Sumažino ekonomines prognozes
Nors kovą „Swedbank“ prognozavo 5 proc. Lietuvos ekonomikos susitraukimą, pesimistiniu scenarijumi −10 proc., šiuo metu prognozės arčiau optimistinio scenarijaus.
„Swedbank“ ekonomistai, stebėdami elektros vartojimą, atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, kreditavimo srautus bei registruojamus bedarbius, skaičiuoja, kad antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP traukiasi maždaug dešimtadaliu.
Lietuvos BVP susitrauks mažiau nei euro zonos vidurkis ir mažiau nei kitose Baltijos šalyse. Anot N. Mačiulio, 2021 m. bus matomas žymus ekonomikos atsigavimas. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika kitais metais augs 4,5 proc.
„Įvertinę sudėtingą situaciją eksporto rinkose bei galimą lėtesnį atsigavimą, šių metų Lietuvos BVP pokyčio prognozę mažiname nuo -5,0 proc. iki -6,5 procento, tačiau tai turėtų būti mažiausias nuosmukis tarp Baltijos šalių“, − sako N. Mačiulis.
Vertindamas vidaus paklausą ekonomistas nėra nusiteikęs pesimistiškai, mat švelninant karantino sąlygas, padaugėjo gyventojų atsiskaitymų kortelėmis. Šiuo metu jie yra 5 proc. mažesni nei sausio mėn., o karantino pradžioje kritimas esą siekė 25 proc.
„Atsiskaitymai grynaisiais kritę gerokai ir neatsigauna. 25 proc. kritęs pinigų išgryninimas. Gal tai susiję su baimėmis, kad ant kupiūrų gali būti viruso. Galbūt gyventojai nebesugrįš prie įpročių didelę dalį atsiskaitymų atlikti grynaisiais pinigais. Tos pats stebima ir Latvijoje bei Estijoje – atsiskaitymas grynaisiais gerokai sumažėjęs“, − svarsto ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, NT rinka šiuo metu taip pat nėra perkaitusi.
„Sunku kažką įžvelgti iš sandorių, todėl žiūrime į skelbimus. Pardavimų kainos šiek tiek sureagavo, ypač Vilniuje, per balandį ir pirmą gegužės savaitę jos sumažėjo beveik 5 proc. Prognozuojame, kad šiemet vidutinė butų kaina turėtų sumažėti apie dešimtadaliu“, − komentavo ekonomistas.
Didžiausia rizika susijusi su eksportu
Visgi, kaip dėmesį atkreipia N. Mačiulis, didžiausia rizika susijusi ne su vidaus paklausa, o eksporto perspektyvomis. Anot ekonomisto, šiemet Lietuvos eksportas susitrauks 9 proc., bet neatmeta ir blogesnio scenarijaus.
Nors šių metų biudžeto deficitas turėtų siekti apie 7,5 proc. BVP, „Swedbank“ ekonomistas to nedramatizuoja, ir mano, kad tai yra siekiamybė.
Pasak ekonomisto, be anticiklinės fiskalinės politikos – didesnių valdžios sektoriaus išlaidų ir mažesnių mokesčių – ekonomikos nuosmukis ir nedarbo lygis būtų gerokai didesni. Skolinantis už artimas nuliui palūkanas, skolos aptarnavimo išlaidos galvos skausmo ateityje nesukels.
„Visgi šiuo metu reikia galvoti ne tik apie mokestines bei kitas priemones, leidžiančias užkirsti kelią tolimesniam nedarbo didėjimui, bet jau ir apie tai, kaip mes galime paskatinti vidaus ir užsienio investicijas bei naujų darbo vietų kūrimą“, − sako N. Mačiulis.
Baltijos šalys nebus tarp labiausiai nukentėjusių
Prognozuojama, kad viso pasaulio ekonomika susitrauks 3,8 proc., euro zonos BVP prognozė sumažinta iki -6,9 proc. Daugiausiai ekonomika turėtų susitraukti tose valstybėse, kurios krizę pasitiko nepasiruošusios, labiausiai nukentėjo nuo pandemijos ir turi ribotus išteklius kovai su jos pasekmėmis. Italijos BVP prognozuojamas net 9 proc. susitraukimas.
„Swedbank“ prognozuoja, kad Baltijos šalių ekonomikos nepatirs tokio nuosmukio kaip Pietų Europos šalys − švelnėjant karantino priemonėms, jose jau stebimas vidaus paklausos atsigavimas.
„Visų pirma, virusas Baltijos šalis palietė mažiau, išlikome pandemijos paraštėse. Narystė euro zonoje taip pat užtikrina palankias skolinimosi galimybes, o mažos valstybių skolos suteikia didesnių galimybių vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Stabili finansų sistema, aukšti bankų kapitalo pakankamumo rodikliai, paskolų garantijos leidžia tikėtis, kad kreditavimo srautas neišseks.
Galiausiai, mažesnė priklausomybė nuo atvykstamojo turizmo bei eksporto struktūra taip pat leidžia tikėtis mažesnio smūgio“, − priežastis, kodėl Baltijos šalys nebus tarp labiausiai nukentėjusių šalių, vardija N. Mačiulis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Baltijos šalys krizę pasitiko neperkaitusios ir subalansuotos – nėra užsienio prekybos deficito, NT burbulo, įmonės ir gyventojai neturi perteklinių finansinių įsipareigojimų.
Blogiausia jau praeityje
„Dugnas jau buvo pasiektas, prasideda atsigavimas, jis nebus tolygus ir greitas, bet pagal daugelį aspektų galima sakyti, kad blogiausia – praeityje“, − tikina ekonomistas.
N. Mačiulis pažymi, kad nedarbas Lietuvoje siekia 11,5 proc. Tačiau pastarosiomis savaitėmis pastebima, kad daugiau žmonių įdarbinama, nei atleidžiama.
„Swedbank“ ekonomistas mano, kad nedarbo lygis jau yra arti piko, tačiau įspėja, kad be papildomų priemonių bedarbių gretos gali dar labiau išaugti.
„Nedarbo pikas arti, yra rizika su nauja bedarbių banga iš eksporto sektoriaus. Bet neprognozuojame, kad nedarbo lygis labai padidės ir pasieks tokį lygį, kaip buvo 2009-2010 m.“, − prognozuoja jis.
Anot N. Mačiulio, nuo karantino pradžios užregistruota apie 33 tūkst. naujų bedarbių. Jis prognozuoja, kad dar bus apie 5 tūkst. naujų bedarbių ir pasieks apie 40 tūkst.
Ekonomistas pažymi, kad Statistikos departamento prognozuojamas nedarbo lygis − kokia dalis visos darbo jėgos neturės darbo − šiemet sieks 8,9 proc.
„Šiek tiek daugiau, nei buvo prognozuojama kovą, bet nedramatiška“, − komentuoja jis.
Didžioji naujų bedarbių dalis atėjo iš turizmo, apgyvendinimo, maitinimo bei prekybos sektorių. Čia blogiausia jau turbūt praeityje ir matoma stabilizacija, tačiau užimtumo augimo tikėtis kol kas anksti. Be to, iki metų galo su iššūkiais susidurs ir daugelis eksportuojančių pramonės įmonių, todėl galima ir nauja darbą prarandančių asmenų banga, rašoma Swedbank pranešime.
