Jo teigimu, Vyriausybei ir Seimui pristačius rudens darbus, matyti, kad prioritetai šiek tiek keičiasi.
„Šiemet prioritetas buvo senatvės pensijų didinimas, kurios padidėjo beveik 15 proc., ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų padidinimas, kurie irgi daugeliui padidėjo beveik 15 proc.
Kitiems metams lyg išsikeliamas prioritetas didinti finansavimą vaikus auginančioms šeimoms, kas yra irgi atrodo adekvatu: tai opi problema, matome, kad skurdas tarp du ir daugiau vaikų auginančių šeimų yra vienas iš didesnių. Tai reiškia, kad papildomos socialinės išmokos, ar bus suteiktos tiesiogiai, ar per mokestines lengvatas, yra teisinga kryptimi nukreipiami pinigai“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, socialinės paramos, vaiko pinigų didinimas galiausiai turi teigiamos įtakos ir verslui.
„Tai darys įtaką verslui per tai, kad didės gyventojų perkamoji galia, mažės socialinė atskirtis, pajamų nelygybė. Iš to irgi atsiranda teigiamų ekonominių aplinkybių, negalime vertinti Seimo darbo tik per labai tiesioginius sprendimus, pavyzdžiui, susijusius su mokesčių pakeitimais“, – komentavo N. Mačiulis.
„Valdžios sektoriaus pajamos per metus auga maždaug 6–7 proc., tad kiekvienais metais, nedidinant mokesčių, atsiranda labai daug papildomų galimybių, siekiančių maždaug pusę milijardo eurų, kuriuos galima paskirstyti bet kuriems prioritetams, kuriuos išsikelia Vyriausybė. Tas pats bus ir 2019 metais, ir nebūtinai tai reikia sieti su artėjančiais rinkimais, bet tiesiog dėl augančios ekonomikos ir biudžeto pajamų tų išteklių yra“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas akcentavo, kad jau trečius metus iš eilės valdžios sektoriaus finansai yra ne tik subalansuoti, bet ir pertekliniai – į biudžetą surenkama daugiau pinigų, nei išleidžiama.
„Tad dabar tikrai negalima apkaltinti nei Vyriausybės, nei Seimo, kad planuojama skolintais ar neturimais pinigais skatinti ekonomiką ar pamaloninti rinkėjus“, – Eltai sakė N. Mačiulis.
Jis pabrėžė, kad pastaraisiais metais labai sumažėjo mokesčių vengimas, ypač mokant darbo užmokestį, padidėjo oficialiai mokamas atlyginimas, kas pildo „Sodros“ ir valstybės biudžetus bei įgalina mokėti didesnes socialines išmokas.
ELTA primena, kad pirmadienį pirmajame Seimo rudens sesijos posėdyje pristatyta sesijos darbų programa. Programoje yra apie 600 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 118, prezidentė Dalia Grybauskaitė – 11, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 300 įstatymų projektų.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis posėdyje sakė, kad, nedidinant dirbančiųjų pajamų, šalis būtų pasmerkta skurdui.
„Noriu pabrėžti, kad nedidindami mūsų dirbančiųjų pajamų būsime pasmerkti toliau murkdytis skurdo, atskirties ir socialinių problemų liūne. Leiskime mūsų žmonėms užsidirbti, o ne beatodairiškai lyginkime valstybės išlaidas. Jos turi būti labai aiškiai pasvertos ir skirtos tam, kam labiausiai reikia“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak jo, Vyriausybė šioje Seimo sesijoje taip pat siūlys didinti vaiko pinigus, plės paramos priemones šeimoms, kurios, pasak premjero, sulaukė didelio visuomenės įsitraukimo.
