aA
Lietuvos ekonomika šiuo metu yra labai subalansuota, valstybės finansai – pertekliniai, turime nemažai santaupų ir gerą užsienio prekybą bei visą eilę kitų gerų rodiklių – visa tai rodo, jog net jei ekonominė situacija pasaulyje dėl koronaviruso imtų smarkiai prastėti, Lietuvoje padėtis tikrai nebūtų tokia bloga kaip per 2008 m. krizę, nes esame pasiruošę rimtą pagalvę. Taip sako ekonomistas Nerijus Mačiulis ir priduria, kad šiuo metu dėl viruso įvykęs laikinas stabtelėjimas Kinijos ekonomikoje gali reikšti geras galimybes Lietuvos verslui.

„Delfi Dėmesio centre" – Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė, „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Ministro Pirmininko patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Ponia Gaveliene, dar visai neseniai sakėte, kad koronaviruso plitimas niekaip neveikia lietuvių kelionių įpročių. Ar dabar ta situacija keičiasi?

Ž. Gavelienė: Ji koreguoja planus. Natūralu, kad kai kurie klientai planus keliauti atideda, ypatingai – tie, kurie norėjo keliauti į Italiją ar Azijos šalis, ypatingai – Kiniją. Tačiau tie, kurie keliauja daug ir dažnai, puikiai supranta, kokios higienos reikia laikytis ir kaip galima apsidrausti nuo finansinių nuostolių, ir keliauja. Yar šalutinis gerasis poveikis – dabar yra labai geros kainos kelionėms.

Bet turbūt nėra norinčių skristi?

Ž. Gavelienė: Yra. Oro uostas nėra tuščias, Egipto reisai puikiai pildosi – keliaujančiųjų yra.

Bet į tas šalis, kurios nėra viruso židiniai? Pvz., yra žmonių, teigiančių, kad esant tokiai krizinei situacijai galbūt netgi vertėtų kokiam mėnesiui atšaukti skrydžius į tuos regionus, kuriuose yra koronaviruso židiniai? Galbūt nereikėtų žiūrėti vien tik ekonominės naudos ir iš tos situacijos bandyti užsidirbti?

Ž. Gavelienė: Skrydžiai nėra vien ekonominė nauda, tai yra susisiekimas, infrastruktūros dalis. Į tas šalis, kur yra židiniai, klientų tikrai niekas per prievartą neskraidina, jei jie turi neatidėliotinų reikalų, skrenda į šiaurinę Italijos dieną. Į Kiniją, net ir labai norėtume, šiandien būtų sunku nuvykti.

Jei žiūrėtume į susirgimų mastą ir kaip jie plečiasi, Italijoje iš tiesų yra labai prasta situacija. Kinijoje yra labai daug žmonių, ir tas procentas bendrąja prasme yra mažesnis nei, tarkime, Italijoje. Ir kad Italijoje yra nekontroliuojama situacija, akivaizdu, kad kažkokios klaidos buvo padarytos. Galbūt net vertėtų persvarstyti kelionių įpročius žmonėms? Galbūt ateityje turėsime labiau saugotis kelionėse, gal net mažiau keliauti, kaip jūs galvojate?

Ž. Gavelienė: Visada ateina pamokos. Ir dabar mes matome, kad Italijoje situacija yra tokia. Turėtų pasisakyti tie, kurie valdė situaciją, tačiau jos nesuvaldė. Tačiau kalbame ne apie visą Italiją, o šiaurinę jos dalį. Yra nerekomenduojama keliauti tik į tam tikras jos provincijas.

Kad dažniau plausime rankas, kad atsakingiau liesime paviršius – faktas, nuo to tik geriau.

Kaip kelionių agentūros pasiruošusios šiam viruso plitimui? Ar gavote kažkokias rekomendacijas, kaip jums reikėtų elgtis?

Ž. Gavelienė: Natūralu, kad gavome rekomendacijas tiek iš savo draudimo kompanijų, kurios rūpinasi mūsų keliautojais, gauname iš europinės asociacijos, tinklinių organizacijų pranešimus apie tai, kaip virusas plinta ir kokios yra rekomendacijos. Kelionių agentūros nėra izoliuotos, yra korporacijos, kurios siunčia rekomendacijas ir nurodymus dėl savo darbuotojų kelionių. Gauname labai daug informacijos.

