aA
Šiemet Lietuvos ekonomika patirs trumpalaikį nuosmukį, tačiau krizės išvengs, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, palūkanų normos šiemet dar kils, bet kitąmet ims mažėti.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© ELTA / Dainius Labutis

Baltijos šalys krizės išvengs

Remiantis banko ekonomistų prognoze, beveik visų euro zonos valstybių BVP šiemet beveik neaugs, o kai kuriose valstybėse, įskaitant Baltijos šalis, tikėtinas trumpalaikis nuosmukis.

Šiemet Estijos BVP išliks nepasikeitęs, Latvijos BVP sumažės 0,9 proc., o Lietuvos – 0,3 proc. Tačiau šis nuosmukis turėtų būti trumpalaikis, o kitais metais jau tikėtinas Lietuvos BVP augimas 1,8 proc.

Ekonomistas patikino, kad Lietuvoje nėra jokios krizės. Tai esą rodo realūs Lietuvos ekonominiai rodikliai.

„Tai labiau stagnacija, ne recesija, ir juo labiau ne krizė“, − teigia jis. − Kad ir kur žiūrėtume, Lietuvos ekonomika yra labai subalansuota, konkurencinga, be jokių akivaizdžių disbalansų.“

„Kol kas Lietuvoje nelengva įžvelgti besibaigiančio klestėjimo ženklų“, − priduria ekonomistas.

Vis dėlto, anot jo, krizė kažkada ateis, bet, tikėtina, ne šiemet.

„Ką mes prognozuojame, tai nėra krizė, bus ekonomikos augimo sulėtėjimas, gali būti porą ketvirčių neigiamų pokyčių. Krizė visų pirma yra netikėta ir sukuria sunkiai valdomų situacijų – pandemija, karas Ukrainoje, pasaulinė finansų. Tai yra krizės, kurios sunkiai valdomos ir turi ilgalaikių pasekmių“, − vardija N. Mačiulis.

Nors praėjusiais metais buvo fiksuota ketvirtį amžiaus nematyta infliacija, Lietuvos gyventojų vartojimas nesumažėjo – realios jos apimtys per metus išaugo 1,3 proc. Prie to prisidėjo ir spartus gyventojų skaičiaus, užimtumo ir atlyginimų augimas.

„Pernai matėme rekordiškai didelę grynąją imigraciją, kuri atsvėrė neigiamą natūralią gyventojų kaitą, todėl gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo beveik 2 proc. Daugelis atvykėlių užėmė laisvas darbo vietas, todėl užimtumas išaugo daugiau nei 5 proc., o vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 13 proc. Vis tik pastaraisiais mėnesiais jau matėme išsikvėpusias mažmeninės prekybos augimo tendencijas, kurios greičiausiai tęsis ir šiemet“, − prognozuoja ekonomistas.

Mačiulis: jokios krizės Lietuvoje nėra
© Bendrovės nuotr.

Anot „Swedbank“, šiemet atlyginimų augimas sulėtės iki 9,5 procento ir bus tik šiek tiek spartesnis nei vidutinis kainų augimas. Todėl realios namų ūkių vartojimo išlaidos šiais metais išliks nepasikeitusios, o eksportas po kelerius metus besitęsusio įspūdingo augimo turėtų susitraukti 0,5 proc.

„Silpnėjanti paklausa kaimyninėse šalyse, didžiosiose euro zonos rinkose ir Šiaurės šalyje jau atsispindi mažėjančiuose pramonės įmonių eksporto užsakymuose, kurie nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius trejus metus.

Kol kas plataus masto problemų dar nematyti, tačiau kai kuriuose sektoriuose tikėtinas ne tik eksporto apimčių, bet ir užimtumo mažėjimas. Vis tik tokių ekonomikos tendencijų negalime vadinti krize – tai tik po ilgo klestėjimo ar net perkaitimo ateinantis atvėsimas“, − pažymi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

N. Mačiulis prognozuoja, kad Lietuvoje infliacija šių metų pabaigoje nukris iki 2 proc., gruodį vidutinė metinė infliacija sieks apie 9 proc. gruodžio mėn.

„Bus prekių defliacija, paslaugos bus dešimtadaliu pabrangusios dėl kylančių atlyginimų. Šiemet infliacija nebus esminė problema“, − teigia ekonomistas.

Ar bus NT kainų korekcijų?

