Skaičiuojama, kad iki šiol daugiau nei 70 proc. Kaliningrade parduodamų obuolių buvo kilę iš Lenkijos, iš ten pat atkeliaudavo ir didelė dalis trešnių, kriaušių, lapinių salotų, kopūstų. Į Rusiją anksčiau buvo uždrausta vežti ir daugiau produktų: kiaulienos ir jos gaminių, bulvių, taip pat buvo nukentėję pienininkai.

Laikinai Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrade pareigas einantis Vytautas Umbrasas sako, kad Kaliningrade jaučiami ankstesni draudimai įvežti maisto produktus, tačiau vietos gyventojai į papildomas sankcijas reaguoja ramiai.

„Vietos valdžia ramina, kad laikui bėgant išaugs Kaliningrado resursai, čia planuojama sodinti įvairius sodus, vardijamos šalys, iš kurių produktai gali būti atvežami, - pasakojo V. Umbrasas. - Tačiau, be jokios abejonės, sprendimas dėl papildomų sankcijų Kaliningradui turės nemažos įtakos.“

Pašnekovas dėsto, jog nors Kaliningrado srityje yra vaisių, daržovių ir produkcijos iš Europos, ištuštėjus sandėliams turėtų keistis ir kainos, ir pasiūla.

Vytautas Umbrasas
„Paprastai pasirinkimas greitai nepasikeičia, nes atsargos kaupiamos sandėliuose. Kol kas parduotuvėse yra lietuviškų gaminių, pavyzdžiui, įvairių sūrių“, - kalbėjo V. Umbrasas.

Pasak jo, kol kas Lietuvos verslininkai į konsulatą dar nesikreipė pagalbos, tačiau šiemet uždraudus įvežti kiaulieną, iš verslininkų sulaukta daug susirūpinimo.

„Šių metų pradžioje iš lietuvių verslininkų sulaukėme daug susirūpinimo, manau, patyrę sunkumų jie pakeitė savo planus dėl eksporto rinkų“, - svarstė V. Umbrasas.

Verslininkai skaičiuoja, kas liks

Įvedus sankcijas sunkiau Kaliningrado gyventojams bus apsirūpinti pieno ir mėsos produktais.„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius dėstė, jog beveik 1 mln. gyventojų turinti sritis nėra labai svarbi eksporto kryptis.

„Manau, Kaliningradui bus sudėtinga apsirūpinti produkcija, bet yra galimybių pieno produktus importuoti iš Baltarusijos, nes ji – netoli. Žinoma, visai Rusijai Baltarusija produkcijos negalės užtikrinti“, - sakė G. Bertašius, planuojantis gamybos pajėgumus, tenkinusius Rusijos poreikius, nukreipti į kitų šalių rinkas.

Kiaulienos augintojai ir šios mėsos perdirbėjai problemų su Rusiją jau turi kurį laiką: dėl kiaulių maro į kaimyninę rinką negali vežti nei mėsos, nei jos gaminių.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius primena, kad iki naujo draudimo paketo į Rusiją sėkmingai keliavo jautiena ir jos gaminiai.

„Po draudimo pajausime neigiamą poveikį, - sakė jis. - Jautienos turime 3-4 kartus daugiau nei suvartojame, todėl galime eksportuoti. Pieninės veislės galvijus eksportuoti į Vakarus sudėtinga dėl žemos kainos, tad jų mėsa važiuodavo į Rytų šalis, kurioms yra tinkanti produkcija.“

2013 m. Lietuvos jautienos eksportas sudarė 200 mln. Lt, kurio pusė buvo išvežta į Rusiją. 2012 m. eksportas siekė 300 mln. Lt, kai į Rusiją išvykdavo prekių už 200 mln. Lt. Skaičiuojama, kad šiemet į Rusiją jautienos gaminių buvo išvežta už 50 mln. Lt. Visgi, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos duomenimis, Lietuvoje mėsos ir jos gaminių rinka sudaro apie 2,5 mlrd. Lt ir dauguma, apie 80 proc. užauginamos mėsos ir sukuriamų gaminių, yra suvartojama Lietuvoje.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius dėsto, jog į Rusiją mėsiniai galvijai yra nevežami, nes šios rinkos pirkėjams yra per brangūs. Jie keliauja į Italiją, Ispaniją, Graikiją ar musulmoniškas šalis.

Daržovių augintojai, paklausti apie eksportą į Kaliningradą, juokauja: kažin, ar bus draudžiama vežti daržoves ir tiltu iš Panemunės į Sovetską, nes yra entuziastų, jas gabenančių karučiais.
„Į Kaliningradą ne tiek daug daržovių veždavome, - sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė. - Mes daugiausiai veždavome tiesiai į Sankt-Peterburgą ar Maskvą.“

Šilutės rajone bulves, kopūstus ir burokėlius auginantis Arūnas Beržinis, LDAA narys, antrina, jog į Kaliningrado sritį daržoves veždavo nebent esant labai dideliam derliui – paprastai jos suvalgomos Lietuvoje. Pašnekovas taip pat užsiminė, jog į Kaliningradą daržovės iš Lietuvos gabenamos ir aplinkiniais keliais, tačiau nepatikslino, kaip.

Žaliavų augintojai – atsipalaidavę

Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis patikino, kad augintojų pagrindinės prekės, t.y. grūdai ir rapsai, nei Kaliningradą, nei į Rusiją nevažiuoja.

„Nevežėme ir nevešime šių žaliavų rūšių į Rusiją, o jos duoda apie 50 proc. pajamų. Galbūt į Kaliningradą prekes veža kai kurie pašarų gamintojai, bet mūsų, augalininkystės žaliavų augintojų, draudimai iš Rusijos niekaip nepaveiks“, - sako J. Kraujelis ir vardija, jog grūdai keliauja į Artimuosius Rytus, Afriką, esant reikalui, ir sandėliuojami.

Pašnekovas dėsto, jog draudimas įvežti žaliavas augintojų taip pat neturėtų paveikti: susikooperavę ūkininkai pieną veža į Lenkiją, kai jiems Lietuvoje sumažinamos kainos, bet ne į Kaliningradą.
Žemės ūkio bendrovių asociacijai priklauso keli stambūs Lietuvos sodininkai, juos galėtų paveikti draudimas į Rusiją įvežti vaisius ir daržoves iš Lenkijos, tačiau, pasak J. Kraujelio, lietuviška produkcija ir anksčiau keliaudavo į kitas rinkas.

„Bet dėl obuolių mes visą laiką su lenkais pešėmės, jie pas mus atveža, mes savus vežam broliams latviams, taip ir stumdomės“, - šmaikštavo pašnekovas.

DELFI skelbė, jog rugpjūčio 7 d. Rusija nusprendė taikyti atsakomąsias sankcijas Europos Sąjungai ir kitoms šalims, ji draudžia įvežti žaliavas, maisto ir žemės ūkio produktus. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, jog 5 proc. visų Lietuvoje pagamintų prekių yra eksportuojama į Rusiją, jų vertė yra 4 mlrd. Lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1243)