Televizijos laidoje „DELFI Interviu“ jis kartu pasidalijo nuomone apie nekilnojamojo turto (NT) rinką. Politiko manymu, ateityje, esant ramesnėms aplinkybėms vertėtų svarstyti apie pradinio įnašo įsigyjant būstą mažinimą, taip didinant jo įperkamumą.

Antiinfliacinis paketas didelis, bet ir infliacija didžiausia ES

Seimui patvirtinus vadinamąjį antiinfliacinį paketą, M. Majauskas teigia, kad jis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Jeigu pasižiūrėtume, apie 1 mlrd. Eur valstybės biudžeto lėšų, tai yra, apie 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, ir tai yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Reikia pripažinti, kad ir infliacija yra viena didžiausių, todėl toks paketas, mano supratimu, yra adekvatus.

Ir reikia taip pat pripažinti, kad infliacija skaudžiausiai kerta mažas pajamas gaunantiems, nes jie neturi santaupų, neturi galimybių pasiskolinti, todėl jie riboja savo būtiniausius poreikius, ar tai būtų higienos reikmenys, maistas, komunalinės paslaugos. Todėl valstybės pareiga – užtikrinti pagalbą būtent jiems“, – įsitikinęs konservatorius.

M. Majauskas yra ir pats pripažinęs, kad neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas 80 Eur, reiškiantis 16 Eur pajamų padidėjimą daliai žmonių, nėra didelė pagalba. Tačiau, politiko nuomone, tai yra ilgalaikis sprendimas, kuris mažina socialinę atskirtį, didina progresyvumą „iš apačios“, mažina naštą verslui, skatina dirbti ir leidžia žmogui pasirinkti, kur jis nori išleisti tuos pinigus.

„Tai, mano supratimu, pakankamai svarbus sprendimas ir jeigu mes žiūrėtume nuo metų pradžios priimtus sprendimus didinti minimalią mėnesinę algą, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį dabar jau du kartus, tai bendras mažiausias pajamas gaunančių asmenų pajamų padidėjimas į rankas skaičiuojamas apie 17 proc., tai yra kiek daugiau negu infliacija.

Suprantama, kad didžiąją to dalį infliacija „suvalgo“, bet stengiamės, kad ta perkamoji galia išliktų nesumažėjusi kiek tai yra įmanoma“, – kalbėjo M. Majauskas.

Jis primena, kad valstybė turi ribotus resursus, o be to, spartus pinigų įliejimas gali tik dar labiau paskatinti infliacijos augimą.

Paklaustas, ką mano apie NPD sulyginimą su MMA, jis teigė, kad ilgainiui reikėtų imtis šio klausimo.

Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad to reikia, bet nebūtinai šiandien, nes toks sprendimas kainuotų 550 mln. Eur. (O dabartinis sprendimas – red.) – 100 mln. Eur. Tai didelis skirtumas. Pusę milijardo papildomų išlaidų mes tikrai neturime galimybės.

Reikia atkreipti dėmesį, kad tokie netekimai būtų kiekvienais metais, nes tai būtų nevienkartinis sprendimas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvos bankas siūlė pradėti ne nuo sulyginimo su MMA, o nuo susiejimo su MMA neapmokestinamojo pajamų dydžio (…) Tą rekomendavome padaryti Vyriausybei su ateinančių metų biudžetu“, – teigė BFK pirmininkas.
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Mykolas Majauskas

Majauskas: NT rinka pervertinta

M. Majauskas teigia, kad pagrindinis instrumentas valdyti infliaciją yra palūkanų normos, tai yra, monetarinė politika. Europos Centrinis Bankas (ECB) planuoja jas didinti.

„Rinka tikisi, kad per ateinančius metus galėtų padidėti maždaug 2 proc. Tai stabdys ekonomikos augimą, tai tikėtina, gali netgi didinti nedarbą. Ir svarbu atkreipti dėmesį, turės įtakos nekilnojamojo turto rinkai.

Šiuo metu yra apie 228 tūkst. namų ūkių, kurie turi paskolas ir jiems vidutiniškai per metus, tikėtina, mėnesinė įmoka gali padidėti apie 90 Eur. Pridėkime dar augančius komunalinius mokesčius“, – sakė M. Majauskas.

Jis neslepia, kad tokia padėtis gali būti pakankamai rimta našta, todėl esą reikia labai atidžiai žiūrėti į nekilnojamojo turto rinką. Politikas pakartojo Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus poziciją, kad NT rinka šiuo metu yra pervertinta, bet „tikėtina, kad augant palūkanoms, ji lėtės“, teigė konservatorius.

M. Majauskas svarsto, kad nors yra žmonių, kurie spekuliuoja nekilnojamuoju turtu, vis dėlto augant palūkanų normoms šios praktikos turėtų sumažėti.

„Jų turėtų mažėti, kas nėra blogas dalykas, nes tai savotiškai didintų įperkamumą jaunoms šeimoms, kurios nori pirkti būstą, ir man atrodo, mes turime skatinti žmones pirkti būstą, pirmąjį būstą, ne nuomotis, nes įvairūs tyrimai rodo, kad žmonės, įsigiję būstą, yra stabilesni, turi darbą, kurią šeimą“, – dėstė M. Majauskas.

