Finansų ministrė Gintarė Skaistė praeitą savaitę teigė, jog maitinimo įstaigoms PVM lengvata nebus patęsta, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį patvirtino, kad PVM lengvata kavinėms baigs galioti šių metų pabaigoje, rašo BNS.
„Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį. Tai buvo vienas iš tų sektorių, kuriam daugiau teko naštos dėl veiklos stabdymų, uždarymų ir kitų apribojimų. Toks buvo susitarimas nuo pradžių ir visi žinojo, kad tikrai ta 2022 metų pabaiga kažkada ateis ir ji atėjo“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Reaguodama į tai Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) antradienį prie Vyriausybės surengė protesto akciją. Joje dalyvavo apie 60 restoranų verslo atstovų iš visos Lietuvos. LVRA siūlo Vyriausybei palikti galioti lengvatinį 9 proc. PVM, kol situacija taps kontroliuojama.
LVRA duomenimis, viešojo maitinimo sektoriui per dvejus metus komunaliniai mokesčiai didėjo 125 proc., žaliavos – 51 proc., o darbo užmokestis 25 proc. Teigiama, kad restoranai patyrė verslo šoką ir dėl per 8 pastaruosius mėnesius 6–7 kartus užaugusių komunalinių sąskaitų.
LVRA prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, nelikus šios lengvatos, apie pusė šalies maitinimo įstaigų kitais metais bankrutuos.
„Visi turi paskolų ir įsipareigojimų. Tai galbūt ne nuo sausio 1 dienos, bet galvoju, kad apie 50 proc. tikrai bankrutuotų, be jokios abejonės. Dabar prisideda 55 mln. eurų nesumokėtų mokesčių, žmonių nebuvimas, jie taupo. Nebelieka kito kelio. Energijos kaštai – žvėriški, taigi viską sudėjus, nebeapsimoka dirbti, kai nėra pagalbos. Kiek tu gali eiti į minusą, dar juk darbuotojus reikia išlaikyti. Įmonės skelbs bankrotus ir nusineš visas skolas, žmonės eis į Užimtumo tarnybą ir mes visi mokėsime bedarbiams“, – žurnalistams kalbėjo E. Šiškauskienė.
Pašnekovės teigimu, daugelis verslų žiemai svarsto užsidaryti. O Palangoje – beveik visi restoranai ir viešbučiai. Jų atstovė Ingrida Valaitienė patvirtino, kad situacija – kritinė.
„Iš tiesų – labai blogai. Keletas viešbučių jau užsidarė, kiti skelbia datas, kada užvers duris. <...> Energetinių kainų chaosas labai stipriai smogė rugpjūčio mėnesį, kai Palangos kurortas išeidinėja iš aktyvaus turizmo sezono į pasyvųjį, kai laukia šildymo sezonas. Tai šiuo baisiausiu momentu energetiniai elektros kaštai mums pakilo 3-4 kartus, dujos – iki 10 kartų. Klausimas – ar užteks vasaros uždirbtų pajamų išgyventi iki kito sezono. Dauguma sako, kad niekaip neužteks ir reikėtų įnešti papildomų pinigų, kad galėtų išgyventi. Tai nėra sprendimas.
Laukia eilė bankrotų ir sustabdytų veiklų, darbuotojai bus atleidžiami, jie išeis į Užimtumo tarnybą. Tai reiškia, kad valdžia turės mokėti išmokas. Stoja visi planai ir investicijos. Grįžtame į tuos laikus, kai ne sezono metu kurortas būdavo tuščias, viskas uždaryta, tamsu, viešbučiai neveikia. Ar mes to norime?“ – klausia Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, restoranų ir kavinių grupės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis tikina, kad jei PVM lengvata būtų pratęsta dar bent metams, tai išgelbėtų didelę dalį verslo, tačiau bankrotai – neišvengiami. Jam nesuprantama, kaip krizės įkarštyje valdžia gali žlugdyti restoranų verslą.
„Net ir nepadidinus PVM, bus daug bankrotų. Padidindami PVM jie (politikai – red.) prisiima savo atsakomybę. Nežinau, kaip rinkėjams pažiūrės į akis, kai bus sugriautas sektorius, pateksime į Europos vadovėlius, kai tokios krizės įkarštyje didiname mokesčius, mūsų verslą nori žlugdyti“, – sako verslininkas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Europoje apie PVM kėlimą nėra jokių kalbų.
„Pavyzdžiui, Vokietija sumažino PVM iki septynerių metų. <...> Pas mus sufabrikuotas pelno augimas. Matėme pateiktus skaičius, gavome šoką – kaip galėjo restoranuose augti pelnas 24 proc.? Pasirodo, imtis – tik pelningai veikiantys restoranai, neimama nuostolingai veikiančių. Tai čia: gavo ar negavo paramos. Mes žinome, kad Lietuvoje parama buvo labai netaikli. Mūsų įmonė – didžiausia, tai pagal formulę, negavome apie milijono eurų. Nepasisekė, kad turėjome 1200 darbuotojų, nes galėjome sumokėti tik pirmiems 300, o likusieji liko nuskriausti“, – kalbėjo G. Balnis.
Konkrečiai jo valdomam 65 restoranų verslui padidintas PVM reikštų papildomus 4,5 mln. eurų per metus. Kaip jis teigė BNS, yra didelė tikimybė, kad nelikus lengvatinio PVM jo valdoma restoranų grupė bankrutuotų.
„Tai – neįsivaizduojami skaičiai. Kai buvo sumažintas PVM, džiaugėmės, galvojome, kad iš uždirbto pelno galėsime susimokėti atidėtus mokesčius, o jie – didžiuliai. Mes kas mėnesį sumokame vien 300 tūkst. eurų atidėtų mokesčių, o pelno nėra. Kad sumokėtume atidėtus mokesčius, skolinamės toliau. Šių metų pelną, kurio tikėjomės, suvalgė padidėjęs darbo užmokestis ir energetikos kainos ir žaliavos“, – pabrėžia restoranų vadovas.
Anot jo, padidinus PVM, neišvengiamas ir kainų kilimas.
„Maisto žaliavos augo 30 proc., mes kainas jau kėlėme 15 proc. Įsivaizduokite, jeigu po naujųjų metų kainas pakelsime 25 proc., nes reikės kompensuoti tiek PVM augimą, tiek augusias žaliavų kainas. Kadangi žmonės per pandemiją įprato maistą gamintis namuose, kris vartojimas. Mes pakelsime kainas, bet neturėsime apyvartų“, – dėsto jis.
„Galime prisidirbti didesnę krizę, jeigu bus tokių mėnesių, kai bankrutuos 100 restoranų. Tarkime, jeigu bankrutuos mūsų tinklas, tai kiekvieno miesto senamiesčiuose vienu metu užsidarys restoranai, tai mes galime lygioje vietoje susikurti papildomą krizę“, – akcentuoja G. Balnis.
Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka pažymi, kad dauguma barų ir naktinių klubų apskritai neturėjo PVM lengvatos, mat jis taikomas tik maistui, o ne alkoholiui.
„Ne visi barai turi virtuves, nes PVM lengvata labiau skirta maistui, alkoholiui niekada nebuvo lengvatų. Mes atstovaujame barus ir naktinius klubus, kurie turi mažiau galimybių gaminti maistą, tai mes apskritai jokių PVM lengvatų neturėjome po kovido ir dabar, tai mes visai pamiršti esame su visa valstybės pagalba“, – sako jis.
Anot jo, barai norėtų tos pačios PVM lengvatos ir lengvatų energetikai.
„Kai pasakė, kad nebus jokios PVM lengvatos, ypač mums, kai mes pagrinde alkoholiu prekiaujame, tai dar vienas peilis po kaklu – atidėti mokesčiai dėl kovido. Mums jau grasina, kad vėluojame juos mokėti ir kad nutrauks sutartis, tada turėsime mokėti visą sumą iškart. O dar energetikos kaštai didėja. Apie tai niekas nešneka“, – kalba R. Pranka.
Jis mano, kad prasidės šildymo sezonui daug mažų verslų neatlaikys.
„Dirbame visi be pelno arba „ant nulio“. Elektra pabrango 2,5 karto. Pavyzdžiui, 1000 kv. m ploto vieta už elektrą mokėjo 1000 eurų, dabar – 4000 eurų.
Dar vienas, antras mėnesis tokiomis kainomis be jokio sprendimo ir jokios pagalbos, tikrai jau kažkas kabins sportbačius ant vinies ir sakys „gana“. Arba užrakins ir lauks geresnių laikų“, – sako barų atstovas.
Jis pažymi, kad per pusmetį alaus bokalas jau pabrango apie 13 proc.
„Tai kiek mes galime tas kainas kelti? Mūsų klientams juk irgi brangsta elektra, jie irgi taupo. Jei mes pakelsime kainas 20-30 proc., tai niekas pas mus neis. Tai čia užburtas ratas – mes galime kiek norime padidinti kainas“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
„Mums naktinio gyvenimo atstovams labiausiai norėtųsi, kad konkrečiai pasakytų: dar ilgiau leidžiame atidėti kovidines paskolas, kad valdžia sugalvotų, kaip atidėti išaugusias energetikos sąskaitas, kad dabar mūsų nesmaugtų“, – priduria jis.
