aA
Swedbank“ ekonomistai teigia, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet trauksis mažiausiai euro zonoje, tik 1,7 proc.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Antradienį žiniasklaidai nuotoliniu būdu pristatyta naujausia „Swedbank“ ekonomikos apžvalga.

„Visų pirma, manome, kad net ir pasikartojant viruso plitimo bangoms, jos bus mažesnės ir turės mažiau įtakos ekonominiam aktyvumui. Antra, skiepai arba vaistai plačiam naudojimui bus prieinami pirmąjį 2021 metų pusmetį arba viruso plitimas atslūgs natūraliai.

Ir galiausiai, nepaisant viruso grėsmės sumažėjimo bei tikėtino spartaus ekonomikų atsigavimo, vyriausybės ir centriniai bankai toliau taikys įvairias ekonomikų skatinimo priemones“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos ekonomika per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė vos 0,6 proc. – mažiausiai Europos Sąjungoje. „Swedbank“ ekonomistai nemano, kad tai trumpalaikis atsitiktinumas, ir prognozuoja, jog Lietuvos BVP nuosmukis bus mažiausias tarp euro zonos šalių.

„Kaip ir prognozavome pavasarį, Baltijos šalys neatsidūrė tarp labiausiai pandemijos pažeistų ES šalių, o ypač sublizgėjo Lietuvos ekonomika. Toks Lietuvos ekonomikos atsparumas nėra nei atsitiktinis, nei laikinas. Pirmąjį šių metų pusmetį eksportas be naftos produktų krito vos 2,4 proc., o maisto produktų, gėrimų ir trąšų eksportas net išaugo daugiau nei dešimtadaliu.

Mums padėjo tai, kad esame mažai priklausomi nuo atvykstamojo turizmo, o mažiau galimybių į užsienį išvykti turėję lietuviai ne užsidarė namie, o keliavo ir pramogavo šalies viduje“, − komentavo N. Mačiulis.

Pasak jo, didesnio ekonomikos šoko Lietuva išvengė ir dėl to, kad namų ūkių vartojimas į prieš karantiną buvusį lygį sugrįžo labai greitai – jau vasaros pradžioje. Ekonomistas vardijo kelias priežastis, kurios padėjo išvengti didesnio ekonomikos nuosmukio.

„Lietuva krizę pasitiko turėdama itin subalansuotą ekonomiką – su rekordiniu užsienio prekybos pertekliumi, subalansuotais valstybės finansais, be perteklinių finansinių įsipareigojimų, neperkaitusia nekilnojamojo turto rinka. Prognozuojame, kad dėl nesumažėjusių gyventojų pajamų ir greitai atsigavusių jų lūkesčių šiemet būsto kainos ne tik nekris, bet ir keliais procentais padidės“, − sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Lietuva iš kitų šalių išsiskyrė ir labai kukliomis neigiamomis pasekmėmis darbo rinkai. Nors registruoto nedarbo lygis vasarą vis dar didėjo ir pasiekė 13 proc., ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad šis rodiklis gali klaidinti.

„Registruotas nedarbo lygis išaugo dėl to, kad darbo ieškoti arba naują socialinę išmoką gauti nori anksčiau niekada nedirbę ir darbo neieškoję asmenys. Vis tik iškalbingesni yra kiti darbo rinkos rodikliai – nuo karantino pradžios iki rugpjūčio mėnesio į darbą priimtų darbuotojų buvo daugiau nei atleistų, o liepos pabaigoje buvo registruotas rekordinis laisvų darbo vietų skaičius“, − pastebėjo N. Mačiulis.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sumažėjo vos 0,3 proc., o metinis augimas sulėtėjo iki 5,3 proc. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs šiek tiek daugiau nei 4 proc., o kitais metais atlyginimų augimas įsibėgės iki 6 proc.

„Kai kurių institucijų prognozės bei baimės dėl atlyginimų kritimo buvo nepagrįstos ir neracionalios. Ir rekordinis laisvų darbo vietų skaičius, ir nemažėjantys atlyginimai, ir vis dar sudėtinga situacija daugelyje kitų ES šalių galėjo prisidėti prie to, kad šiemet Lietuvoje stebime ir stebėsime rekordiškai didelę imigraciją“, − teigė N. Mačiulis.

Pasak jo, vien per pirmuosius septynis šių metų mėnesius į Lietuvą atvykusių asmenų buvo 10 tūkst. daugiau nei emigravusių, o dauguma atvykstančių yra lietuviai.

Nors ekonominė situacija ir perspektyvos šiuo metu džiugina, ekonomistai įspėja apie specifines rizikas, su kuriomis gali susidurti Lietuva. Ekonomikai atsigaunant ir vis dar sparčiai didėjant valdžios sektoriaus išlaidoms, gali įsibėgėti infliacija – „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2021 ir 2022 metais ji padidės iki, atitinkamai 2,5 ir 2,8 proc.

