Anot ekonomisto, po pandemijos prasidėjęs auksinis amžius darbuotojams ir verslams, tikėtina, baigsis. Kitąmet laukia ekonomikos augimo sulėtėjimas, nematytas tris dešimtmečius nuo 1993 m.
„Vis daugėja ženklų, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą, jį įšaldys daugybinės problemos: energijos krizė, kuri aštriausia – Europoje, bet mes matome didžiulę energijos krizę ir Kinijoje. Suskystintų dujų trūkumas paliečia tokias valstybes kaip Pakistanas. <...> Matome kitą gilią ir aštrėjančią problemą – Kinijos stagnaciją su NT krize, kuri vystosi į finansinę krizę.
Greta to yra palūkanų normų šuolis, nematytas daug metų, kai kuriais atvejais – dešimtmečius, kuris dar labiau slopina gyventojų nuotaikas ir perkamąją galią“, – trečiadienį žurnalistams pristatė „Swedbank“ ekonomistas.
Didėja tikimybė, kad nuosmukio neišvengs ir Lietuvos ekonomika
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP vis dar augs 2 proc., tačiau tik dėl geresnio, nei buvo tikėtasi, pirmojo šių metų pusmečio.
Kitų metų BVP augimo prognozė mažinama iki 0 procentų. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos BVP jau susitraukė 0,4 procento ir prognozuojama, kad toks ekonomikos kritimas gali tęstis iki kitų metų pavasario.
„Nors gyventojų atlyginimai šiemet vis dar sparčiai augo, kainų augimo jie nepavijo, todėl vidutinė perkamoji galia sumažėjo daugiau nei 5 proc. Pastaraisiais mėnesiais vis prastėję vartotojų lūkesčiai šiuo metu yra ne ką geresni nei buvo pandemijos pradžioje. Dar svarbiau yra tai, kad atslūgstanti pasaulinė paklausa prikirps ir iki šiol klestėjusios Lietuvos pramonės sparnus“, − dėsto ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, ekonomikos išsikvėpimo ženklų jau netrūksta – pirmąjį šių metų pusmetį išaugo inicijuotų bankrotų skaičius, mažmeninė prekyba mažėja jau tris mėnesius iš eilės, apdirbamoji gamyba taip pat susitraukė, nepaisant vis dar aukšto eksporto užsakymo lygio.
Kita vertus, „Swedbank“ ekonomistų vertinimu gilaus nuosmukio tikimybė išlieka maža, nes Lietuvos ekonomika šiandien yra daug geresnės būklės, nei ji buvo pasaulinės finansų krizės išvakarėse prieš beveik 15 metų.
„Turime subalansuotą užsienio prekybą, gyventojų bei įmonių skolų ir pajamų santykis išlieka vienas mažiausių ES, nėra kitų akivaizdaus ekonomikos atitrūkimo nuo potencialo ženklų. Turbūt svarbiausia yra tai, kad šiuo metu vyriausybė gali vykdyti ir vykdo anticiklinę fiskalinę politiką – ji jau skyrė daugiau nei pusę milijardo eurų bent daliniam energijos kainų šuoliui kompensuoti, ir panašu, kad dar didesnę sumą numatys ateinančių metų biudžete. Visa tai leis išsisukti su švelnia recesija, kurios metu neturėtų būti didelės bedarbių bangos, tačiau ji bus pakankama infliacijai užgesinti”, − sako N. Mačiulis.
Didės nedarbo lygis
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad nedarbo lygis nuo 5,7 proc. šiais metais padidės iki 6,6 proc. 2023 metais.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis kitąmet augs gerokai lėčiau nei pastaruosius kelerius metus – 7,5 proc.
„Tai reiškia, kad kitais metais gyventojų reali perkamoji galia didėja, ir atlyginimų augimas – didesnis nei infliacija. Tačiau tai kuklus perkamosios galios padidėjimas“, – sako N. Mačiulis.
Jei nuo sausio 1 d. minimalus atlyginimas kiltų 15 ar 19 proc., kokių yra svarstymų, kyla itin reali rizika, kad padidės nedarbo lygis, ir darbo vietų skaičius sumažės.
„Tame kontekste, kai mažėja eksportas ir vidaus paklausa. Tai būtų meškos paslauga ir dėl to tokioje pasaulinės stagnacijos ar galimos recesijos aplinkoje turbūt saugesnis ir efektyvesnis būdas padėti mažiausiai uždirbantiems – didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, o MMA kelti šiek tiek, galbūt įsipareigojant jį peržiūrėti kitų metų viduryje. ir jei nebus didelių ekonomikos sukrėtimų, turbūt jį kelti dar kartą“, – siūlo ekonomistas.
