„Vienas iš būdų galėtų būti ją (darbo paieškos išmoką – BNS) transformuoti į darbo susiradimo išmoką, kuomet ilgalaikis bedarbis arba šiaip bedarbis, įsidarbinęs į darbo vietą, pavyzdžiui, pusei metų, galėtų gauti premiją už tai, kad įsiliejo į darbo rinką“, – „Swedbank“ ekonomikos apžvalgos pristatymo konferencijoje antradienį sakė N. Mačiulis.
„Turi būti bedarbio išmokos, bet darbo paieškos išmoka, siekianti 200 eurų, iš tiesų galbūt sukuria iškreiptas paskatas likti už darbo rinkos ribų“, – pridūrė jis.
Pasak jo, būtent dėl birželio viduryje pradėtų dalinti darbo paieškos išmokų, paskatinusių žmones registruotis Užimtumo tarnyboje, nedarbas rugpjūčio viduryje pasiekė rekordines šiemet aukštumas – 13,3 proc.
„Kai birželio viduryje buvo pasiūlyta nauja darbo paieškos išmoka, besiregistruojančių asmenų skaičius išaugo. Šiuo metu yra apie 30 tūkst. užsiregistravusių Užimtumo tarnyboje, kurie nebuvo registravęsi anksčiau“, – svarstė ekonomistas.
„Dalis jų tikrai nori gauti tik socialines išmokas, nes laisvų darbo vietų skaičius šiuo metu yra rekordiškai didelis – apie 17 tūkst. liepos mėnesį“, – pridūrė jis.
Pasak N. Mačiulio, didėjantį bedarbių skaičių galėjo remti ir teigiamos migracijos tendencijos – per septynis mėnesius į Lietuvą imigravo 10 tūkst. daugiau žmonių nei emigravo.