Valstybės pajamų ir išlaidų plane, jo vertinimu, reikėtų palikti nuostatą, kuri Ministrų Kabinetui „atrištų rankas“ ir numatytų galimybę esant poreikiui, be papildomų procedūrų Seime, skolintis daugiau bei kompensuoti energijos kainas ne tik buitiniams vartotojams, bet ir verslo subjektams.
„Manau, kad mes biudžete turėsime numatyti eilutę, kuri kalbėtų apie galimybę Vyriausybei valstybės vardu skolintis ir kompensuoti verslui tam tikrą dalį energijos kainų. Kadangi energijos kainos pakankamai greitai juda aukštyn-žemyn, tikslius skaičius įvardinti gali būti sudėtinga, todėl tikėtina, kad tiesiog bus numatyta galimybė pasiskolinti“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Majauskas.
Anot konservatoriaus, absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių kitiems metams planuoja biudžeto deficitą. Vis tik, parlamentaras akcentuoja, kad deficitas turi būti „proto ribose“, kadangi numačius per didelį deficitą, brangtų ir skolos administravimo kaštai.
„Finansų ministerija planuoja apie 4,1 - 4,2 proc. nuo BVP biudžeto deficitą. Aš sakyčiau, kad kritinė riba yra 5 proc. Virš tos ribos tarptautinės rinkos baudžia pakankamai skaudžiai. Galime skaičiuoti, kad 1 proc. deficito yra papildomas 1 proc. kainos prie palūkanų normos“, – aiškino M. Majauskas.
ELTA primena, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į įtampas dėl itin aukštų energijos išteklių kainų, 2023 m. biudžetą ketina pateikti anksčiau nei įprastai – planuojama, kad biudžeto projektas bus pristatytas spalio pradžioje.
Vyriausybės patvirtintame patobulintame šių metų valstybės biudžeto projekte numatoma, jog valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra teigusi, kad 2023 m. biudžete išlaidos tikrai viršys pajamas. Nors konkretų deficitą Finansų ministerija pateiks kartu su kitų metų valstybės finansų planu, ministrė tikina, kad jis turėtų siekti apie 3–4 proc. nuo BVP. Ji kartu neatmeta, kad valstybė gali pasiskolinti „keletą milijardų“ eurų.
Finansų ministerija planuoja, kad šiemet skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys 290,5 mln. eurų, iš jų – 261,4 mln. eurų palūkanų už valstybės vardu paimtas paskolas ir išplatintus Vyriausybės vertybinius popierius.
Naujų skolinių įsipareigojimų, prisiimtų nuo metų pradžios iki šios dienos, vidutinė svertinė palūkanų norma yra 1,6 proc. Prognozuojama, kad per 2022 m. prisiimtų naujų skolinių įsipareigojimų vidutinė svertinė palūkanų norma bus apie 2,3 – 2,6 proc., nes šiuo metu 3 m. trukmės Vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai išaugo iki 3,5 proc.
