Savo pranešimą pirmadienį Vilniuje surengtame „Swedbank“ ekonomikos forume N. Mačiulis pradėjo nuo dviejų paveikslų kainų palyginimo.

Pirmasis – Jungtinių Valstijų tapytojo Cy Twombly kūrinys „Be pavadinimo“, pernai parduotas už 46 mln. JAV dolerių.

„Galbūt jums keista, kad jis galėjo tiek kainuoti“, – svarstė ekonomistas.

Antrasis paveikslas – Leonardo da Vinčio „Salvator Mundi“, 2017 metais parduotas už 450 mln. dolerių.

„Tai didžiausia kaina istorijoje. Tai įdomu, nes prieš 70 metų šis paveikslas buvo parduotas už 45 svarus. Taigi jo kaina per 70 metų padidėjo 100 mln. kartų.

Kodėl? Taip atsitiko tik todėl, kad 2011 metais meno istorikai pasiekė konsensusą, jog jį nupiešė Leonardo da Vinci. Tai nėra faktas, nėra DNR ar kokių nors rašytinių įrodymų. Toks konsensusas“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, tokios paveikslų kainos yra labai pigių pinigų pasekmė.

„Tiesiogiai ar netiesiogiai – tokios kainos, kurias daugumai suprasti sudėtinga, yra pasekmė to, kad šiandien labai nedaug vietų, į kurias galima investuoti, tikintis pozityvios grąžos. Pavyzdžiui, prieš pusmetį 10 trln. JAV dolerių vertės obligacijomis buvo prekiaujama su neigiamomis palūkanomis. Kita vertus, gal to paveikslo kaina yra teisinga, nes egzistuoja konsensusas“, – sakė jis.

Kokia kriptovaliutų vertė?

Tam tikrą konsensusą dėl kainų, pasak N. Mačiulio, galima įžvelgti ir prekyboje kriptovaliutomis.

„Metų pradžioje buvo manoma, kad vienas bitkoinas vertas 19 tūkst. dolerių. Dabar manoma kitaip – vieno bitkoinio vertė yra 8 tūkst. dolerių. Greičiausiai, ji pasikeis ir vėl. Dabar konsensusas yra toks, kad iš kriptovaliutų tikimasi revoliucijos, todėl verta bent truputį į jas investuoti.

Žinoma, kai kurios investicijos į kriptovaliutas sukurs pridėtinę vertę visuomenei. Pavyzdžiui, kaip anksčiau buvo su investicijomis į geležinkelius. Tai buvo labai brangu, tačiau ilgainiui atsipirko. Tačiau investicijos į kitas kriptovaliutas tiesiog išgaruos, o tiksliau nusės jas laiku pardavusiųjų kišenėse“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kiek daug elektros energijos sunaudoja kriptovaliutos.

„Pažiūrėkite, kiek energijos sunaudoja bitkoinai (per 60 teravatvalandžių per metus) arba Etherium (beveik 20 Twh/m.). Bitkoino atveju tai yra 6 kartus daugiau nei Lietuva.

Sudėjus abi kriptavaliutas, yra prognozių, jog iki 2018 metų pabaigos jos sunaudos daugiau elektros nei Švedija. Kokią vertę jos kuria visuomenei (be galimybės spekuliuoti)?“ – svarstė jis.

N. Mačiulio manymu, investicijos į kriptovaliutas yra tos pačios – labai pigių pinigų – problemos simptomas.

Kada baigsis?

Tačiau dėl gerai atsiperkančių investicijų stokos populiarios ne tik egzotiškos turto klasės, sakė N. Mačiulis.

„Tradicinės turto klasės irgi paklausios. Pradedant akcijų biržomis, baigiant nekilnojamuoju turtu.

Pinigai dar niekada nebuvo tokie pigūs. Žiūrint į 5 tūkst. metų perspektyvą, tiek trumpo, tiek ilgo laikotarpio palūkanų normos dar niekada nebuvo tokios mažos“, – sakė jis.

N. Mačiulis taip pat pabandė atsakyti į klausimą, kada palūkanų normos pakils.

„Kalbant tik apie euro zoną, infliacija artėja prie Europos centrinio banko siekiamų 2 proc. Dėl to palūkanų normos galės pradėti kilti, tačiau, kaip tikimasi, labai labai lėtai.

Tačiau ar vidutinės palūkanų normos bus mažesnės nei 1 proc. dar 10 metų? Manau, tai mažai tikėtina. Manau, kad rinkos neatsižvelgia į visus veiksnius“, – sakė ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (157)