aA
Lietuvai neįvedus jokio automobilių taršos mokesčio, šalis gali sulaukti baudų, siekiančių iki 100 mln. eurų per metus, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Apskritai turbūt reikėtų atsižvelgti į tai, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje nėra jokio automobilių taršos mokesčio. Ir šis mokestis yra įvedamas dėl to, kad išvengtume artimiausią dešimtmetį baudų ir nereikėtų už taršą, kurią išmeta lengvieji automobiliai, mokėti visiems iš bendro valstybės biudžeto. O tos baudos galėtų siekti iki 100 mln. eurų per metus“, – Eltai sakė ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, svarstomi transporto priemonių taršos mokesčiai turi aiškiai pamatuotas priežastis ir yra tik pirmieji žingsniai kovojant su tarša.

„Toks mokestis atsiranda dėl labai aiškių priežasčių ir aiškių Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų. Tai, kas vykdoma dabar, yra labai švelnus, lyginant su kitomis ES valstybėmis, automobilių apmokestinimas, kompromisas, siekiant nesukelti didelio visuomenės nepasitenkinimo. Tai turbūt yra pirmas bandymas pradėti kaip nors apmokestinti taršąׅ“, – teigė jis.

Visgi, pasak N. Mačiulio, tikėtis pastebimų rezultatų artimiausiu laikotarpiu neverta.

„Trumpuoju laikotarpiu toks mokestis negali turėti įtakos, nes tai yra registracijos mokestis. Tie, kurie turi taršius automobilius, jie ir toliau juos naudoja. Bet tokio mokesčio idėja – paskatinti gyventojus, įsigyjančius naują ar panaudotą automobilį, pagalvoti ne vien apie jo kainą, spalvą, bet ir tai, koks yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Ir būtent per tai keisti automobilių parką Lietuvoje. Natūralu, kad ryškus efektas gali atsirasti tik per dešimtmetį“, – sakė ekonomistas.

„Dėl to valstybės, kurios nori greičiau pasiekti efektą, moka ne vien registracijos, bet ir metinį mokestį. To kol kas Lietuva nesvarsto“, – pridūrė jis.

Paklaustas apie vyraujančius nuogąstavimus, kad automobilių taršos mokestis labiausiai paveiktų neturtingiausius asmenis, N. Mačiulis teigė, kad tokie argumentai yra klaidinami.

„Čia toks vyraujantis Lietuvoje mitas, kad ir neturtingi žmonės turi asmeninius automobilius. Labai didelė dalis gyventojų Lietuvoje naudojasi viešuoju transportu. (..) Dėl to neturtingiausi ir nepajustų jokios to mokesčio žalos, juolab yra nustatyta aukšta kartelė, kokie automobiliai nėra apmokestinami.

Apskritai, jei asmeninis automobilis yra pirmo būtinumo prekė asmeniui, gyvenančiam toliau nuo viešojo transporto, jis visuomet turi alternatyvą įsigyti ne tokį galingą, mažiau aplinką teršiantį automobilį, kuris bus neapmokestinamas. Tad argumentas, kad nukentės neturtingiausi šalies gyventojai, kurie neturi galimybės naudotis viešuoju transportu, yra tikrai klaidingas ir atsižvelgiant į tai, kaip šiuo metu konstruojamas tas mokestis, jis palies tikrai ne neturtingiausius asmenis“, – Eltai tikino jis.

ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas ketvirtadienį ketino pateikti Seimui Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, bet jis atidėtas iki kito plenarinio posėdžio.

Mokesčio objektas būtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre. Mokestį mokėtų pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.

Jeigu Seimas pritartų, mokestį mokėtų mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d.

Įstatymo projektą parengę Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė sako, kad projekto tikslas – atkreipti dėmesį į transporto priemonių sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai, skatinti rinktis mažiau taršius automobilius.

