Maisto prekių tinklai Lietuvoje: ar yra vietos naujokams?

Lietuvoje veikiantiems mažmeninės prekybos senbuviams verta sunerimti: rinkoje pamažu įsitvirtina naujokai „Prisma“ ir „Fresh market“, kartu į Lietuvą ruošiasi ateiti ir mažų kainų lyderiu prisistatantis „Lidl“. Ko rinkos senbuviai nepadarė, kad atsirado vietos konkurentams?

Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų finansiniai duomenys rodo, kad rinkos naujokai pamažu, bet vejasi senbuvius, tai rodo DELFI prašymu surinkti 2013 m. rizikos vertinimo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.

Tiesa, rinkos lyderiai dar aiškūs - geriausiai įvertinta bendrovė „Maxima Lt“, kuriai suteiktas mažiausias bankroto reitingas 3, taip pat geras bankroto reitingas skirtas „Palink“, valdančiai prekybos tinklą „Iki“, „Norfos mažmenai“ ir „Rimi Lietuvai“ - po 4. Į Lietuvą 2009 m. įžengusi „Prisma Lt“ įvertinta bankroto reitingu 6, o pirmąją parduotuvę 2013 m. atidariusi „Fresh market“ - 8.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, 2013 m. „Maxima“ užėmė 40 proc. mažmeninės prekybos maistu, gėrimais ir tabaku pagal savo apyvartą, „Iki“ - 16 proc., „Norfos mažmena“ - 10 proc., „Rimi Lietuva” - 6 proc., o „Prisma LT” - 0,9 proc. Įmonė „Fresh market“ nėra asociacijos nare.

Kokias permainas prognozuoja?

Verslo konsultacijų bendrovės „Strategy Labs“ konsultantas Audrius Savickas dėsto, kad prekybos rinka Lietuvoje tampa vis brandesnė.

„Iš pradžių Lietuvoje buvo tuščia mažmeninės prekybos rinka, dėl to vyko lenktynės, kas užsiims kuo daugiau teritorijos. Tose lenktynėse sėkmingiausiai sudalyvavo „Maxima“, kuri spėjo įsikalti daug kuoliukų bei pristatyti parduotuvių. Pagal klasikines pozicionavimo teorijas taip ir būna: vienas – lyderis, antras bando konstruoti artimesnį santykį su žmonėmis, tai - „Iki“, trečias pabrėžia kainą – viską darau pigiau, o ketvirtas ir kiti ieško nišų. Tai, kas vyksta dabar, manau, yra nišų ieškojimas“, - kalbėjo A. Savickas.

Pasak jo, „Fresh market“ pamatė nišą atidaryti nedideles parduotuvėles gyvenamuosiuose rajonuose, „Rimi“ stengiasi save sieti su sveikais ir egzotiškais produktais.

„Smulkesni dalyviai ieško sau vietos, nes didžiausios pyrago dalys jau yra pasidalintos. Lietuvos rinkoje gali įsitvirtinti dalyviai, kurie dirba pagal visiškai kitą verslo modelį, pavyzdžiui, „Lidl“: jie kitaip organizuoja tiekimą ir pirkimą, pasiūlo mažesnį kiekį produktų, bet už labai gerą kainą. Su tokiu verslo modeliu atėjęs žaidėjas, manau, užimtų gana svarbią nišą ir kainai jautrių klientų pritrauktų gana daug. Tiesa, iki šiol Lietuvoje bandytos kurti alternatyvios pigaus formato parduotuvės nepasiteisino“, - kalbėjo A. Savickas.

Pašnekovas prognozuoja, kad prekybos rinkai bręstant, Lietuvoje nutiks kaip ir kitose šią sritį išvysčiusiose valstybėse: vieni tinklai nupirks kitus.

