Pradėdamas pristatymą N. Mačiulis pastebėjo, jog išorinis kontekstas išlieka sudėtingas, Lietuva yra viena atviriausių pasaulio ekonomikų, labai priklausoma nuo eksporto, tad augimo tendencijos priklauso nuo to, kokia situacija yra eksporto rinkose.

Didžiausioje euro zonos ekonomikoje Vokietijoje, anot N. Mačiulio, padėtis yra užstrigusi ties 2019 metais.

„Pirmiausia tai lėmė energijos krizė, Vokietijos pramonėje daug šakų, kurios priklauso nuo energijos kainų. Be to, pasaulyje pereinama nuo vidaus degimo variklių prie elektromobilių. (…) Pramonės apimtys Vokietijoje yra nukritusios į 2015 m. lygį“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Tačiau panašu, kad yra ir gerų žinių dėl bazinių palūkanų normos.

Nerijus Mačiulis

„Šiuo metu „Euribor“ ateities sandoriai rodo, kad iki kitų metų pabaigos bazinės palūkanų normos sumažės maždaug vienu 1 proc. punktu ir gruodį sieks 3 procentus“, – pastebėjo N. Mačiulis.

Visgi „Swedbank“ prognozuoja, kad bazinės palūkanų normos iki kitų metų pabaigos bus sumažintos drąsiau – 1,5 proc. punkto ir sieks 2,5 proc.

„Palūkanų normos toliau bus mažinamos 2025 m. iki žemiau 2 proc. dėl dviejų priežasčių – prastos ekonominės situacijos, stagnacijos ir infliacijos. Dabar galioja ECB prognozė, kad kitais metais infliacija viršys tris procentus euro zonoje. Mes prognozuojame, jog vidutinė metinė infliacija nukris iki 2 proc. per artimiausią pusmetį. Šiuo metu jau yra dvi valstybės, kur yra defliacija – tai Belgija ir Nyderlandai“, – nurodė ekonomistas.

Anot N. Mačiulio, ECB pavėlavo reaguoti į infliacijos šuolį, o dabar „nori apsidrausti ir įsitikinti, kad neliks net infliacijos kvapo.“

Būsto įperkamumas labai sumažėjęs


Tuo metu būstas Vilniuje ir Taline „dabar yra neįperkamas“, sakė ekonomistas.

Visose trijose Baltijos šalių sostinėse įperkamumas nukritęs į 2010 metų lygį.

„Paskaičiavome, kiek lėšų reikia šeimai, gaunančiai vidutines pajamas, kad aptarnautų paskolą įsigijus vidutinį būstą tame mieste. Jei reikia daugiau nei 30 proc. mėnesio pajamų, laikome, kad toks būstas yra neįperkamas. Būtent tokia situacija yra visose sostinėse. Pagrindinė priežastis – padidėjusios palūkanų normos, bet taip pat ir kainos. Jos ne tik augo, bet ir atitrūko nuo ilgalaikės augimo tendencijos“, – sakė N. Mačiulis.

Pasiūla pastaraisiais metais yra nepakankama, o viena svarbiausių priežasčių – nekilnojamojo turto vystytojai skatina pardavimus ne mažindami kainas, o didindami vertę siūlant nemokamą apdailą, sandėlį ar panašius dalykus.

Ar būsto rinka kitąmet atsigaus?


Nors bazinės palūkanų normos jau balandį gali imti mažėti, N. Mačiulis neprognozavo, jog tai lems ženklesnį būsto rinkos atsigavimą kitais metais. Tikėtina, jog jį išvysime tik 2025 metais.

„Ką mes matome – pinigų kaina ir palūkanų normos nėra lemiamas veiksnys tiems gyventojams, kurie perka pirmąjį būstą savo poreikiams ir kurie ilgą laiką taupė, planavo, ieškojo.

Besikreipiančių būsto paskolos, perkančių būstą su paskola nėra daug mažiau negu buvo prieš metus ar dvejus. Kokių pirkėjų neliko – tokių, kurie perka antrą, trečią ar ketvirtą būstą kurortiniuose miesteliuose savo poreikiui arba kaip investicinį objektą nuomai“, – teigė jis.

Dabar būsto rinka „yra sveika“, joje nėra spekuliacijų, pirkėjai būstą įsigyja savo poreikiams, sakė N. Mačiulis.

„Sandorių skaičius yra grįžęs į 2018-2019 metų lygį. Grįžome iš perkaitimo periodo, kurį stebėjome 2021-2022 metais“, – pastebėjo jis.

