„Pelno mokestis neaktualus mažoms įmonėms, nes joms galioja sumažintas tarifas. Neaktualus jaunoms įmonėms, nes pirmi keleri metai paprastai būna nepelningi. Neaktualus ir naujos ekonomikos įmonėms, nes jų verslo modelis paremtas ne pelningumu, o augimu. Pelno mokesčio lengvatos yra aktualios stambiam verslui, vykdančiam veiklą brandžiuose, dažniausiai ribotos konkurencijos sektoriuose“, – „LRT Radijui“ teigė jis.

M. Majauskas pažymėjo, kad vienas iš sektorių, kuriam pagal kriterijus galėtų būti taikomos naujos mokesčių lengvatos, yra bankai.

„Bankai yra pats geriausias pavyzdys. Jei analizuotume didžiausius pelno mokesčio mokėtojus bankų įmokos šiuo metu sudaro 40 proc. Ką tik padidinome bankams mokesčius, ir dabar teiktume pasiūlymą sumažinti stambiam kapitalui, didžiausiems Skandinaviškiems bankas (mokesčius – ELTA). Manau, liktume nesuprasti visuomenės“, – tikino jis.

Vertindamas konkurencinę verslo aplinką šalies regionuose, M. Majauskas teigė, kad čia būtų tikslinga didinti dividendus ir mažinti pelno mokestį.

„Puikiai suprantu regioninį kontekstą, konkurencinę aplinką, kai iš esmės reikėtų pelno mokestį mažinti, o dividendus didinti, taip skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams. Taip veiktų idealiu atveju“, – teigė M. Majauskas.

„Bet Lietuvoje didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių su Švedija. Todėl būčiau itin atsargus su bet kokiomis pelno mokesčio lengvatomis“, – pridūrė jis.

BFK pirmininkas taip pat pridūrė, kad mokestinės lengvatos gali turėti neigiama fiskalinę įtaką valstybės biudžetui trumpuoju laikotarpiu.

„Tokia lengvata trumpuoju laikotarpiu turėtų neigiamą fiskalinę įtaką valstybės biudžetui (...). Sunku būtų ramiai diskutuoti apie tokius biudžeto praradimus, kai ateinančių metų biudžete nėra numatyto finansavimo net esminiams valstybės įsipareigojimams. Tokiame kontekste kalbėti apie pelno mokesčio lengvatas stambiam kapitalui man atrodo būtų netinkama“, – pabrėžė M. Majauskas.

Tuo tarpu prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sakė, kad Prezidentūroje pirmadienį vykusios diskusijos apie mokesčių sistemą metu prezidentas iškėlė mokestinės lengvatos sparčiai atlyginimus keliančioms įmonėms idėją, kadangi įžvelgia investavimo į darbuotojus svarbą.

„Prezidentas aptarė idėją, kad galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau negu likusios įmonės (...). Šiuo metu turime pelno mokesčio lengvatą įmonėms, kurios investuoja į įrengimus. Tačiau, prezidento nuomone, lygiai taip pat svarbu investuoti į darbuotojus“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.

Pelno mokesčio lengvatos įmonėms, sparčiau keliančioms darbuotojų atlyginimus, taip pat padėtų surinkti daugiau pinigų ir į valstybės biudžetą, teigė S. Krėpšta.

„Tokia pelno mokesčio lengvata, mūsų galva, turėtų tikrai dideles paskatas didinti atlyginimus ir mažinti minėtąjį struktūrinį atotrūkį. Tai taip pat būtų naudinga valstybei, nes būtų surenkamas papildomas gyventojų pajamų mokestis. Tad būtų abipusė nauda“, – tikino jis.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)