„Po įsigijimų, turėtų vykti prekės ženklų optimizacija, manau, ši fazė mūsų dar laukia. Brandžiose, išsivysčiusiose rinkose aktyvių prekės ženklų savininkų yra mažiau. Aišku, Lietuvoje yra ir išskirtinės patirties: pavyzdžiui, „Maxima“ atvejis yra įdomus tuo, kad be aiškios užsienio patirties lietuviškas prekybos tinkas sėkmingai išsiplėtė. „Rimi“ atvejis kitoks – tai, kas tiko Skandinavijai, nebūtinai pasiteisino Lietuvoje“, - kalbėjo A. Savickas.

Kitą nuomonę turi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas

„Lietuvoje veikiantys didieji prekybos tinklai yra bemaž solidžiausios ir stabiliausiai dirbančios verslo bendrovės. Turėdami stabilias rinkos dalis, didėjančius prekybos plotus ir pirkėjų srautus, augančias apyvartas - prekybininkai yra patikimiausi partneriai ne tik gamintojams, tiekėjams, bet ir bankams. Visgi prie dabartinės intensyvios konkurencijos dėl kiekvieno pirkėjo, spartus parduotuvių kiekio didėjimas savaime negarantuoja ir didesnio ar pakankamo pirkėjų srauto“, - mano Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

DELFI anksčiau skelbė, kad Lietuvos prekybininkai vis daugiau dėmesio skiria pirkėjų lojalumui: taip siekiama išsaugoti jau esamą ir pritraukti daugiau naujų klientų.

A. Savickas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje konkurencija tarp prekybininkų yra arši, nes vartotojas gali lanksčiai migruoti tarp parduotuvių: kaip žmones paskatinti elgtis lojaliai – iššūkis. Specialisto manymu, dėl to prekybininkai dažniau kalba apie jų produktų šviežumą, išskirtinumą, pateikia individualius nuolaidų pasiūlymus.

Įvertino naujokus

Kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė Rasa Maskeliūnienė įvertino rinkos senbuvius ir naujokus. Jei senbuvių bankroto rizika yra žema, tai naujokų įvertinimas – ne toks geras. Įmonei „Prisma Lt“ yra priskirtas aukštesnės nei vidutinės bankroto rizikos reitingas.

„Tai - palyginti smulkus rinkos dalyvis, tačiau nuosekliai auga vykdydamas tinklo plėtrą: šiuo metu Lietuvoje veikia 4 parduotuvės. Kiek aukštesnę įmonės rizika nulemia tai, kad ji keletą metų iš eilės veikė nuostolingai, o kapitalo struktūra išlieka rizikinga. Tolesnė šios įmonės veiklos perspektyva priklauso nuo akcininko noro ir galimybių finansuoti įmonės patiriamus nuostolius. Iki šiol akcininkas rėmė įmonę papildomais įnašais į nuosavybę. Apskritai palankus požymis, kad įmonės kredito istorijoje iki šiol reikšmingų vėlavimų atsiskaityti nebuvo fiksuota“, - komentavo ji.

Bendrovei „Fresh market“ nustatytas aukštos rizikos reitingas.

„Remiantis 2013 m. balansu, įmonė pasižymi aukštu finansinių įsipareigojimų lygiu bei rizikinga kapitalo struktūra. Įmonės likvidumo būklė – silpna, nes dėl vykdomos sparčios tinklo plėtros bei generuojamų nuostolių papildomų apyvartinių lėšų poreikis didelis, o šių lėšų pritraukimas nėra paprastas. Dėl to didėja rizika, kad įmonė vėluos atsiskaityti su tiekėjais“, - pastebėjo R. Maskeliūnienė.

Užfiksuota, kad bendrovė pernai su dalimi tiekėjų vėluodavo atsiskaityti už prekes, elektros tiekimą, telekomunikacijų paslaugas, nors vėliau pradelsti įsipareigojimai būdavo padengiami. Tai – taip pat pablogino įmonės kredito reitingą.

„Įmonės rizikai taip pat įtakos turi 2013 m. generuoti nuostoliai, kurie buvo finansuoti paskolomis. Įmonės veiklos perspektyva labiausiai priklauso nuo akcininko finansinių pajėgumų, noro dengti įmonės nuostolius, vidaus vartojimo aktyvumo bei kaip greitai bus pasiektas lūžio taškas – momentas, nuo kurio įmonė pradės dirbti pelningai. Mūsų vertinimu, įmonės kredito reitingas turi perspektyvą pagerėti, jei įmonė pademonstruotų palankesnius finansinius rodiklius. Tai, savo ruožtu, suteiktų daugiau apibrėžtumo likvidumo būklei bei sukurtų prielaidas atsiskaitymams su tiekėjais laiku“, - mano R. Maskeliūnienė.

„Fresh Market“ generalinis direktorius Saulius Urbonas DELFI komentavo, kad bendrovė Lietuvoje dirba kiek daugiau nei 2 metus, tad sunku pelno tikėtis iš karto.

„Per šį periodą buvo atidarytos 27 parduotuvės ir 2 internetines prekybos paskirstymo taškai. Šiuo metu vyksta įėjimo į rinka procesas. Suprantama, kad veikla negali būti pelninga pirmaisiais metais, tokioje konkurencingoje rinkoje, kai daromos tokio mąsto investicijos. Šiuo metu parduotuvių lygyje bendrovė pasiekė lūžio tašką ir ateinančiais mėnesiais apyvartos didėjimas leis visai įmonės bendrai veiklai tapti pelningai. Pagal mūsų prognozes po metų įmonės veikla turėtų pradėti tapti pelninga“, - kalbėjo jis.

Senbuviai - stabilūs

Tuo metu rinkos senbuviai vertinami gerai: pažymima, kad „Maximos“ finansinė būklė yra gera, nepaisant 2013 m. mažėjusio pelningumo (EBITDA) iki 4,8 proc., kai 2012 m. jis siekė 6 proc.

Nurodoma, kad „Rimi Lietuva“ apskritai neturi įsipareigojimų finansų įstaigoms, todėl beveik visą uždirbamą pinigų srautą gali lanksčiai nukreipti į plėtrą. Veiklos pelningumas 2013 m. ūgtelėjo iki 2 proc., kai 2012 m. buvo 1,4 proc.

Bendrovė „Palink“ 2013 m. patyrė nuostolio iš netipinės veiklos, bet įmonės pagrindinė veikla išliko pelninga.

„Finansinių įsipareigojimų lygis išlieka priimtinas, nors įmonės nuosavybės rodiklis sumažėjo nuo 41 proc. iki 20 proc. Tam pagrindinę įtaką padarė atsiradęs nuostolis iš netipinės veiklos“, - finansines ataskaitas komentavo R. Maskeliūnienė.

Bendrovė paaiškino, kad viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių tokius įmonės finansinius rezultatus, yra verslo pardavimas Latvijoje.

"Šiuo metu visos įmonės investicijos nukreiptos į Lietuvos rinką, kur mūsų pozicijos – stiprios", - komentavo „Palink" viešųjų ryšių projektų vadovė Silvija Jakienė, pridurdama, kad „Iki“ tinklo parduotuvės Lietuvoje dirba pelningai.

„Norfos mažmenos“ generuojamas pinigų srautas taip pat vertinamas kaip visiškai pakankamas trumpalaikių įsipareigojimų įvykdymui, nes įmonė kaip ir „Rimi Lietuva“, finansų įstaigoms neturi įsipareigojimų, kurių aptarnavimas apsunkintų pinigų srautus.

„Priimtinas yra ir susijusios įmonės „Rivona“ finansinių įsipareigojimų lygis. „Norfos mažmena“ pasižymi pakankamu likvidumu, priimtiname lygyje yra akcininkų dalyvavimas versle nuosavomis lėšomis – nuosavybės rodiklis 2013 m. sudarė 47 proc.“, - pastebėjo R. Maskeliūnienė.

Apibendrindama, ji pabrėžė, kad įmonių riziką teigiamai veikia tai, kad jos veikia mažmeninės prekybos maisto prekėmis sektoriuje, kuriame paklausos svyravimai ir sunkmečiu būna santykinai nedideli.