Bet tai nėra draudiminis įvykis, jei kalbame apie šalį, kuri nėra viruso židinys? Tarkime, žmogus nori atšaukti savo kelionę, nenori keliauti į Vokietiją ar Prancūziją, kur irgi yra vis daugiau atvejų fiksuojama?

Ž. Gavelienė: Žmogus turi teisę atšaukti kelionę. Tik ten, kur yra ypatingos aplinkybės, visi pinigai yra grąžinami.

Ypatingos aplinkybės šiuo atveju būtų Italija?

Ž. Gavelienė: Italija, Kinija, Korėja, Irakas – ten yra ypatingos sąlygos. Ten, kur nėra paskelbtos ypatingosios sąlygos, galioja normalios sutartinės sąlygos.

Bet tai irgi turbūt priklauso nuo kelionių agentūros?

Ž. Gavelienė: Natūralu, kiekvienu atveju priklauso nuo kelionių organizatoriaus. Dalis kelionių organizatorių leidžia lengviau keisti planus. Kiti kelionių organizatoriai laikosi standartinių sutarties sąlygų.

Žinau vieną konkretų atvejį – turėjo įvykti kruizinė kelionė, ji buvo nukelta į rudenį, tad žmonės, kurie pirko kruizinę kelionę, prarado pinigus tik už lėktuvo bilietus, jie gaus tą kelionę rudenį. Bet jiems buvo neviešai pasakyta, kad jei jie nebūtų kreipęsi ir reikalavę, kažin, ar kas nors būtų ką pasakę. Susidaro toks įspūdis, kad jei pats neini ir neprašai, niekas tau nepasiūlo kažkokių variantų...

Ž. Gavelienė: Čia yra esmė, kodėl reikia pirkti per kelionių organizatorius. Kelionių organizatorius reiškia, kad yra su kuo bendrauti. Jei pirkote per kažkokią svetainę internete, kuri net ne Lietuvoje registruota, natūralu, kad su jumis nei kažkas kalbės, nei susisieks. Geriausiu atveju gausite automatinę žinutę, kad jūsų skrydis yra nukeliamas, pakeistas ar pan.

Žydrė Gavelienė
Žydrė Gavelienė
© DELFI / Kiril Čachovskij


Kelionių organizatoriaus didžiausias privalumas, kad jis kalba lietuviškai, jums viską paaiškins, pasirūpins ir atsižvelgs į jūsų planus.

Pone Malinauskai, kalbame apie keliones. Ar nereikėtų kažkokių rekomendacijų viešiesiems renginiams?

S. Malinauskas: Pirmiausia užsienio reikalų ministerija (URM) įvardija šalis, į kurias nerekomenduojama keliauti. Čia buvo kalbėta apie ypatingas aplinkybes. Bet yra kita, turbūt įdomesnė dalis – mes šiandien kalbėjome ekstremalių situacijų valdymo cetro posėdyje, kad žmonės turi galimybę ir mes primygtinai rekomenduojame karantinuotis patiems grįžus iš, pvz., Šiaurės Italijos ar kitų regionų – Pietų Korėjos, Japonijos ar pan.

Mes tai pasiūlėme tada, kai žmonės buvo užklupti šios žinios būdami užsienyje, galbūt jau išvažiavę į atostogas. Praeina savaitė, dvi, trys, mėnesis, pradedame sakyti, kad jie ir toliau turi galimybę grįždami iš tų šalių karantinuotis, bet negali būti taip, kad žmogus išvažiuoja paatostogauti, o paskui grįžęs sau ir savo šeimai pasiima dar dviejų savaičių papildomas atostogas arba nuotolinį darbą iš namų. Taip sistema neveikia. Ir ji negali būti sureguliuota prievartinėmis priemonėmis, žmonės tiesiog turi suprasti, kad jei jau kalbame ne tik apie jų, bet ir apie aplinkinių sveikatą, jie tiesiog neturi teisės rizikuoti.

Neatidėliotini darbo reikalai – dėl jų kreipėmės ir į darbdavius, kad tai yra tiesioginis nuostolis ir jiems. Jei šiandien savo darbuotojams sako skristi į Italiją, o po to dvi savaites mažiau efektyviai dirbti nuotoliniu būdu, pasiimti nedarbingumą ar atostogas – tai irgi yra problema.

Buvo tokių pasiūlymų, kad jei žmogus, esant tokiai situacijai, pats nusprendžia skristi į tuos karštuosius taškus ir užsikrečia, jis pats turėtų sumokėti gydymo išlaidas.

S. Malinauskas: Tos idėjos, aišku, gal daugiau yra pajuokavimai. Nepradėsiu mėtytis tom juokingom idėjom. Mes pasirūpinsime. Bet problema yra paprasta – mes tiesiog kreipėmės į masę žmonių, nes buvo vaikų atostogos, labai didelis [keliaujančių] srautas. Norime, kad tas srautas mažėtų. Antra, norime, kad žmonės būtų sąmoningi. Kokios bus atostogos, jei važiuojate su nemaža rizika? Paprasčiausiai neverta.

Bet ar šiuo atveju didžiausia atsakomybė nėra kelionių organizatorių, kurie turi išaiškinti rizikas?

S. Malinauskas: Noriu atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą. Turime suprasti kelionių organizatorius, jie veikia dabar ir turės veikti ateityje. Turėjome gripo atvejus, o šis koronavirusas yra jau septintasis. Tad kelionių organizatoriai negali staiga sustoti ir paskui atnaujinti savo veiklos po pusmečio ar kada viskas išsispręs. Visur yra atsakomybės ribos. Taip yra ir renginių organizatoriams. Kažkuriuo metu esame labai supratingi, kažkuriuo metu pradedame klausti, jei kažkas planuoja didelius renginius į ateitį, tada tai jau yra jų rizika. Taip pat yra su kelionėmis. Buvome supratingi, kai žmonės grįžinėjo prieš dvi savaites ar savaitę, po dviejų savaičių jau sakysime, kad grįždami jie turi irgi prisiimti savo atsakomybę.

Ž. Gavelienė: Norėčiau pakalbėti apie organizuotas keliones. Pirmadienį buvo paskelbta rizika dėl Milano, nuo penktadienio nė vienas užsakomasis reisas į Milaną, Veroną nebebuvo vykdomas. Buvo įsiklausyta į URM rekomendacijas ir imtasi veiksmų siekiant užkirsti bet kokį kelią rizikai užsikrėsti lietuviams.

Pone Mačiuli, ar turizmo sektorius bus vienintelis, kuriam koronaviruso plitimas, panašu, turės didžiausią įtaką?

N. Mačiulis: Iš nacionalinių ir makroekonominių perspektyvų turizmo sektorius nėra tas, kuris kelia daugiausiai rūpesčių. Vienas pagrindinių kanalų, per kuriuos pajusime neigiamas pasekmes, yra mūsų prekybiniai ryšiai su Kinija visų pirma. Ir ne eksportas, o importas. Iš Kinijos importuojama beveik 3 proc. prekių, ir tai – ne tik vartojimo prekės, kurias dažnai galima pakeisti vietinėmis prekėmis arba kuriam laikui atsisakyti, bet yra svarbūs komponentai, naudojami gamybos procese arba Lietuvoje, arba kažkokiose Lietuvos partnerėse – kitose ES valstybėse.

Čia susidaro problema. Jau dabar turime nemažai įmonių, kurios tų žaliavų negauna ir negali vykdyti veiklos. Tuo pačiu metu yra kitas įdomus efektas – kai kurios įmonės gauna daug didesnius užsakymus ir juos įvykdo kitoms ES šalims. Tiekia prekes, kurių šiuo metu negali tiekti Kinija. Tai – ir teigiamos, ir neigiamos pasekmės, kurias galime jausti ne tik vasario ar kovo mėnesiais – tai gali užsitęsti iki metų vidurio.

Daugiausiai importuojame elektros mašinų ir įrenginių tam tikras detales, baldus...

N. Mačiulis: Su vartojimo prekėmis niekuomet nėra didelės problemos – mes visuomet turime alternatyvų, ką vartoti. Galime pirkti ne Kinijoje, o Lietuvoje ar kitose ES pagamintas prekes. Bet problema, kai tai yra elektronikos detalės, puslaidininkiai ir kt. komponentai. Ir net nebūtinai gaminami Kinijoje. Turime žiūrėti ne tik kas tiesiogiai atvežama, bet, pvz., per visą tiekimo grandinę iš Pietryčių Azijos. Daug kas yra perkama iš Pietų Korėjos, tai yra pagrindinis puslaidininkių tiekėjas visame pasaulyje. Jei tų komponentų trūksta kitų prekių gamybai, tai aišku, yra ir sutrikusi Lietuvos gamyba.

Skirmantas Malinauskas, Žydrė Gavelienė, Nerijus Mačiulis
Skirmantas Malinauskas, Žydrė Gavelienė, Nerijus Mačiulis
© DELFI / Kiril Čachovskij


Jei kalbėtume apie Lietuvos verslo reakciją į šio viruso plitimą, kaip tai vertintumėte? Pvz., Vokietijoje viena didžiulė gamykla uždraudė į darbą ateiti 1600 darbuotojų dėl to, kad vienas iš jų užsikrėtė koronavirusu. Tai – milžiniškas nuostolis įmonei, bet vardan atsargumo ir saugumo, imamasi tokių drąstiškų priemonių.

N. Mačiulis: Jei pas mus būtų tokių atvejų, kuomet kažkas užsikrėstų didesnėje įmonėje, ir užsikrėtęs darbuotojas turėtų kontaktų su kitais, manau, irgi būtų panašiai reaguojama. Pas mus tokių atvejų kol kas nebuvo. Bet reakcija yra. Pvz., šią savaitę turėjau dalyvauti trijose konferencjose, skaityti pranešimą, dvi iš trijų konferencijų jau yra atšauktos. Tad įmonės dažnai tikrai atsakingai žiūri, ir jei yra bent nedidelė rizika, kad kažkas gali užsikrėsti, ir jei galima tai nukelti į ateitį, tokius sprendimus priima. Kol kas Lietuva yra labai geroje padėtyje, lyginant tiek su daugeliu pasaulio, tiek ES valstybių. Nes kol kas arba nepagavome, arba išvengėme to plitimo Lietuvoje.

Visgi, kokia gali būti kaina ekonomikai? Yra kalbančių, kad tai apskritai galėtų būti naujos ekonominės krizės priežastimi. Nes ta pati Dalia Grybauskaitė savo interviu LRT televizijai sakė, kad net Tarptautinis valiutos fondas šneka apie absoliučiai prastėjančią situaciją, yra kritimas į 2008 m. lygį.

N. Mačiulis: Svarbu tai, kad šis ekonominis šokas, kuris kyla dėl to, kad buvo didelio masto embargas Kinijoje, atėjo tokiu laiku, kai ir taip situacija daug kur nėra labai gera. Kinija ir daugelis kitų pramoninių valstybių yra išvargintos to prekybos karo tarp JAV ir Kinijos, kuris tęsiasi dvejus metus. Yra daugybė geopolitinių rizikų. Mes turbūt užmiršome, kad prieš pusantro mėnesio Iranas ir JAV buvo tiesioginės karinės konfrontacijos židinyje, yra daugybė kitų problemų, neapibrėžtumas dėl Brexito, kuris visiškai neaišku, kaip baigsis.

Yra Vokietija, kurios pramonė buvo recesijoje jau iki koronaviruso paplitimo. Tų problemų sąrašas yra ilgas, ir čia dar ateina didelis šokas. Kol kas daug duomenų neturime, bet tie, kuriuos turime, rodo, kad nieko gero bent pirmąjį ketvertį nebus. Ir, pvz., Kinijos pirkimų vadybininkų indeksas, kuris labai artimai koreliuoja su visu ekonominiu aktyvumu, nukrito į žemiausią lygį istorijoje, jis taip žemai nebuvo kritęs net 2008 m. krizės metu. Šiuo atveju geriausia, ko galime tikėtis, kad tai yra tik trumpalaikis šokas vasarį ir jau kovą situaciją pradės gerėti, o balandį ir gegužę viskas sugrįš į normalias vėžes.

Bet kol kas tik galime tikėtis, o kaip bus iš tiesų – nežinia?

N. Mačiulis: Tai yra geriausias ir kol kas – labiausiai tikėtinas scenarijus. Bet, jei gerai atsimenu, SARS plito apie metus. Tad jei tas plitimas tęstųsi visus metus, tikrai būtų didelis šokas visai pasaulio ekonomikai.

Lietuvai tai kažkaip atsilieptų?