„Projektu siekiame, kad dalis surinktų mokesčių mokėtojų pinigų būtų panaudota aplinkosauginiais tikslais – jomis būtų skatinamas netaršaus transporto įsigijimas, kitos oro taršos prevencijos priemonės. Dėl to projekte numatėme, kad būtų vykdomos ES rekomendacijos, kuriose siūloma vykdyti miškų sodinimo programas, kas, be abejo, taip pat yra ilgalaikė ir pripažinta CO2 mažinimo priemonė, o be to – būtų ir tvari ilgalaikė investicija į Lietuvos rekreacinius ar medienos resursus“, – pažymi Seimo narys V. Ąžuolas.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
2.4444

Nefinansinių įmonių pajamos trečiąjį ketvirtį sudarė 24,8 mlrd. eurų

Šių metų trečiąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir...

„Barbora“ pristato naują paslaugą – prekes bus galima atsiimti neišlipant iš automobilio (1)

Elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ Vilniuje , Kaune ir...

Butkevičius apie nereikalingus mokestinius projektus: tai yra viena iš chaoso valstybėje priežasčių (11)

Parlamentaras Algirdas Butkevičius teigia, kad nereikalingi mokestinių įstatymų projektai yra...

Kredito unijų sektorius dirba pelningai, bet kai kurių portfeliuose išaugo blogų paskolų dalis

Šalies kredito unijų sektoriaus veikla ir toliau yra pelninga. Jis per 2019 m. pirmuosius tris...

Į pensijų fondus šiemet pervesta 395 mln. eurų (15)

Į asmenines gyventojų sąskaitas pensijų kaupimo fonduose šiemet iš viso pervesta daugiau kaip...

Top naujienos

Jakilaitis paskelbė viešą laišką Skverneliui: tai bandymas pasisavinti visai valstybei vertingą žodžių junginį (244)

Antradienį paaiškėjus, kad premjeras Saulius Skvernelis prezidento rinkimuose naudotą šūkį...

Narkevičius apie Skvernelio gatvės skandalą: tai verta pasididžiavimo (51)

Trečiadienį posėdžiavęs Seimo Ekonomikos komitetas (EK) sprendė kelių rezervo lėšų...

Palionis paaiškino, kaip į Kauną bus perkeliama ministerija – tai palies dar vieną įstaigą (11)

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis paaiškino, kaip, remiantis darbo grupės išvadomis į...

Viena labiausiai saugomų teritorijų Lietuvoje: šiame krašte net ir žiema laikosi tvarkos

Tarp Kauno ir Jurbarko esančio vaizdingo Nemuno slėnio dešiniajame krante įsikūrę miesteliai...

Įvertino savivaldybes: geriausia – Neringa, tačiau įvardijo ir blogiausią pildoma (9)

Vilnius gerokai lenkia kitas Lietuvos savivaldybes, rodo Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI)...

Jauniausia pasaulio premjerė augo „vaivorykštinėje šeimoje“: jaučiausi nematoma (39)

Suomijoje 34 metų Sanna Marin antradienį oficialiai buvo paskirta premjere ir tapo jauniausia...

Prieš 62 gimtadienį Henrikui Daktarui - liūdna žinia iš teismo (31)

Kalėti iki gyvos galvos nuteistas buvęs Kauno šešėlinio pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras...

Vieniša mama dirbo per du darbus, bet kai prireikė pagalbos, valstybei pasijuto „per turtinga“ (156)

Viena auginau vaikus, dirbau per du darbus, tačiau staiga tapau per turtinga, – taip į DELFI...

Lukiškių kalėjime planuojama filmuoti garsaus amerikiečių serialo „Stranger Things“ naująjį sezoną (8)

Į Lietuvą ir vėl nusitaikė pasaulinio garso kino kūrėjai. Po HBO serialo „ Černobylis “...

„MG Baltic“ laimėjo bylą prieš Baką apeliacinės instancijos teisme (78)

Vilniaus apygardos teismas antradienį nusprendė, kad žemesnės instancijos teismas šių metų...