Vyriausybė trečiadienį pritarė 2020 metų valstybės biudžeto projektui. Planuojama, kad jo pajamos didės 9 proc. (956 mln. eurų) iki 11,545 mlrd. eurų, išlaidos – 8 proc. (940 mln. eurų) iki 12,646 mlrd. eurų. Projektas parengtas numatant, kad valdžios sektoriaus finansų perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kitąmet 83,3 mln. eurų (6 proc.) didės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 46,6 mln. eurų (13,3 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 3 mln. eurų (5,1 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui.

Kaip ir kasmet, didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms programoms ir paskatinti žmones jose dalyvauti, taip pat finansuoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas, tad 10,7 mln. eurų (9 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.

Iš viso 200,8 mln. eurų PSDF pajamų planuojama pervesti į fondo rezervą.

Biudžetą vertina dvejopai

Tiesa, kaip pabrėžia ekonomistas N.Mačiulis, biudžetą galima įvertinti dvejopai.

„Bendrąja prasme įvertinti biudžetą gana sunku. Manau, kad išlaidų pusę reiktų vertinti teigiamai, nes suplanuotas gana didelis išlaidų augimas, ko ir reikia lėtėjant ekonomikos augimui, susiduriant su išorinėmis bėdomis, matome, kad pagrindinės eksporto rinkos jau yra recesijoje. Problema yra su pajamų puse, kur tos pajamos planuojamos iš netinkamų šaltinių, o kai kuriais atvejais net iš nelegalių, kartais iš tų, kurie sukurs šešėlinę ekonomiką“, – įvertino ekonomistas N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

© DELFI / Karolina Pansevič

Laidoje jis taip pat įvertino ir siūlomą mokestį prekybos centrams.

„Europos Sąjungos teisė labai aiškiai sako, kad negali būti įstatymo, kuris diskriminuoja vieną įmonę, konkuruojančią su kita. Jeigu mokestis yra nustatomas pagal apyvartą, tai jau yra diskriminacija. Tai reiškia, kad kažkurios įmonės, kurios turės didesnę apyvartą, jos nukentės, lyginant su kitomis. Būtent dėl šios priežasties Lenkijoje įvestą mokestį Europos Komisija pripažino neteisėtu ir Lenkija jį suspendavo. Po to Europos Sąjungos bendrasis teismas pripažino, kad visgi galbūt jis yra teisėtas, bet EK jau kreipėsi arba dar kreipsis ES Teisingumo teismą, kad apgintų nepažeidimo konkurencijos per mokesčių politiką.

Labai sveikinu Vyriausybės norą surinkti kuo daugiau mokesčių, norą spręsti socialines problemas, bet netaikykime tokių diskriminacinių, su Europos teisę prasižengiančių mokesčių, yoač tokių, kurie nepasiteisino kitose valstybėse. Tai, ką jūs atsinešėte į koaliciją su jūsų koalicijos partneriais, tuos pavyzdžius iš Lenkijos – jie niekur nepasiteisino. Tą eksperimentą jūs darote labai netinkamu laiku, kai mes turime daug geresnių alternatyvų“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Permainoms reikia laiko

Į šias pastabas sureagavo ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, sakydamas, kad visoms permainoms labiausiai reikalingas laikas.

„Esminis momentas yra vienas. Valstybės kontrolės įvardyti dalykai reikalauja laiko. Mes matome, kad kova su šešėliu duoda gerą rezultatą, bet tam reikia labai daug laiko. Net ir viešieji pirkimai – tai labai didelė reforma. Mes visada kalbame apie subalansuotą rezultatą. Yra tam tikros priemonės, kurių galima imtis jau dabar.

Skirmantas Malinauskas

© DELFI / Karolina Pansevič

Jeigu tu nori turėti tam tikras išlaidas, tu pagalvoji, ką reiktų daryti. Jeigu jūs pažiūrėtumėte į visus ankstesnius biudžetus, jie visi būdavo vertinami kaip rinkiminiai – dėl vaiko pinigų įvedimo, dėl pensijų indeksavimo ir t.t.Mano galva, kitų metų biudžetas nėra toks, kad visi ypatingai labai apsidžiaugs, bet reikia suprasti, kad yra papildomas milijardas, o jis atrodo ypatingai daug. Mes turbūt turime kokius 700 milijonų įsipareigojimų jau priimtų, kurių turime laikytis, dar turime kokius 300 milijonų, kuriuos galime paskirstyti kažkokioms sritims“, – tikino jis.

Vidurinioji klasė lieka „už borto“

Vertindami biudžeto projektą bei siūlomus naujus mokesčius daugelis ekspertų pastebi, kad yra visuomenės dalys, kurios lieka nuskriaustos.

© DELFI / Karolina Pansevič

„Aš sakyčiau, kad vidurinioji klasė lieka kažkur „už borto“. Mes vis dar kalbame iš esmės apie socialines išmokas, bet tas faktas, kad viduriniosios klasės atstovai, uždirbdami vidutinį darbo užmokestį ir turintys šeimoje vaikų, sumokėję visus mokesčius, yra ant santykinio skurdo ribos. Anksčiau prisiimti įsipareigojimai nėra visai vykdomi. NPD, kuris turėjo būti didinamas, tas pažadas nebuvo įvykdytas.

Gyventojų pajamų mokesčio aukščiausia kartelė yra didinama. Kažkas galbūt nusprendė prisiimti finansinius įsipareigojimus, kažkas nusprendė kaupti senatvei pensijų fonduose, ir staiga pažadai nevykdomi“, – tikino ekonomistas.