. Investavimo tarpininkai paskambindavo telefonu, kreipdavosi rusų kalba, kalbėdavo dalykiškai. Buvo siūloma pradžioje investuoti nedidelę sumą, kurią žmogui nebūtų skaudu prarasti. Kai kurie susigundė ir galiausiai prarado net po kelias dešimtis tūkstančių eurų“, – pasakoja ekspertas.

Nauja šioje sukčiavimo schemoje yra tai, kad sukčiai naudojosi specialiai sukurtomis, įtikinamai atrodančiomis investavimo svetainėmis. Prisijungęs prie savo paskyros žmogus galėjo matyti, kiek „užaugo“ jo investuota suma. Kad kažkas negerai, tapdavo aišku panorus išsiimti investuotus ir iš investicijos uždirbtus pinigus – sukčiai paprašydavo susimokėti lėšų išėmimo mokestį, o kai žmonės imdavo prieštarauti, kad taip nebuvo tartasi, tiesiog dingdavo.

„Mama, padariau avariją“ arba kaip mes patys įsileidžiame sukčius į savo sąskaitas
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Apsimeta partneriais

A. Šapola taip pat atkreipia dėmesį, kad daugėja atvejų, kai sukčiai per kenkėjiškas programas sugeba patekti į gyventojų ir įmonių kompiuterius. „Tokio tipo nusikaltimai nėra labai sudėtingi, nereikia būti ir programišiumi. Nusikaltėliai gali patekti į jūsų kompiuterį, kai negalvodami ar skubėdami spustelite jų sukurtą nuorodą – pavyzdžiui, laiške, kuris atrodė kaip siųstas jūsų draugo, jums paslaugas teikiančios įmonės ar verslo partnerio. Taip jūsų kompiuteryje įdiegiama kenkėjiška programa. Jos tikslas – stebėti jūsų veiklą, fiksuoti įvedamus duomenis. Nusikaltėliai tokiu būdu gali stebėti ir jūsų susirašinėjimą bei įsiterpti, kai pamato progą nugvelbti pinigų“, – aiškina ekspertas.

Pašnekovas pateikia pavyzdį: įmonė nori įsigyti prekių iš tiekėjo užsienio šalyje, susirašinėja ir derina sąlygas, tariasi dėl kainų. Sukčiai, per kenkėjišką programą patekę į įmonės el. paštą, stebi susirašinėjimą ir laukia patogaus momento. Susirašinėjimui pakrypus link pinigų, įsiterpia – informuoja, kad pasikeitė banko sąskaitos numeris ir prašo pinigus pervesti į nurodytą naują sąskaitą. Užsakovas, neįtardamas klastos, perveda pinigus ir veltui laukia prekių. Pastebėti įsiterpiančius laiškus nėra lengva – jie atrodo gan įprastai, el. pašto adresas būna kone identiškas, gali skirtis vos vienu simboliu.

Kaip apsisaugoti?

A. Šapola atkreipia dėmesį, kad dažnai apgauti žmonės viliasi, jog bankas jiems sugrąžins sukčiams atiduotus pinigus. „Reikia suprasti, kad mokėjimo nurodymą užpildo ir patvirtina pats žmogus, bankas jį tik įvykdo. Kai kuriais atvejais dar įmanoma sustabdyti pinigų pervedimą. Jei lėšų siuntėjo ir gavėjo sąskaitos yra tame pačiame banke, pinigai pervedami per kelias sekundes, bet jei pervedimas atliekamas į sąskaitą kitame banke, operacija trunka ilgiau. Jei supratote, kad pinigus pervedėte sukčiams, kuo skubiau kreipkitės į savo banką, galbūt spėsite sustabdyti operaciją“, – pataria specialistas. Jei lėšos jau pateko į sukčių sąskaitą, tuomet nukentėjusiajam belieka kreiptis į teisėsaugą.

Ko nedaryti arba, atvirkščiai, ką daryti, kad netaptum išradingų telefoninio ar elektroninio sukčiavimo auka? Visų pirma, pabrėžia pašnekovas, niekam neatskleisti savo prisijungimo prie interneto banko duomenų. Niekas – nei banko darbuotojai, nei policijos, FNTT, STT ar kiti pareigūnai – neturi teisės prašyti šių duomenų. O jei su jumis visgi susisiekė sukčiai, nesileiskite į kalbas ir nė nebandykite jų pergudrauti ar „patrolinti“.

Taip pat pasidomėkite, kokia jūsų asmeninė informacija yra viešai prieinama internete. Pavyzdžiui, pasitikrinkite, ar jūsų paskyros „Facebook“ turinys yra matoma tik jūsų draugams ar jis yra viešas, prieinamas draugų draugams. Taip pat pasirūpinkite savo išmaniųjų įrenginių apsauga ir akylai saugokite savo prisijungimo duomenis prie įvairių asmeninių paskyrų internete. Elektroninio sukčiavimo apimtys ateityje, tikėtina, augs, todėl būtina aktyviai rūpintis savo informacijos ir veiklos elektroninė erdvėje apsauga.

Visuomet kreiptis į policiją

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, susidūrus su sukčiais, rekomenduoja visuomet kreiptis į policiją.

„Geriausia rašyti pareiškimą per epolicija.lt arba galima eiti į artimiausią policijos komisariatą ir ten parašyti pareiškimą. Svarbi visa informacija, kurią žmogus turi, kuo daugiau jis pateiks, tuo policijai bus aiškiau ir lengviau tirti atvejį. Jeigu yra galimybė įsirašyti pokalbius, balsą, tai tą irgi reiktų pateikti“, – sako jis.

R. Matonio teigimu, yra ištiriama daugiau nei 50 proc. sukčiavimo atvejų, todėl labai svarbu nedelsti.

„Jei žiūrėtume visus sukčiavimus, ištiriama 65 proc. tokių nusikaltimų. Tai yra pakankamai nemažai“, – teigia jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (98)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „Delfi...

Japonija skundžia Pietų Korėją PPO dėl finansinės paramos laivų statytojams

Japonija Pasaulio prekybos organizacijai ( PPO ) pateikė skundą dėl, pasak jos, Pietų Korėjos...

Verslas abejoja, ar išsivers be vienkartinio plastiko (3)

Lietuvos plastiko gamintojai su nerimu laukia 2021 m., kai turėtų įsigalioti draudimas gaminti...

Valdžia paruošė „kalėdinę dovanėlę“: didės degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų kainos (32)

Nuo 2019 metų pavasario didės degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų kainos, nes valdžia užsimojo...

Blusų turguje jau perkami kalėdiniai niekučiai (8)

Dituvos sendaikčių turgus – savotiškas Klaipėdos rajono traukos centras. Jam negresia...

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (98)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (26)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (41)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (3)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (4)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (48)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (60)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (18)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (203)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Į pašto dėžutę gavo keistą lankstinuką: ar jo tikslas kiršinti visuomenę? (14)

Pirmadienį į pašto dėžutę gavau keistą lankstinuką nuo keisto instituto. Lankstinuko...