„Reikšmingas ir taiklus pagalbos priemonių planas pagrindinę paramą skiriant mažas ir vidutines pajamas gaunantiems. Tuo pačiu sprendžiamos ilgalaikės problemos mažinant darbo mokesčius ir didinant investicijas į energijos efektyvumą“, – Eltai atsiųstame komentare teigia M. Majauskas.

Tačiau parlamentaras atkreipia dėmesį, kad didinant valstybės išlaidas, ateityje teks tobulinti ir mokestinę sistemą.

„Tokios didelės apimties valstybės pagalbos pavyzdžių Europos Sąjungoje kol kas nėra. Todėl bus svarbu atidžiai stebėti infliacijos dinamiką ir nepamiršti įsipareigojimų sutvarkyti gyvulių ūkį mokesčių sistemoje, kad neužkrautume nepakeliamos paskolų naštos ateities kartoms.“, – pažymi M. Majauskas.

Reaguojant į šalyje sparčiai augančią infliaciją, Vyriausybė teikia 2,26 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, kuriuo siekiama stiprinti gyventojų perkamąją galią bei didinti energetinę nepriklausomybę. Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas ir vaiko pinigus, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą.

Taip pat Ministrų Kabinetas siūlo subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek žmonėms, tiek verslui, o siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą, rengiamos pagalbos schemos pagal Europos Komisijos patvirtintą „Karo komunikatą“.

„Vyriausybei nesiimant jokių sprendimų, tiek gamtinių dujų kainos, tiek ir elektros kainos augtų daugiau nei dvigubai“, – penktadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje siūlomų priemonių poreikį grindė G. Skaistė.

Pasak ministrės, siūlomoms priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto bus skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mlrd. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, dar 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių, o 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.

Padarinių dėl išaugusių energijos išteklių kainų švelninimui Vyriausybė siūlo skirti 832 mln. eurų. Iš jų 570 mln. eurų būtų skiriama dujų ir elektros kainų kompensavimui buitiniams vartotojams, o verslui – dar 120 mln. eurų. Papildomi 142 mln. eurų bus skiriami per „Invegos“ garantijas verslui.

Tuo metu žmonių pajamų didinimui būtų skiriami 315,3 mln. eurų. NPD siūloma didinti iki 540 eurų, o tam prireiktų 103 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Gyventojams pajamos gaunantiems minimalią mėnesinę algą dėl šio siūlymo turėtų augti papildomai 16 eurų.

Taip pat siūloma 30,3 mln. eurų skirti didinant šildymo kompensacijų išmokas, taip išplečiant ir jų gavėjų ratą. Šalpos ir valstybės pensijų padidinimui būtų skiriama 75,72 mln. eurų, dėl to senatvės pensijos turintiems būtinąjį stažą augtų maždaug 24 eurais per mėnesį.

Investicijoms į šalies energetinės nepriklausomybės didinimą numatyta skirti 1,1 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis numatyta renovacijų investicijų platformai (275 mln. eurų) ir subsidijoms „žaliajai renovacijai“ (277 mln. eurų).

Gyventojams taip pat numatyta skirti finansavimą elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai (46 mln. eurų), saulės elektrinių įsigijimui (60 mln.eurų), naujų biomasės ir iškastinio kuro katilų įrengimui (19 mln. eurų).

Tuo metu verslui siūloma skirti 60 mln. eurų saulės, vėjo elektros kaupimo baterijų diegimui, taip pat 70 mln. eurų vandenilio gamybos įrangai bei dar 50 mln. eurų „žaliajai“ pastatų renovacijai ir medienos komponentų gamybai. Dar 38,5 mln. eurų būtų skirta verslo technologinės įrangos atnaujinimui ir saulės elektrinių įrengimui pramonės įmonėse, o investicijoms į biodegalų gamybos technologijas 35,2 mln. eurų.

Energetinei nepriklausomybei stiprinti taip pat siūloma skirti 192,8 mln. eurų valstybės projektams. Iš šių lėšų 200 MW galios energijos baterijų parkų plėtrai būtų skirta 100 mln. eurų, o viešųjų pastatų renovacijai – 40 mln. Dar 30 mln. eurų būtų skirta saulės ir vėjo elektrinėms visuomeniniuose pastatuose.

Ketvirtadienį pristatytose Finansų ministerijos Lietuvos ekonomikos projekcijose nurodoma, kad šiemet šalies ekonomika, nors ir toliau augs, didės tik 1,6 proc. 2022 m. infliaciją ministerija skaičiuoja didesnę nei prieš karą Ukrainoje – 9,8 proc. Darbo užmokestis augs 8,8 proc., nedarbo lygis sieks 7,3 proc. (panašus kaip ir 2021 m.).

Pasak ministerijos, pagrindiniu infliacijos veiksniu išliks pakilusios importuojamų energijos žaliavų kainos, kurioms reikšmingą didinantį poveikį turės karas Ukrainoje. Kiek mažesnį, bet reikšmingą poveikį infliacijai turės tebekylančios maisto, paslaugų, pramoninių ne energijos prekių kainos.

Šaltinis
Temos
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją