Pirkdami maisto produktus parduotuvėje prekybininkams paliekame net iki 51 proc. galutinės produktų kainos.
© DELFI / Tomas Vinickas

Kodėl maisto produktai Lietuvoje, įvertinant vidutines gyventojų pajamas, yra vieni brangiausių ES rinkoje? Priežasčių yra daug, tačiau viena jų – itin įžūlus prekybininkų naudojimasis jiems palankia padėtimi. Juk vidaus rinkoje vyrauja tik 4–5 prekybos tinklai.

Ministras gina prekybininkų interesus

Mokslininkai nuolat atlieka maisto produktų kainų analizę ir jau ne vienus metus pateikia išvadas, kad vidaus rinkoje dominuojantys 4–5 stambūs prekybos tinklai koreguoja produktų kainas, nepateikdami argumentuotų paaiškinimų, tačiau labai sutartinai.

Pirkdamas maisto produktus parduotuvėje paprastas pirkėjas prekybininkams palieka net iki 51 proc. galutinės produktų kainos. Daug. Todėl vartotojai reikalauja kaip nors pažaboti prekybininkus, apriboti jų pačių nustatytas maržas.

Rimantas Žylius
Rimantas Žylius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tačiau prekybininkai Vyriausybėje turi stiprių užtarėjų. Štai ūkio ministras Rimantas Žylius atstatęs krūtinę aiškina, kad siūlymai suvaržyti prekybininkų apetitus nepagrįsti jokia analize, nesuskaičiuota, ar prekybininkai, nustačius antkainius, galėtų padengti su maisto produktų pardavimu susijusias sąnaudas, neišanalizuota, ar maksimalių antkainių maisto produktams įvedimas neturėtų įtakos kitų prekių pabrangimui. Jeigu ministras pirmiausia rūpinasi ne vartotojų, bet prekybininkų interesų gynimu, tai gal ir turėtų pats pateikti skaičiavimus arba pateikti kitus pasiūlymus. Tačiau Ūkio ministerija sugeba pareikšti, kad Kainų įstatymo pataisų projektas yra neobjektyvus. Tarkime, kad ministras nepasitiki ne valdančiajai daugumai priklausančiais politikais. Tebūnie. Tačiau kodėl ūkio ministras negirdi ir mokslininkų teiginių?

Pieno perdirbėjai – prekybininkų gniaužtuose

Ekonominės krizės išvakarėse, 2007 m., parduodant pieną ūkininkams tekdavo 39 proc. galutinio produkto kainos, perdirbėjams ir prekybininkams likdavo 46 proc. 2008-aisiais ūkininkų dalis išaugo iki 43 proc., tačiau jau metų pabaigoje ji nukrito iki 31 proc., o perdirbėjų dalis išaugo nuo 23 iki 28 proc., prekybininkų dalis šovė nuo 20 iki 27 proc. Šįmet žemdirbių dalis dar sumažėjo: už lit¬rą vartotojui parduodamo 2,5 proc. riebumo pieno ūkininkas gauna tik 0,68 Lt, supirkėjams ir perdirbėjams tenka 0,7 Lt, o prekybininkams – 0,76 Lt. Ūkininkai sako, kad tokios kainos dalybos yra neteisingos. Ar įmanoma prekybininkams uždėti apynasrį?

Pasak ŽŪKB „Pieno gėlė“ direktoriaus Jono Kuzminsko, tokie santykiai su prekybininkais nenaudingi ir pieno perdirbėjams, nes šie jau pradeda jausti, kad negali konkuruoti rinkoje su kitų šalių gamintojais. Taigi lietuviškos įmonės, nors panaudojo ES paramos lėšas, deja, netapo konkurencingos Vakarų rinkose. Prekybininkai labai sumaniai naudojasi tokia padėtimi ir pieno perdirbėjus laiko už trumpo pavadžio – tylėkite, nes kitaip mes pieno produktų iš jūsų nepirksime arba įsivešime daug pigesnės produkcijos iš ES šalių ir jūs prarasite vidaus rinką.

Mėsininkai nori viešumo

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius sako, kad prekybininkų dalis mėsos produktų kainoje yra nepateisinamai didelė. Kodėl?

„Mes esame silpnesnioji pusė, negalime prekybininkams daryti įtakos. Skaičiavimai rodo, kad dėl itin didelio prekybininkų antkainio nuostolių patiria ir gyvulius auginantys ūkininkai, ir vartotojai, juk jie galėtų produktus pirkti pigiau ir nusipirkti daugiau, taigi padidėtų gamyba, naudos gautų ir valstybė“, – sako E.Mackevičius.

Egidijus Mackevičius
Egidijus Mackevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tačiau mėsos produktų gamintojai vengia labai garsiai priekaištauti prekybininkams dėl savivalės. Priežastis žinoma – nėra kito pasirinkimo, ypač stambioms įmonėms, kurios neturi galimybių savo produkciją parduoti smulkiose parduotuvėse. LMPA narių produkcija stambiuose prekybos tinkluose sudaro apie 90 proc. visų mėsos produktų.

„Rinkoje įsitvirtino oligopolija, todėl neliko ir konkurencijos“, – teigia E.Mackevičius.

Kokia išeitis? Pasak asociacijos direktoriaus, geriau jaučiasi įmonės, kurios užsiima ne tik produktų gamyba, bet ir prekyba. E.Mackevičiaus manymu, pradėti reikėtų nuo viešumo – ant produktų pakuočių rašyti, kokia kainos dalis tenka kiekvienam grandinės nuo žemdirbio iki prekystalio nariui.

Siūlo tikrinti visą grandinę

Grūdų augintojai mažiau priklauso nuo prekybininkų, nes didelę dalį grūdų eksportuoja. Tiesa, nemažą kainos riekę atsipjauna tarpininkai – eksportu užsiimančios bendrovės. Tačiau prekybininkams tenka beveik penktadalis kainos. Pavyzdžiui, ruginės duonos kainos struktūra tokia: kepykloms tenka 43,2 proc., prekybininkams – 19,3 proc., PVM – 17,4 proc., žemdirbiams – 12,3 proc. ir malūnams – 7,8 proc.

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, miltų rinka Lietuvoje – oligopolinė, t.y. rinkoje vyrauja 3–4 stambūs gamintojai, kurie ir daro įtaką kainos dydžiui. Tačiau perdirbėjai teisinasi, kad jie prekybos tinklams miltus tiekia perpus pigiau, tačiau vartotojai turi mokėti tiek, kiek prašo prekybininkai. Tai jau trečia oligopolinė pakopa. Dėl tokios padėties labiausiai nukenčia žemdirbiai ir vartotojai. Tačiau Konkurencijos taryba teisinasi, kad sunku įrodyti, jog įmonės piktnaudžiauja. Pasak A.Gapšio, tai padaryti įmanoma: „Reikia tikrinti ne vieną sektorių, bet visą grandinę – nuo ūkininko iki vartotojo – ir tada nesunkiai nustatysime, kurioje grandinės vietoje yra didžiausias ir nepagrįstas kainų skirtumas.“

Riboti prekybininkams tenkančią maisto produktų kainos dalį yra sudėtinga, nes, uždraudus vieną mokestį, būtų nustatytas kitas. Tačiau A.Gapšys siūlo kitą būdą: „Reikėtų įstatymais įgalioti, kad Konkurencijos taryba užsiimtų kainų analize ir jų augimo priežasčių išaiškinimu. Susiformavus oligopolinei rinkai, įmonės, turinčios įtakos formuojant kainas, norėdamos didinti prekių kainas, turėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą ir nurodyti, kokiu pagrindu kainos yra didinamos.“

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Latvijos kovos su korupcija pareigūnai krėtė centrinio banko vadovo namus ir biurą (27)

Latvijos korupcijos prevencijos biuro (KNAB) pareigūnai šeštadienį atliko kratą Latvijos...

Pasiūlė išrinkti Kurodą šalies centrinio banko vadovu dar vienai kadencijai

Penktadienį Japonijos vyriausybė pasiūlė šalies parlamentui išrinkti Japonijos banko vadovu...

Kavinės laukia lankytojų antplūdžio (14)

Barai ir restoranai penktadienį ir šeštadienį tikisi lankytojų antplūdžio. Pasak verslininkų,...

„Boso valanda su S. Jovaišu“: Rasa Bagdonienė apie tai, kodėl komunikacija organizacijose niekada nebus tobula

„Pirmiausia, esu trijų visiškai nuostabių dukrų mama. Nors mano draugai sako, kad tobulu...

„Agrokoncernas“ pateikė atsakymus Lietuvos bankui (69)

Atsakydama į Lietuvos banko užklausą, bendrovė „Agrokoncernas“ pateikė atsakymus dėl...

Top naujienos

NT rinkoje – stulbinantys pokyčiai: daug kam nebereikia paskolų būstui įsigyti (63)

Naujo buto paieškoms pasirengę lietuviai dažniausiai dairosi mažesnių būstų – vieno arba...

Užkalnis verkė iš laimės, prisiminęs Angliją (127)

Niekam ne paslaptis, kad didelę savo gyvenimo dalį ir aš buvau emigrantas. Kas, kad ne...

Savaitės pradžioje – stingdantis šaltis temperatūra kris iki –16 laipsnių (22)

Žiema dar neskubės trauktis iš Lietuvos – švelnius žiemiškus orus kitos savaitės viduryje...

Ramų pasienio miestelį sukrėtė keisti įvykiai: net Šaltojo karo metais nebuvo nieko panašaus (187)

Frode Bergas eidavo savanoriauti į paramos valgyklą Rusijoje, padėjo organizuoti kasmetinį...

Emigruoja ne tik dėl pinigų: mestelėjo idėją politikams (133)

Pasirinkimui emigruoti didesnės įtakos turi ne ekonominė situacija, o tai, kaip žmogus jaučiasi...

Gyvai / LKL ateities taurė: Kauno „Žalgiris–2“ – Vilniaus „Lietuvos rytas–Perlas“

LKL ateities taurė: Kauno „Žalgiris–2“ – Vilniaus „Lietuvos rytas–Perlas“. Tiesiogiai...

Rastas nuo uolos Kirgizijoje nukritusio lietuvio kūnas (16)

Rastas Kirgizijoje nuo uolos nukritusio lietuvio Sauliaus Saikausko kūnas, sekmadienį pranešė...

Mokslininkai atsakė, kodėl pavalgius pietus norime nusnūsti (2)

Dienos metu būna momentų, kai mums pradeda trūkti energijos, ypač tuomet, kai praleidžiame...

Irane nukrito keleivinis lėktuvas: žuvo visi juo skridę atnaujinta 11:18 val. (106)

Lėktuvas, kuris skrido iš Irano sostinės Teherano į Jasudžo miestą šalies pietvakariuose,...

Svajonę išpildęs Drukarovas: aš už Lietuvą – noriu, kad mama ir visi lietuviai matytų rezultatą (8)

Jauniausias Lietuvos olimpinės delegacijos narys 18-metis Andrejus Drukarovas paskutinis iš mūsų...