Smulkieji malkų tiekėjai įsitikinę, kad įsibaiminę karo žmonės puolė pirkti nė nebeskaičiuodami, kiek moka.
Dviejų pensijų nebeužtenka
„Nesam plėšikai. Tikrai gaila klausyti, kai kokia nors močiutė mums pasakoja už mašiną malkų atiduodanti dvi ar net visas tris pensijas. O malkos juk pabrango dėl medienos supirkėjų, ją išvežančių į užsienį“, – teigė malkomis prekiaujantis panevėžietis Alvydas.
Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio padaliniui vadovaujantis Giedrius Bronušas pritarė, kad išaugusią malkų kainą išties nustatė aukcionuose dalyvaujantys medienos pirkėjai. Bet jis patikino, kad didžioji dalis taip nupirktų malkų skirta Lietuvos katilinėms. Tad pabrangęs biokuras visiems lems gerokai brangesnį ateinantį šildymo sezoną.
Malkos nelygu malkoms
Panevėžio rajone nuosavame name gyvenančios Viktorijos Vaičiulienės kieme šiomis dienomis – pats malkų ruošos darbymetis. Neseniai jų nusipirkusi šeima tvarko kurą žiemai. Viktorija pasakoja, kad praėjo laikai, kai, paskambinus malkų pardavėjams, šie jų mašiną atveždavo iškart. Šiemet malkų greitai nenusipirksi.
„Skambinome keliems malkų pardavėjams. Iš vienų išgirdome, kad atveš po mėnesio, kiti sakė, kad laukti reikės porą savaičių. Užsisakėme iš tų, kurie pasiūlė laukti ne visą, o pusę mėnesio“, – kalbėjo V. Vaičiulienė.
Šiemet šeima pirko 20 kubinių metrų įvairių rūšių malkų – tokias žmonės vadina mišriomis. Toks kiekis kainavo 800 eurų. Pernai už tą pačią sumą šeima buvo įsigijusi 30 kubinių metrų vadinamųjų elitinių, taigi brangiausių, juodalksnio malkų.
„Malkos juk nelygu malkoms. Nuo jų rūšies priklauso ir šiluma kambariuose, ir tai, kiek susidaro apnašų – kas kiek laiko teks valyti kaminą. Kuo brangesnis, taigi ir „išmanesnis“ kūrenimo katilas, tuo brangesnių ir kokybiškesnių malkų reikia“, – teigė V. Vaičiulienė.
Ji mena dar vaikystėje iš tėvų girdėjusi, kad kūrenant vien eglinėmis malkomis galima sukelti gaisrą. Dabartinei šildymo sistemai bėdų pridaryti taip pat gali spygliuočių malkos, nes kūrenant ant kaminų įdėklų nusėdusios apnašos gali pradėti smilkti. Viktorija pirko rąstus. Kol jie virs malkomis, keturių asmenų šeima turės gerokai paplušėti juos pjaudama bei kapodama.
Perka be derybų
„Dabar jau beveik niekas neperka paruoštų malkų. Beveik visi ieško rąstų“, – sako Panevėžio krašto pirkėjus malkomis aprūpinantis Alvydas.
Anot jo, pernai už sunkvežimį, į kurį sukraunama iki dešimties erdmetrių (erdmetris – kubinis metras malkų su oro tarpais) malkų, prašydavęs 250–280 eurų. Šiemet toks pat kiekis kainuoja 600 eurų.
„Anksčiau derėdavęsi, šiemet žmonės malkas perka be jokių derybų. Netgi jaučiasi kažkoks visuotinis nerimas, jei ne panika. Girdžiu, kad ir dėl karo baimės, ir dėl nerimo, kad brangimui dar ne pabaiga, skubama kuo greičiau apsirūpinti malkomis, o mes, pardavėjai, raginami greičiau jų atvežti. Jei sakome, kad reikės palaukti dvi savaites, paprastai ieško kitur“, – pasakojo Alvydas.
Verslininkas teigia, kad greičiau paruošti malkų nepavyksta, mat nebėra norinčiųjų dirbti medkirčiais. Pasak Alvydo, malkas pirkti pradedama pavasarį, o dabar – liepos mėnesį – pats įkarštis.
Pardavėjas pabrėžia, kad rugsėjį malkas perka mažiau rūpestingi žmonės, o spalį – apsileidėliai.
Paskui pardavimas sustoja kone iki pavasario. Alvydo teigimu, pačios geriausios yra uosinės malkos. Po jų – beržinės ir juodalksnio. Mažiausią paklausą turi spygliuočių malkos. Tačiau, anot vyriškio, dabar vienos rūšies malkos jau nebeparduodamos, siūloma įvairių rūšių.
Šilumai tūkstančio nepakanka
Vidutiniam sovietinės statybos namui su pakeistais langais vienam šildymo sezonui, pasak Alvydo, reikia dviejų mašinų malkų. Taigi, tokio būsto šildymo preliminari kaina – 1200 eurų per sezoną.
Prekiautojas teigia, kad šiemet malkas perka ir tie, kurie anksčiau šildydavosi dujomis ar yra įsivedę vadinamąją „oras–oras“ šildymo sistemą. Atsisakyti jų ir rinktis mišrų šildymą diktuoja aukštumas pasiekusios dujų bei elektros kainos.
Kitas panevėžietis, besiskelbiantis, kad parduoda malkines atraižas, kaladėles, pjuvenų briketus ir granules, prisistatyti nepanoro. Susmulkintos medienos padėklą, vadinamąją „paletę“, jis parduoda už 300 eurų. Tokio padėklo svoris – 960 kilogramų. Prekeivis paaiškino, kad tokią medieną kūrenti galima iš karto ir ji perkama ištisus metus.
Valstybinė mediena – pas didžiuosius kūrentojus
Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas G. Bronušas skaičiuoja, kad šalies miškininkų parduodama mediena per metus pabrango lygiai du kartus. Pernai jos kvadratinis metras kainavo 38 eurus, šiemet – 76 Eur.
„Ir tai be pridėtinės vertės mokesčio“, – patikslino G. Bronušas.
Anot jo, namus malkomis besišildantiems gyventojams miškų urėdija parduoda santykinai labai nedaug medienos – viso labo apie septynis procentus. Visą kitą per aukcionus nuperka stambieji verslininkai.
G. Bronušas patikino, kad pastarieji mediena visų pirma aprūpina didžiąsias šalies katilines, o ne užsienio pirkėjus.
„Tačiau ir iki patekdama į užsienį mediena „uždirba“ pinigų Lietuvai. Juk jos ruošėjams mokami atlyginimai“, – šoktelėjusias kainas aiškino Valstybinių miškų urėdijos atstovas.