Anot ekonomisto, Lietuvos būsto rinkoje mažiau dramos nei, pavyzdžiui, Švedijoje.

„Skelbimuose matome, kad panikos nėra, ką matome Švedijoje. Dešimtadaliu sumažėjo nuomos kaina, o pardavimų kainos pastaruosius kelis mėnesius visuose segmentuose laikosi beveik nepasikeitusios.

Būsto įperkamumas Lietuvoje didesnis nei kai kuriuose Švedijos miestuose, bet jis sumažės, Euribor kylant iki daugiau nei 3 proc.“, – pažymi N. Mačiulis.

Jo teigimu, NT kainos atitrūkusios nuo fundamentalių veiksnių ir nuomos kainų.

„Lietuvos bankas sako, kad būstas pervertintas maždaug dešimtadaliu. Todėl tokio dydžio korekcija neturėtų stebinti“, – sako N. Mačiulis.

Anot jo, tikėtinas scenarijus, kad per kelerius metus bus grįžta prie NT kainų augimo tendencijos.

Kai kurie sektoriai gali susidurti su rimtais iššūkiais

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet pasaulio BVP augs tik 2 proc., o atsigavimas tikėtinas kitais metais, kai atslūgs infliacija ir centriniai bankai sumažins palūkanų normas.

Kaip pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis, daugelio Vakarų valstybių ekonomikos patirs stagnaciją, tačiau po šiais skaičiais slypi dideli skirtumai – kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos, kasybos ir turizmo klestės, o kiti, tokie kaip nekilnojamojo turto, gali susidurti su rimtesniais iššūkiais.

„Dėl šiltos žiemos ir padidėjusios suskystintų gamtinių dujų pasiūlos Europai pavyko išvengti juodžiausių vartojimo ribojimo scenarijų, kurie buvo piešiami praėjusią vasarą. Vis tik išlieka keli veiksniai, kurie neleidžia prognozuoti ekonomikos pavasario.

Dėl infliacijos daugelio valstybių gyventojų perkamoji galia sumažėjo ir šiemet neatsistatys, be to, kylančios palūkanų normos slopins būsto rinką, taip pat daugėja ženklų, rodančių išsikvepiančią pasaulinę prekybą“, − sako N. Mačiulis.

Ekonomistas taip pat prognozuoja, kad šiemet pasaulinė prekyba prekėmis sumažės. Tokios tendencijos tikėtinos ir dėl sumažėjusios daugelio Vakarų valstybių gyventojų perkamosios galios, ir dėl grįžimo prie iki pandemijos buvusios vartojimo struktūros, kai perkama mažiau prekių, ir didesnė dalis pinigų išleidžiama paslaugoms.

Mačiulis: jokios krizės Lietuvoje nėra
© DELFI / Jonas Balčiūnas

Palūkanų normos dar kils, euro zona gali atsidurti recesijoje

Anot „Swedbank“, euro zonoje infliacija pradėjo mažėti, tačiau ji vis dar siekia 9,2 proc. ir yra gerokai aukščiau Europos centrinio banko (ECB) nustatyto tikslo – 2 proc. Dėl šių priežasčių ECB toliau siunčia aiškius signalus, kad palūkanų normos bus keliamos dar kelis mėnesius.

Pasak N. Mačiulio, pagrindiniai infliacijos veiksniai išsikvepia: žaliavos atpigo, tiekimo grandinės normalizuojasi, konteinerių transportavimo iš Kinijos kaina grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį, net dujų ir elektros kainos nukrito į senokai matytą lygį. Atlyginimų augimas euro zonoje šiek tiek paspartėjo, tačiau išlieka gana vangus ir nėra pagrindinis kainų augimo veiksnys.

„Vis tik matyti, kad ECB nenori rizikuoti ir yra pasiruošęs palūkanų normas pakelti geriau per daug, nei per mažai, net jei to kaina bus sustojęs vartojimas ir trumpalaikė recesija. Galbūt tai skamba šiek tiek paradoksaliai ar net makabriškai, tačiau tai bus vienas iš pagrindinių veiksnių, galintis stumtelti euro zoną į recesiją“, − teigia ekonomistas.