Pasidomėjus, ką dar galima padaryti normalizuojant situaciją NT rinkoje, jis teigė, kad galima didinti įperkamumą mažinant pradinį įnašą.

„Mano akimis žiūrint, labai svarbus yra būsto įperkamumo rodiklis, tai reiškia, kiek laiko tu turi taupyti norėdamas įsigyti. Jis prastėja, bet preliminariais Lietuvos banko vertinimais, jisai Europos lygiu, jeigu žiūrėtume į sostines, jis yra kol kas normos ribose.

Tačiau ateityje aš siūlyčiau svarstyti apie pradinio įnašo procento mažinimą nuo 15 iki 10, bet to negalima daryti dabar, nes tai tik pakaitintų nekilnojamojo turto rinką, padidintų kainas ir neduotų jokio efekto. Bet ilgainiui, mano akimis, tai būtų svarstytinas variantas“, – savo poziciją pristatė M. Majauskas.
Asociatyvi nuotrauka

Tikėtina, kad augs nedarbas

BFK pirmininkas, prognozuodamas, kas toliau laukia šalies ekonomikos, mano, kad valstybė neišvengs poreikio didinti išlaidas.

„Ypač ateinančiais metais, nes derybos dėl atlyginimų, jos vyks šiais metais, nors ir ateinančiais metais prognozuojama mažesnė infliacija, bet derybos su profesinėmis sąjungomis, jos vyks dabar. Tai reiškia, jog 16 proc. infliacijos aplinkoje reikės susitarti dėl atlyginimų didinimo.

Ir jeigu žiūrėtume viešąjį sektorių, 367 tūkst. darbuotojų, vidutinis atlyginimas – apie 1,5 tūkst. Eur. Taigi, 10 proc. didinimas reikalaus apie 620 mln. Eur. Tai reikšmingos sumos“, – kalbėjo M. Majauskas.

Anot jo, nuo Naujų metų reikės, kadangi didėja darbo užmokestis, didinti minimalią mėnesio algą, „taip pat investuoti papildomai į energetikos kainų prislopinimą, jeigu jos išsilaikys esamame lygyje“.

„Namų ūkių akimis reikia žiūrėti kelis dalykus: augančias palūkanų normas, kurios gali turėti įtakos mėnesinėms įmokoms. Energijos kainas. Ir taip pat, augant palūkanų normoms ir lėtėjant ekonomikos augimui, gali pradėti augti nedarbas. Ir čia yra labai pavojingas rodiklis, kuriam mes įtakos turėsime pakankamai ribotai trumpuoju laikotarpiu.

Ilgesniu laikotarpiu, be abejonės, reikia investuoti į švietimą, į ekonomikos konkurencingumą“, – pridūrė jis.

Anot politiko, nors Finansų ministerija kol kas neprognozuoja didėjančio nedarbo, tačiau Lietuvos bankas tai įžvelgia, ir tikėtina, kad augant palūkanų normoms šiek tiek didėjantį nedarbą bus galima pamatyti dar šiemet.

„Manau, kad tai yra pakankamai sudėtingos aplinkybės, kai turėsime 10 proc. vidutinę metinę infliaciją, augančias palūkanas ir šiek tiek augantį nedarbą, o deficitas šiais metais išliks 5 proc. Ir ekonomikos augimas vos 1 proc. Tai bendras „kokteilis“ tikrai prasto skonio, ekonominiais terminais, ir nieko gero šiais metais, matyt, nežada.

Ateinančiais metais galime tikėtis, kad investicijos duos savo grąžą – investicijos Ekonomikos atsigavimo fondo, tai yra, infrastruktūrinės investicijos. Taip pat, kaip minėjau, labai svarbu investuoti į švietimą, tam, kad ilgu laikotarpiu Lietuvos ekonomika išliktų konkurencinga“, – sakė M. Majauskas.

Į klausimą, ar valstybė negalėtų prisidėti su statybų projektų gelbėjimu, jis teigė, kad čia atsakomybė tenka savivaldybėms ir Vyriausybei. Seimo nario teigimu, papildomai įliejus pinigų į ekonomiką, rizikuojama ją perkaitinti.

„Jau turime 5 proc. deficitą, ir tai vienas didžiausių deficitų visoje Europos Sąjungoje ir jo didėjimas pakankamai spartus. Taigi, jeigu didintume investicijas į nekilnojamąjį turtą, tai savotiškai dar labiau didintume deficitą ir valstybės skolą.

Savivaldybių, kaip užsakovų, atsakomybė prioritetizuoti projektus, kurie yra patys svarbiausi tam, kad jie būtų užbaigti, ir nebūtinai pradėti šiais metais naujus projektus atsižvelgiant į tai, kad kainos yra labai sparčiai išaugusios. Lygiai tą patį turi daryti ir Vyriausybė“, – sakė jis.

Vertindamas kovos su mokesčiu vengimu ar įmonių turto naudojimu asmeninėms reikmėms rezultatus, M. Majauskas teigė, kad tai reikėjo daryti jau seniau.