„Pirmąjį šių metų pusmetį vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 14 proc., ir užimtų gyventojų skaičius padidėjo beveik 4 proc. arba 50 tūkstančių. Dirbantiesiems pastarieji metai buvo aukso amžius, tačiau šios tendencijos, tikėtina, pradės keistis. Slopstant paklausai ir eksporto rinkose, ir Lietuvoje, gali sumažėti ir darbuotojų poreikis“, − komentuoja N. Mačiulis.
Infliacija turėtų atslūgti
Ekonomistas neprognozuoja investicijų griūties Lietuvoje. Tačiau kai kurie įmonių plėtros planai, plyno lauko investicijos ir dėl geopolitinių aplinkybių, ir dėl bendros neigiamos pasaulinės aplinkos gali būti atidėtos.
„Kol kas matome, kad paskolų portfelis augo stabiliai, įmonės ir gyventojai kol kas nesumažino noro skolintis ir investuoti. Matysime besitęsiantį bumą į atsinaujinančios energetikos gamybą, rezultatą matysime tik po kelerių metų“, − komentuoja N. Mačiulis.
Jo teigimu, infliacija piką pasiekė liepos-rugpjūčio mėn. Vidutinė metinė infliacija, kaip prognozuoja, kitąmet sumažės iki 6 proc., o dar kitais metasi sugrįš į normalų lygį – 2,2 proc.
„Žiūrint į sumažėjusias naftos kainas, mažėjančią degalų kainą ir daugelio žaliavų kainas, atslūgstančią paklausą, nematome rizikų, kad ir toliau vartotojų kainos didės, nes net ir didėjant kai kurioms sąnaudoms, daugelis įmonių dabar nebegalės jų perkelti galutiniams vartotojams“, − kalba N. Mačiulis.
ECB toliau sparčiai kels palūkanų normas
Prognozuojama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), bandydamas kovoti su infliacija, ir toliau sparčiai kels palūkanų normas. Šiuo metu rinkose tikimasi, kad kitų metų viduryje tarpbankinės palūkanų normos Euribor viršys 2 procentus.
„Turbūt akivaizdu, kad didesnės palūkanų normos nesumažins nei dujų, nei elektros kainų, tačiau centrinis bankas negali ir nenori nereaguoti į dešimtmečius nematytą infliaciją, nori slopinti infliacijos lūkesčius ir dėl to griežtina pinigų politiką. Toks palūkanų šuolis 100 tūkst. eurų būsto paskolą turinčiai šeimai reikš įmokos padidėjimą apie 170 eurų per mėnesį, o tai dar labiau slopins vartojimą. Vis tik tikėtina, kad ECB nespės įsibėgėti, ir metų pabaigoje išryškėję recesijos ženklai sustabdys palūkanų kilimą“, − prognozuoja N. Mačiulis.
Mažina euro zonos prognozes
„Swedbank“ ekonomistai sumažino kitų metų euro zonos BVP augimo prognozę iki 0,5 proc. Pasak N. Mačiulio, didžiausia euro zonos ekonomika Vokietija išliks ir viena iš silpniausių – prognozuojama, kad jos BVP kitais metais sumažės 0,5 proc., tačiau neatmetama ir daug niūresnio scenarijaus tikimybė, ypač jei reikės smarkiai apriboti dujų vartojimą pramonėje.
„Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vis naujus rekordus mušančios elektros ir dujų kainos yra niūri kasdienybė ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių.
„Ateities sandoriai rodo, kad Vokietijoje elektros kaina šį rudenį pasieks 600 eurų už MWh, Prancūzijoje – net 1200 eurų už MWh. Pastarojo mėnesio elektros kainų vidurkis Lietuvoje siekė apie 400 eurų už MWh, nors prieš metus kaina buvo net 10 kartų mažesnė. Tokį kainų šoką daugelis vyriausybių bando amortizuoti, tačiau žiemą kai kuriose valstybėse labai realus ir gamtinių dujų trūkumo scenarijus, todėl griežto energijos taupymo režimas įjungtas jau dabar“, − pastebi N. Mačiulis.
Dėl šios priežasties, pasak ekonomisto, nestebina tai, kad, pavyzdžiui, Vokietijos gyventojų lūkesčiai šiuo metu yra nukritę į žemesnį lygį nei pandemijos pradžioje.