Jis sako, kad centriniai bankai palūkanas didins tol, kol prasidės recesija, o kitų metų pabaigoje pradės jas mažinti. Bazinės palūkanų normos pakils iki 3,5 proc.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad ECB šių metų vasario pradžioje bazines palūkanas padidins dar 0,5 p.p., o birželio mėnesį bazinės palūkanų normos pasieks 3,25 proc. Maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos Euribor.

„Labai tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc., o ne vienoje euro zonos šalyje bus galima įžvelgti ir stagnaciją ar net recesiją bei neigiamas tendencijas darbo rinkoje. To turėtų užtekti, kad ECB pakeistų plokštelę ir jau kitų metų pradžioje pradėtų mažinti palūkanų normas. Prognozuojame, kad per kitus metus palūkanų normos bus sumažintos pusantro procentinio punkto, iki 1,75 procento“, − pastebi N. Mačiulis.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(117 žmonių įvertino)
2.3504

Kavos puodelis Lietuvoje – tarp brangiausių regione: verslininkai galimybių mažinti kainas nemato (11)

Žvarbūs orai praeivius miestų gatvėse vilioja užsukti į kavines ir pasimėgauti garuojančios...

Ekspertas siūlo stiprinti strateginės reikšmės objektų apsaugą nuo dronų, ministerija patikina – apsisaugojimas vyksta

Vyriausybės pastatai, tarnybų būstinės, didelės įmonės ir kiti strateginės reikšmės...

Ruginienė: pensijų fondų sistema yra katastrofiškai neteisinga (2)

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ( LPSK ) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad...

Statybos defektai atsieis brangiai: bendrovei „Firma VITI“ teks sumokėti beveik milijoną eurų (1)

Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir...

Ministerijos atstovas: leidimai skraidinti dronus bus suteikiami „vieno langelio“ principu

Susisiekimo ministerija (SM) siekia įvesti informacinę sistemą, kurioje bepiločių orlaivių...

Top naujienos

Ar kažkas Bartoševičiui nutekino informaciją apie tyrimą: aplinkybės atrodo keistai (5)

Buvęs parlamentaras Kristijonas Bartoševičius iki šiol tikina, kad apie pradėtą ikiteisminį...

Lietuvoje atsidarė keli nauji baseinai: kiek kainuoja paslaugos skirtinguose miestuose? metinė narystė gali kainuoti ir 680 eurų

Pernai Lietuvos miestuose atidaryta nemažai naujų baseinų, netrukus duris turi praverti dar keli....

Andrius Užkalnis

Užkalnio terapija (4) Užtikrinti būdai, kaip nutildyti piktą komentatorių (paremta patirtimi)

Pradėkime nuo to, kad ne vienas iš skaitančių nėra skaitęs apie save nieko panašaus į tai, ką...

Lietuvis medikas pasakė, ką valgysime ateityje: Šveicarijos startuolis iš ląstelės užaugina maistinių medžiagų bombą

2022 m. rudenį Šveicarijos maisto inovacijų startuolis „Alver“ pradėjo aktyvią veiklą...

Gausus naktinis prakaitavimas gali būti ir pavojingos ligos požymis: išvardijo, kam ji ypač pavojinga

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tiria tuberkuliozės protrūkį Radviliškio gimnazijoje ,...

Peter Martin, Jenny Leonard

Iš įtarimų dėl Rusijos sulaukusios Kinijos – piktas atsakas (4)

Bideno administracija pateikė Kinijos vyriausybei įrodymų, leidžiančių manyti, jog kai kurios...

Kavos puodelis Lietuvoje – tarp brangiausių regione: verslininkai galimybių mažinti kainas nemato (11)

Žvarbūs orai praeivius miestų gatvėse vilioja užsukti į kavines ir pasimėgauti garuojančios...

Butus norėjusiam įsigyti pirkėjui vystytojas pasiūlė prisiimti atsakomybę už pabrangusias medžiagas

Nekilnojamojo turto (NT) rinką keičia praėjusiais metais staiga išaugusi statybų kaina....

Rusų puolimas Ukrainoje klimpsta: ko tikėtis toliau

Ukrainos raketų numušimo koeficientas per pusantro–du mėnesius žymiai išaugo, sako karo...

Liutauras Elkimavičius

Tarybiniai filmai, kuriuose (beveik) nekvepėjo smegenų plovimu: kelia šypseną net ir šiandien (6)

Manęs praktiškai nekankina nostalgija . Tarybiniai laikai buvo kupini betoninės architektūros,...