„Nepaisant to, tas šešėlio susitraukimas priklauso ir nuo mokesčių administratoriaus dėmesio. Ir man atrodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija per ilgai pro pirštus žiūrėjo į šią problemą ir dabar susizgribo ir, manau, toliau turėtų tęsti principingą darbą, kurį atliko praeitais ir šiais metais.

Manau, kad pridėtinės vertės mokesčio grobstymas – tai tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tiek Valstybinė mokesčių inspekcija - turėtų skirti tam daugiau dėmesio. (…) Ir čia FNTT, VMI papildomas dėmesys yra ypač svarbus“, – konstatavo parlamentaras.

Naujiems mokesčiams – ne pats geriausias metas

M. Majauskas mano, kad bent dalis anksčiau planuotos mokesčių reformos siūlymų bus pateikta ir šiemet.

„Suprantu, kad pandemija, karas dalį pasiūlymų ir diskusijos atidėjo, bet aš laikausi pozicijos, kad nėra blogo laiko teisingiems sprendimams ir manau, kad tam tikrų mokesčių moralę didinančių sprendimų tikrai reikia“, – sakė BFK pirmininkas.

Jo teigimu, Lietuvoje reikia daugiau mokesčių progresyvumo.

„Ypač jeigu mes žiūrėtume pajamų sumavimą ir tai, jog iš kapitalo dividendų pajamos, palūkanų pajamos, kapitalo prieaugio pajamos, jos visos nėra kartu sumuojamos su darbo užmokesčiu, kaip yra daugelyje Europos Sąjungos šalių.

Mano supratimu, pajamos turi būti sumuojamos ir virš tam tikros didelės sumos, galbūt 100 tūkst. Eur turi būti sparčiai progresyvus tarifas, kaip yra daugelyje Europos Sąjungos šalių“, – teigė jis.

Konservatorių politikas pabrėžė, kad mokesčių sistemoje tebėra daug neteisingumo.


„Jeigu pažiūrėtume notarus, advokatus, antstolius. Pavyzdžiui, notarai. Rinka yra apribota, konkurencijos yra mažai, gauna tam tikrus valstybės užsakymus, įkainiai yra nustatyti valstybės ir jų pajamos yra milžiniškos.


Po mokesčių gauna dešimtis tūkstančių eurų į rankas notarai ir sumoka mokesčių kelis kartus mažiau, nei moka medikas, mokytojas ar politikas. Mano supratimu, tai iškreipia mokesčių moralę ir neskatina žmones mokėti mokesčius. Taigi, tam tikrų pakeitimų tikrai reikia“, – sakė M. Majauskas.

Anot jo, taip pat reikia užtikrinti, kad nekilnojamojo turto pajamos keliautų ne į centrinį biudžetą, o į savivaldybių biudžetus, kaip yra daugelyje pasaulio valstybių. Nes savivaldybės yra motyvuotos spręsti nekilnojamojo turto infrastruktūros klausimus.

„Antras dalykas, investicinės sąskaitos atidarymas. Didelė dalis mūsų kaimynų turi: Baltijos, Skandinavijos šalys, Lenkija. Tai sąskaita, kurioje tu gali investuoti nedideles sumas į vertybinius popierius ir nemokėti mokesčių tol, kol tu jų neišsiimi ar kol tau nesueina pensinis amžius.

Taigi, skatiname finansinį raštingumą, skatiname taupyti ir užtikriname, kad žmonės kaupia senatvei pinigus“, – mano parlamentaras.

Anot jo, tokios nedidelės sumos galėtų būti apie 30-40 tūkst. Eur.

Išsakydamas savo nuomonę apie reinvestuojamo pelno lengvatą, M. Majauskas sako, kad nereikėtų skubėti mažinti pelno stambioms įmonėms.

„Priėmę tokį sprendimą netektume gal net 1 mlrd. Eur. Nes dabar iš pelno mokesčio surenkame daugiau nei 1 mlrd. Eur per metus ir tokią „skylę“
 reikėtų užkamšyti.


Pelno mokestis aktualiausias stambioms įmonėms, toms, kurios dirba ribotos konkurencijos srityje. Nes didžiausi mokesčių mokėtojai yra bankai, prekybos centrai, energetikos kompanijos (…). Tai pelno mokestis yra pamatinis mokestis ir mes neturėtume mažinti pelno mokesčio stambioms įmonėms“, – teigė pašnekovas.

M. Majauskas teigė, kad šiuo metu Seime mato nedaug politinės valios kalbėti apie nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimą ar taršos mokestį.

„Tai yra Vyriasybės iniciatyva ir atsakomybė ir Vyriausybė gali grąžinti šitą klausimą į Seimo darbotvarkę. Seime aš matau mažai politinės valios įvesti visuotinius mokesčius, ar tai būtų nekilnojamojo turto, ar automobilių mokesčius, ypač esamame kontekste, kada yra didelė infliacija ir ji liečia skaudžiausiai mažas pajamas gaunančius, bet taip pat ir viduriniąją klasę“, – sakė jis.