N. Mačiulis: Atsilieptų. Bet šiuo atveju mums turbūt būtų gerokai lengviau nei 2008 m. dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, pati Lietuvos ekonomika labai subalansuota, valstybės finansai yra pertekliniai, didelis rezervas, valstybė skolinasi už neigiamas palūkanas, gyventojų ir įmonių finansinis svertas daug mažesnis, daug santaupų, užsienio prekyboje buvo rekordiškai didelis perteklius. Tad turime rimtą pagalvę pasiruošę tam išoriniam šokui.

Kitas svarbus aspektas – beveik nieko neeksportuojame nei į Kiniją, nei į Pietryčių Aziją. Tad čia esame mažiau pažeidžiami. Pridėčiau ir tai, kad atsiranda ir tam tikros galimybės, ir jos atsiras ne tik dabar pagaminant prekes, kurių kažkam trūksta, pagaminant kažkokius elementus, kuriuos galime pagaminti Lietuvoje, bet ir ilguoju laikotarpiu. Šiais ir kitais metais turbūt daugelis JAV ir ES įmonių sakys „ar tikrai norime išlaikyti tokią didelę priklausomybę nuo Kinijos, jei 90 proc. detalių ar komponentų yra tiekiama iš Kinijos. Ar nesutrumpinti tos tiekimo grandinės, ar nepasigaminti kažko arčiau". Ir čia atsiras galimybė Lietuvai, ne tik šokas, kuris gali ateiti dėl tos sutrikusios tiekimo grandinės.

Pone Malinauskai, šiandien prezidentas Gitanas Nausėda prabilo apie tai, kad Vyriausybė ar valstybė turėtų pasirūpinti tais verslininkais, kurie vienaip ar kitaip nukentės dėl koronaviruso plitimo. Kaip įsivaizduojate, kokios tai galėtų būti priemonės?

S. Malinauskas: Puikiai įsivaizduojame. Dabar atėjo laikas pakalbėti apie tai, apie ką kalbėjome praėjusių metų pabaigoje. Buvo formuojamas biudžetas ir visi klausė, kodėl braižome juoduosius scenarijus – reikėjo daugiau išlaidauti, mažiau kaupti rezervo. O dabar ateina laikas pasakyti, kad gerai, jog mažai išlaidavome, nes, kaip sako ponas Mačiulis, turime gerai subalansuotus finansus. Mes iki šiol turime gerą galimybę skolintis.

Beje, ekstremali situacija mums irgi leidžia skolintis papildmai labai geromis sąlygomis, bet dar daugiau turime valstybės rezervo. Apie ką buvo kalbėta, kad valstybės rezervas gali būti naudojamas ekonomikai skatinti. T.y., jeigu ateitų tokios pasekmės, ar bent panašios į tas, kurios buvo 2008 m., mes galvotume. T.y. valstybės užsakymai, kad įmonės nebankrutuotų praradusios privačius, tai yra, bandymas laikinai subsidijuoti, jei prarandamos kažkokios eksporto rinkos.

Skirmantas Malinauskas
Skirmantas Malinauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij


Kita vertus, ką taip pat sako N. Mačiulis – teko dalyvauti ministro komandos pokalbyje su „Intersurgical" – užsienio įmonės, kurios veikia Lietuvoje ir kai kurios lietuviškos įmonės tikrai jaučia didžiulį užsakymų padidėjimą. Šiandien susitikome su alkholio gamintojais, kurie sprendžia klausimą ne kaip parduoti, o kaip patenkinti poreikį. Matome, kad kai kuriam verslui tai gali būti visai nebloga galimybė. Jei ateis laikas svarstyti klausimus dėl ekonomikos skatinimo, valstybė tikrai tai darys.

Bet taip ir nepasakėte, kas tai būtų.

S. Malinauskas: Tai būtų valstybės užakymų didinimas, jei statybos infrastruktūros ir kt. įmonės praranda privačius [užsakymus]. Kalbame apie subsidijavimą, jei laikinai prarandamos eksporto rinkos, tam, kad įmonės išsilaikytų. Kalbame ir apie žemės ūkio produkciją, baldus – tai, ką eksportuojame.

Taip pat, ieškosime visų priemonių, kurios panašios galbūt buvo naudojamos 2008 m. mažesne apimtimi, nes tiesiog tokių galimybių nebuvo – biudžetas buvo tuščias. Jei užsakymų trūktų privačioje rinkoje, valstybė tuo turėtų pasirūpinti.