Infliacija dabar nesiekia 3 procentų

Nors infliacija kurį laiką buvo didelė problema, šiuo metu, anot N. Mačiulio, ji sumažėjusi iki 2,8 proc. Tiesa, egzistuoja nemažas skirtumas tarp paslaugų ir prekių kainų.

„Prekės per metus yra pabrangusios mažiau nei vienu procentu. Prekių infliacija siekia tik 0,9 proc. Tuo metu paslaugų infliacija mažėja, bet vis dar siekia virš 7 procentų“, – nurodė ekspertas.

Jis pastebėjo, kad šioje vietoje išsiskiria „Swedbank“ ir Lietuvos banko bei Finansų ministerijos prognozės.

„Jie prognozuoja, kad kitais metais infliacija bus artima 3 proc., mes prognozuojame, jog ji nesieks 2 proc. Infliacijos mažėjimo veiksnių yra labai daug – tai yra tiek energijos frontas, tiek defliacija iš Kinijos“, – priežastis vardijo N. Mačiulis.

Asociatyvi nuotrauka

Yra ir vietinių subjektyvių priežasčių, kurios gali lemti kainų mažėjimą, sakė jis. Viena iš jų yra gamtinių dujų kaina galutiniams vartotojams.

„Šiuo metu galima pamatyti, kad kaina, kuri yra įskaičiuota į galutinį tarifą, siekia 100 eurų už megavatvalandę, o dabartinė rinkos kaina yra apie 50 eurų už megavatvalandę. Žiūrint į ateitį, ji ir išliks dvigubai mažesnė. Nors galutinis vartotojas tos kainos nemoka, pritaikius kompensaciją kaina dabar siekia apie 59 eurus už megavatvalandę. Tai vis tie daugiau nei galutinė rinkos kaina“, – akcentavo ekonomistas.

Įdomu tai, kad maistas parduotuvėse pabrango daugiau nei restoranuose. Maisto prekių pokytis parduotuvėse siekia 42,5 proc., o maitinimo įstaigose ir restoranuose – 32 proc.

Tai atsispindėjo ir apyvartoje – mažmeninių prekių apyvarta yra sumažėjusi, o maitinimo įstaigose reali apyvarta per dvejus metus išaugusi trečdaliu.

„Pajuokaujant galima pasakyti, kad pigiau valgyti restoranuose nei iš perkant parduotuvėse. Nors tai ne visai tiesa, bet kai kam taip ir yra“, – sakė N. Mačiulis.

Atlyginimai kitąmet turėtų augti 8,5 proc.

Kalbėdamas apie atlyginimų augimo dinamiką N. Mačiulis pastebėjo, jog nuo 2017 metų pradžios vidutinis darbo užmokestis po mokesčių Lietuvoje padvigubėjo. Tuomet jis sudarė 645 eurus, dabar siekia 1272 eurus. Prognozuojamas ir tolesnis augimas, kol 2025 metų pabaigoje vidutinis atlyginimas pasieks 1519 eurų.

„Mūsų prognozė, jog atlyginimų augimas sulėtės ir kitais metais sieks 8,5 proc. Matome, kad įmonių galimybės kelti atlyginimus bent jau kai kuriuose sektoriuose sumažės. Dėl to prognozuojame atlyginimų augimų sulėtėjimą, bet vis tiek tai bus vienas iš sparčiausių atlyginimų augimų tempų, prie to prisideda ir minimalaus mėnesio atlyginimo augimas“, – teigė ekonomistas.

Lietuvos ekonomika, prognozuojama, susitrauks 0,3 proc.


„Swedbank“ nekeičia šių metų BVP prognozės – ekonomika šiemet turėtų susitraukti 0,3 procento, tačiau mažinama visų trijų Baltijos šalių 2024 metų BVP augimo prognozė. Ekonomistai prognozuoja, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikos augs, atitinkamai 0,7, 1,4 ir 1,2 procento.
Panašiai kaip ir visoje euro zonoje, atsigavimas tikėtinas tik antrąjį kitų metų pusmetį.

„Kol kas neigiamos ekonominės tendencijos palietė tik kelis sektorius – nekilnojamojo turto vystytojus ir pardavėjus, baldų gamintojus, kai kurių kitų ilgalaikio vartojimo ir statybinių prekių pardavėjus.

Mažmeninės prekybos apimtys šiek tiek sumažėjo, bet užimtumas daugelyje sektorių padidėjo. Šiuo metu Lietuvoje yra 1,472 milijono dirbančių asmenų – tai tik 6 tūkstančiais mažiau nei 2007 metais pasiektas šio amžiaus rekordas. Tai unikalus pasiekimas, turint omenyje, kiek per šį laikotarpį sumažėjo gyventojų skaičius,“ – darbo rinkos tendencijas komentavo N. Mačiulis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)