Ši ekonominio bendradarbiavimo sutartis, jeigu visų ES šalių parlamentai ją ratifikuos, įsigalios 2019 metų pabaigoje, tad pirmasis jos „derlius“ pasijus dar kitais metais, pažymėjo ekonomistas.
„Teigiama įtaka, kurią galime pajusti Lietuvoje, yra susijusi su mažesnėmis iš Japonijos importuojamų produktų kainomis, tai – automobiliai, automobilių dalys, daugelis kitų produktų, kuriuos mes importuojame arba galėsime importuoti ateityje“, – Eltai komentavo N. Mačiulis.
Kita nauda, pasak ekonomisto, yra susijusi su galimai atsiversiančiomis galimybėmis eksportuoti į Japonijos rinką.
„Šiuo metu Lietuva labai mažai eksportuoja į Japoniją, mažiau nei 0,5 proc. viso Lietuvos eksporto. Tai geografiškai tolima, sunkiai užimama rinka. Bet pašalinus tuos barjerus, galbūt atsirastų galimybės kai kuriuos žemės ūkio produktus, trąšas realizuoti joje. Tai tos sritys, kuriose turbūt labiausiai sumažėtų importo tarifai“, – aiškino N. Mačiulis.
Netiesioginė nauda, pasak N. Mačiulio, yra galimybė sumažinti pasaulinėje prekybos arenoje tvyrančios įtampos rizikas.
„Europai, visam pasauliui, tuo pačiu ir Lietuvai viena didžiausių rizikų šiuo metu yra susijusi su protekcionizmu ir prekybų karais, kuriuos į priekį stumia JAV, jau pritaikiusios ir norinčios pritaikyti daugiau importo tarifų. Tai galėtų pakenkti Lietuvai, kuri yra viena atviriausių ekonomikų, labai priklausoma nuo eksporto ir importo“, – teigė ekonomistas.
N. Mačiulio nuomone, ES ir Japonijos susitarimo siunčiamas stiprus signalas JAV, kad nei ES, nei Japonija nenori eiti protekcionizmo keliu.
„JAV tai aiškus signalas, kad jos gali likti tarptautinės prekybos nuošalyje, izoliuoti save ir labiausiai pakenkti būtent sau, o ne kitoms valstybėms“, – sakė N. Mačiulis.
ELTA primena, kad antradienį ES ir Japonija pasirašė laisvosios prekybos susitarimą, kurį pareigūnai pavadino „aiškia žinute“ prieš protekcionizmą, Vašingtonui įvedus prieštaringai vertinamus tarifus ir grasinant prekybos karu.
Susitarimą Tokijuje pasirašė aukščiausio lygio ES pareigūnai ir Japonijos premjeras Shinzo Abe. Susitarimas sukuria laisvosios prekybos zoną, apimančią beveik trečdalį pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pagal susitarimą, ES atvers savo rinką Japonijos automobilių pramonei, o Tokijas – Europos žemės ūkio produktams. ES siekia prieigos prie vienos iš turtingiausių pasaulio rinkų, o Japonija tikisi paspartinti stringantį ekonomikos augimą.
Toks susitarimas pasirašytas laikotarpiu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas provokuoja sąjungininkes ir priešininkes savo agresyvia „Amerika pirmiausia“ prekybos politika.
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris pažymėjo, kad susitarimas siunčia žinutę, kad „prekyba yra daugiau negu tarifai ir barjerai, tai – vertybės“.
Sh. Abe akcentavo, kad susitarimas „rodo pasauliui tvirtą Japonijos ir ES politinę valią tokiu metu, kai plinta protekcionizmas“.