Kaip, pone Mačiuli, suprantate valstybės pagalbą verslui, vienaip ar kitaip nukentėjusiam dėl susiklosčiusios situacijos?

N. Mačiulis: Nemanau, kad būtinai reikia ieškoti galimybių, kaip kiekvienai individualiai įmonei padėti, nes vis tik verslo tokia prigimtis – susidurti su rizikomis, net ir tokiomis sunkiai prognozuojamomis. Bet valstybė kitais būdais ir kanalais tikrai gali paskatinti bendrą ekonominį aktyvumą. Jei suplanuotas biudžeto perteklius, jo tikrai nebereikia, galima planuoti papildomas išlaidas, ar tai būtų infrastruktūros vystymas, ar investicijos į kitokias sritis, kurios gali padidinti įmonių konkurencingumą ir produktyvumą ilguoju laikotarpiu.

Vien padidėjusios išlaidos gali sukurti didesnę bendrą visuomeninę paklausą, atsiranda paklausa dabui, daugiau darbo vietų... Žodžiu, galima sušvelninti tą galimą šoką, nebūtinai konkrečioms nukentėjusioms įmonėms. Aišku, jei įmonė turi vienintelį klientą Kinijoje – nežinau, ar tai valstybės funkcija supirkti tas prekes, kurių nenuperka Kinija.

O kaip gyventojams? Visada žmogui svarbiausia, kaip jo piniginei atsiliepia vieni ar kiti įvykiai. Šiuo atveju, ką padarė koronavirusas – kruopų ir makaronų pirkimus tikrai padidino. Bet ar galime kalbėti apie kažkokį poveikį visuomenei per ekonominę prizmę?

N. Mačiulis: Pirmas dalykas, ką turėjo padaryti koronavirusas – pakeisti asmeninius higienos įpročius. Ir čia galėjo būti teigiamas efektas. Tas makaronų, kruopų pirkimas – vasario mėn. mažmeninės prekybos duomenys atrodys labai neblogai, milžiniškas vartojimas. Bet po to turbūt seks duobė. Ir greičiausiai matysime mažesnį lankomumą restoranuose, maitinimo įstaigose, galbūt net mažesnį viešbučių užimtumą, kas neigiamai atsvers.

Bet paskutinėje vietoje gyventojams reikėtų panikuoti. Yra gerai bijoti, saugotis, rūpintis savo saugumu, nesilankyti tose vietose, kur gali užsikrėsti, dažniau plauti rankas, rečiau liesti savo veidą. Gali ir nusipirkti daugiau prekių, jei dėl to geriau miegosi.

Bet panikuoti, pardavinėti vertybinius popierius ar bandyti spekuliuoti – čia nėra tokia situacija, kurioje reikėtų bandyti kažką išspausti. Juolab, kad kol kas Lietuvoje nematome jokių ženklų, kad kažkaip galėtų pakenkti gyventojams. Bent jau kol kas nesimato jokio šoko nė viename sektoriuje, kur jau būtų pradėta kalbėti apie tai, kad galbūt reikėtų atsisakyti dalies darbuotojų, ateina kažkokia krizė ir pan. Kol kas nėra pagrindo panikuoti nei dėl asmeninės sveikatos, nei dėl finansų.

Daiva Žeimytė-Bilienė, Skirmantas Malinauskas, Žydrė Gavelienė, Nerijus Mačiulis
Daiva Žeimytė-Bilienė, Skirmantas Malinauskas, Žydrė Gavelienė, Nerijus Mačiulis
© DELFI / Kiril Čachovskij


Ponia Gaveliene, grįžtant prie kelionių, žinau, kad šiemet žmonės labai iš anksto pirko keliones, ypatingai – pavasario sezonui. Kaip dabar turėtų elgtis?

Ž. Gavelienė: Pasitarti su kelionių organizatoriumi ir kartu stebėti situaciją, klausyti nurodymų, patarimų. Dabar jau perkant keliones visada rekomenduoju draudimą. Yra draudimas, kuris padės apsaugoti jus finansiškai.

Bet draudimas negalioja šiuo atveju, nes tai yra force majeure?

Ž. Gavelienė: Yra draudimo rūšių, kurios galioja. Aviabilieto draudimas, kai gali atsisakyti be jokių priežasčių, prarandi tik dvidešimt procentų sumos. Yra visokių draudimų.