„Galimybės pigiai skolintis ar net gauti iš ES negražintiną paramą sukuria palankias aplinkybes investuoti bei kurti tvaresnę, žalesnę ir išmanesnę ekonomiką. Tačiau ne visas problemas galima išspręsti vien didesniais pinigais – tai turėtų būti akivaizdu, pavyzdžiui, pažiūrėjus į šių metų matematikos egzamino rezultatus. Šlubuojančio švietimo neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes jausime dešimtmečius, ir jų pašalinti nepavyks nei skolintais nei dovanotais pinigais“, − komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, dėl šių priežasčių didinant valstybės investicijas nei ši, nei būsimos vyriausybės neturėtų užmiršti įgyvendinti esminių viešojo sektoriaus struktūrinių reformų, net jei jos nėra populiarios.

Dugnas praeityje

„Swedbank“ ekonomistai padidino šių metų pasaulio BVP augimo prognozę bei prognozuoja, kad spartus pasaulio ekonomikos augimas tęsis artimiausius dvejus metus.

Nors Kinija pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė rekordinį nuosmukį, atsigavimas buvo itin staigus ir jau metų viduryje jos BVP viršijo praėjusių metų pabaigos lygį. Tačiau „Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad ne visos pasaulio ekonomikos galės pasidžiaugti tokiu sparčiu atsigavimu. Ypač pažeidžiamos lieka tos šalys, kurios priklauso nuo turizmo bei turi ribotas finansines galimybes spręsti trumpalaikes ekonomines problemas.

„Euro zonos ekonomika šiemet turėtų susitraukti maždaug 8 proc., o labiausiai pažeistos bus nuo viruso labiausiai nukentėjusios bei nuo turizmo priklausomos šalys – Ispanija, Italija ir Prancūzija. Vis tik ECB monetarinė politika, Europos Komisijos paramos planas ir nacionalinių vyriausybių fiskalinis skatinimas lems gana spartų šio regiono ekonomikų atsigavimą – jau kitais metais euro zonos BVP turėtų išaugti 6 proc.“, − prognozavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ anksčiau prognozavo, kad Lietuvos BVP 2020 metais trauksis 6,5 proc. Dabar numatoma, kad 2021 metais laukia 4,9 proc. augimas.

Prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet sieks 7,5 proc., o 2021 metais – 6,6 proc.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
3.8627

Per karantiną teko eiti į prastovas, bet plėtra nesustojo: investuos milijonus, sukurs dar 250 darbo vietų (49)

Koronavirusas turėjo didžiulę įtaką automobilių pramonei – pardavimai sumažėjo, gamyklos...

Tyrimas: tarptautinis verslas ėmė labiau pasikliauti savo jėgomis, o ne valstybių pagalba (3)

Pasaulio ekonomika ir toliau susiduria su iššūkiais ir neapibrėžtumu, tačiau šiuo metu...

Ilgėjantis grybavimo sezonas – nepalankių permainų pranašas (20)

Gerokai užsitęsusį šių metų grybavimo sezoną lėmė šiltesni orai ir vėliau nei įprasta...

Baltijos šalių pirkėjų įpročiai: kas apsipirks saugiausiai, o kas – išleis daugiausiai? (2)

Koronavirusas formuoja naujus pirkėjų įpročius Baltijos šalyse . „Pigu.lt“ prekybos centro...

Brangsta techninė apžiūra: kainas peržiūrinės kasmet (62)

Nuo kitų metų brangs techninė apžiūra . Labiausiai naujų kainų pokytį pajus mopedų ir...

Top naujienos

Susiruošusiems grįžti emigrantams – nauji iššūkiai: dabar darbo vietos jau nėra svarbiausia (64)

Lietuva jau išgyveno ne vieną emigracijos bangą. 2010 m. po ekonominės krizės ji buvo kone...

Iš užsienio emigrantų siunčiamų pinigų srautas šiemet bliūkšta: suma gali būti triskart mažesnė (32)

Nors kasmet į užsienį gyventi ir dirbti išvykę emigrantai į Lietuvą atsiųsdavo reikšmingą...

Nepaisant artėjančios vakcinos, pasaulio ekonomika rizikuoja neatsitiesti ir 2021-aisiais (16)

Išplitęs koronavirusas kursto baimes dėl naujo pasaulio ekonomikos nuosmukio, didindamas...

Koronaviruso paveiktų šalių ir regionų sąraše – dar daugiau valstybių (1)

Į koronaviruso paveiktų šalių ir regionų sąrašą nuo pirmadienio įtraukta Malta, Slovakija ir...

Prie ausies susprogęs daniškas dinamitas išvaikė miegus lietuviams belgai prieštarauja Maskoliūno žodžiams (4)

Lietuvos krepšinio rinktinė tęsia pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais Europos čempionato...

Laurie Garrett | D+ nariams

Prasideda beprotiška pasaulio skiepų karuselė

Ar įmanoma turėti per daug skiepų? Netrukus išsiaiškinsime.

Verslininkų dosnumas: nuo milijonų bažnyčioms iki paramos popiežiaus vizitui

Socialiai atsakingos įmonės ir verslininkai dosnūs paramos ne tik skurstantiesiems, vaikams ar...

Kodėl į skalbimo mašiną verta įpilti acto?

Kai kurie patyrę šeimininkai ir šeimininkės prieš skalbimo procesą į skalbyklę įpila šiek...

Vitaminų gali būti ir per daug: specialistės išvardijo perdozavimo požymius (1)

Vitaminų gali būti ne tik per mažai, bet ir per daug. Tiesa, apie pastarąją problemą kalbama...

|Maža didelių žinių kaina