Minėtą „triuką‟ parduotuvėse jau pastebėjo graikų pirkėjai. Daugelyje Vakarų valstybių pakuotės susitraukimas jau ne naujiena, ypač esant didelei infliacijai.
„Vadinamasis resizing'as arba downsizing'as (dydžio keitimas, sumažinimas – red.), jis yra atėjęs iš Vakarų, iš Jungtinės Karalystės, iš JAV. Mes tą dalyką masiškai pamatėme turbūt 2008-2010 metų krizės metu‟, – sako kainų stebėjimo portalo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas.
Sumažėjusios pakuotės, pasibaigus krizei, taip ir nebegrįžo prie ankstesnio dydžio, gyventojai priprato mokėti daugiau už mažesnį kiekį, tad ko nors keisti nebuvo prasmės.
„Pienas iš 1 litro – į 0,9 l, sviestas iš 200 gramų – į 170-180 g“, – pasikeitimus komentuoja A. Vizickas.
„Atsirado naujos kategorijos, kuriose tas metodas pradėjo būti taikomas. Pavyzdžiui, mėsos produktai. Mes juos pripratę pirkti kilogramais ir orientuojamės į kilogramo kainą, bet dabar yra mažesnės pakuotės – 420 g, 750 g‟, – sakė A. Vizickas.
Šiemet pasikeitė ir kai kurių gamintojų aliejaus pakuotės tūris. Anksčiau būdavo parduodamas 1 litro pakuotėje, dabar – 0,9 l.
„Varškė, sviestas, pakuotės dešrelėms. Kokios dvi savaites pastebėjau‟, – sako reportaže kalbintas praeivis.
„Bet tai ne tik dabar – ir anksčiau. Pavyzdžiui, sviesto sumažėjo: ne 200, o 180 g‟, – kalbėjo moteris.
Kitas pašnekovas sako, kad neskaičiuoja kilogramo kainos, žiūri tik į kainą.
„Prekybininkai labai liūdnai gyventų, jeigu visi žmonės būtų racionalūs‟, – sako verslo psichologė Natalija Norvilė.
Tiesa, gamintojai atmeta bet kokius kaltinimus, kad pirkėjų sąskaita bando amortizuoti išaugusius kaštus.
„Gamintojai yra išpildytojai norų vartotojo ir prekybininko, kuris ir užsako‟, – kalba „Vilniaus paukštyno“ direktorius Darius Gudačiauskas.
Anot jo, pakuotės mažėja 7 metus iš eilės, tačiau tokią tendenciją, pasak jo, diktuoja patys pirkėjai, kurie pageidauja pirkti tik tai, ką suvalgys šiandien, o gamintojams to daryti neapsimoka.
„Žmogus, pirkdamas mažą pakuotę jis proporcingai daugiau nusiperka pakuotės, tai yra, plastiko, ir mūsų darbuotojų darbo, nes mūsų darbuotojai turi suvargti, kol sudeda 0,45 kg, tarkime, paukštienos sparnelių‟, – sako D. Gudačiauskas.
Pasak jo, dideliais kiekiais mėsą pardavinėti būtų daug paprasčiau, o susitraukus pakuotei kaina nesumažėja dėl prekybininkų antkainio. Kitą nemažą dalį PVM pavidalu „atsiriekia‟ valstybė.
Tačiau prekybininkai sako, kad masinio prekių pakuočių susitraukimo šiuo metu nepastebi.
„Dabar nesame girdėję, tačiau tų nusiskundimų eilę metų tikrai yra buvę. Pasakyti, kad būtent dabar kažkas darosi rinkoje ir visi masiškai mažina pakuotes arba jas didina, tikrai ne. Čia greičiausiai toks ilgalaikis procesas‟, – sako prekybos tinklo „Iki‟ atstovė Vaida Budrienė.
„Tiekėjai pasirenka mažesnes pakuotes tam, kad būtų lengviau gaminį „įvesti‟ į prekybą ir didesnis ratas žmonių išbandytų tą naują produktą‟, – sako tinklo „Maxima‟ atstovas Tomas Bašarovas.
Psichologai sako, kad pakuotės mažinimas yra toli gražu ne vienintelė manipuliacija, ant kurios užkimba pirkėjas. Verslo psichologės N. Norvilės teigimu, pergudrauti pardavėjų taktikas nėra lengva.
„Šita (prekė) yra labai pigi, įtartina, šita yra ganėtinai brangi – tad paimsiu tą už vidutinę kainą, čia bus optimalus pasirinkimas‟ – pirkėjas jaučiasi laimėjęs ar pergudravęs prekybos tinklą. Bet iš tikrųjų jis padaro būtent tai, ko iš jo yra tikimasi‟, – sako N.Norvilė.
Siekiant sutaupyti psichologai siūlo vengti krauti prekes į didelis vežimėlius, rekomenduoja vykti apsipirkti tik su sąrašu, o prieš renkantis daiktą su akcija, apsvarstyti, ar jo iš tiesų reikia.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