Kitas dalykas, ką minėjo ponas Nerijus, yra labai gerai atsižvelgti į higieną ir daryti tai, kas nuo mūsų priklauso. Jei plausime rankas, apsaugosime ne tik save, bet ir kitus.

Bet vykti ar nevykti, pirkti ar nepirkti – ką daryti šiuo atveju?

Ž. Gavelienė: Planuoti keliones labai normaliai, kaip ir iki šiol planavome. Neišbūsime tiek namuose, neturime Lietuvoje tiek viešbučių ir poilsio vietų, kad patenkintume visų poreikius. Aišku, jei jūsų sveikata, imuninė sistema prasta, tokiu atveju reikėtų susilaikyti. Bet visais kitais atvejais reikia atsižvelgti, kur vykstate...

O atvykstančiųjų į Lietuvą skaičius kažkaip kinta?

Ž. Gavelienė: Lietuvoje pagrindinis sezonas prasideda nuo balandžio, gegužės mėn. ir tęsiasi visą vasarą iki lapkričio. Natūralu, kad koronavirusas paveiks ir keliautojų planus į Lietuvą, kai kurios korporacijos atšaukia keliones. Tad turėsime mažiau turistų šiais metais, tačiau tai nereiškia, kad dabar nieko nereikia daryti. Reikia stengtis, kad virusas neišplistų, stengtis skleisti pozityvią žinią apie Lietuvą ir stengtis kuo daugiau pritraukti turistų.

Pone Malinauskai, įvyko susitikimas su gamintojais dėl dezinfekcinio skysčio. Kokių dar ketinama imtis priemonių?

S. Malinauskas: Gydymo įstaigų aprūpinimas – kartais net pasigendame respiratorių, jų nematome nei įstaigose, nei gatvėje. Manome, kad visi blaiviai vertina riziką, gauna respiratorius ir pasideda juos atsargai. Galbūt ateis laikas, kai jais bus pradėta aktyviau naudotis. Taip pat yra numatytos visos papildomos procedūros tam atvejui, jei liga plistų. Kol kas mes jas laikome kaip rezervines priemones, nes matome vieną atvejį, ir greičiausiai tai bus pirmas išgijimas. O dėl vėlesnių atvejų, jei jų būtų, nereikėtų išsigąsti – tam yra pasiruošta.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.4286

3 pagrindinės klaidos skolinant pinigus: kaip jų išvengti?

Skolinimasis šiuolaikinėje visuomenėje yra tapęs kasdieniu dalyku, tačiau specialistai perspėja,...

Rusijos naftos milžinė „Rosneft“ nutraukia veiklą Venesueloje (27)

Rusijos valstybės kontroliuojama naftos bendrovė „ Rosneft “ šeštadienį paskelbė...

Prie dezinfekcinio skysčio gamintojų prisijungia dar daugiau įmonių: smogs per nesąžiningų verslininkų kišenę (374)

Šią savaitę Lietuvos biodegalų gamintojams sudarytos galimybės gaminti dezinfekcinį skystį...

Tarnyba: maisto pristatymo į namus paslaugai – laikini leidimai (2)

Seimo Ekonomikos komitetui (EK) paraginus Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT)...

Gelbėjimosi planas savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu (8)

Dabartinėje situacijoje nerimas kyla visam verslui, ne tik turintiesiems savo įmones, bet ir tiems,...

Top naujienos

Koronaviruso pandemija pasaulį pakeis neatpažįstamai: 12 prognozių, kas mūsų laukia (379)

Ši pandemija neatpažįstamai pakeis pasaulį. „Foreign Policy“ paklausė 12 ekspertų nuomonės...

Lietuvoje – 437 užsikrėtimo koronavirusu atvejai per naktį 43 nauji atvejai (159)

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu...

Lietuvoje įvestas vasaros laikas (81)

Laikrodžius valandą pasukus į priekį, sekmadienį Lietuvoje įvestas vasaros laikas.

Meistro dienoraštis: kai namų sąlygomis sutaisyti bitumo stogą?

Taip, tvarkyti stogą paprasčiausiai seną dangą pakeičiant nauju. Tačiau karantino sąlygomis...

Vilniuje laukiama atvykstančių lietuvių iš Londono, Tenerifės, