„COVID-19, dar vadinamo koronavirusu, plitimas turi reikšmingas neigiamas pasekmes didžiausioms pasaulio valstybėms. Matome esmines korekcijas akcijų rinkose ir sparčiai lėtėjantį pasaulinės ekonomikos augimą. Suardytos prekių ir žaliavų tiekimo grandinės neigiamai veikia daugelio šalių pramonės sektorius. Auga investuotojų nerimas, krenta vartotojų pasitikėjimas.
Koronos viruso ekonominis užkrečiamumas yra toks pats pavojingas ir žalingas kiek ir medicininis. Todėl, atsižvelgiant į neigiamas finansų rinkų ir pasaulinės ekonomikos tendencijas, svarbu kuo anksčiau įvertinti ir paskelbti ekonominės raidos prognozes Lietuvos ekonomikai. Tai leistų verslui ir valstybės institucijoms tinkamai pasirengti galimiems scenarijams.
Todėl kreipiuosi į Finansų ministeriją prašydamas atidžiai įvertinti arba pasidalinti jau turimais vertinimais, kokią įtaką Lietuvos ekonomikos ir finansų sektoriui bei viešiesiems finansams turės COVID-19 plitimas, bei galimas šio viruso masto pripažinimas pandemija“, – komentuoja M. Majauskas.
Seimo TS-LKD frakcijos narys mano, kad remiantis viešai prieinama statistine informacija, ateinančiais metais Lietuvoje galime tikėtis spartaus ekonomikos atšalimo. Pasak jo, būtent dėl to ir kyla nuostaba, jog Vyriausybė neturi parengto antikrizinio plano, kuris leistų amortizuoti neigiamas ekonomines pasekmes.
„Nieko nėra kalbama ir apie darbo rinkos priemones ar darbo kodekso pakeitimus, kurie sudarytų rizikos grupėse esantiems dirbti nuotoliniu būdu.
Japonija, Danija, Vokietija, Prancūzija ir Olandija jau turi ar aktyviai ieško būdų taikyti tokį darbo santykių ir socialinių garantijų reguliavimą, kuris būtų lankstus karantino, ilgo nedarbingumo ar nuotolinio darbo atveju. Lietuvoje šioms sritims, pandemijos atveju įgaunančios itin didelę svarbą valstybės ekonomikai, yra skiriama itin mažai dėmesio.
Blogiausiu atveju papildomų priemonių gali tekti imtis garantuojant ne tik piliečių galimybes tęsti darbus saugantis nuo viruso, tačiau užtikrinti ir ekonomikos gyvybingumą bei finansinio sektoriaus dalyvių stabilumą. Dėl mažėjančios vidaus ir išorinės paklausos ateinantys metai privačiam sektoriui ateinančiais metais gali būti itin sudėtingi. Sutrinkant atsiskaitymams, dalis verslo įmonių gali susidurti ir su laikinomis likvidumo problemomis. Šių padarinių mažinimui reikia tinkamai pasiruošti užtikrinant savalaikes ir veiksmingas pagalbos priemones tiek dalyvaujant pačiai valstybei, tiek derinant savo veiksmus su tarptautinėmis institucijomis“, – komentuoja M. Majauskas.
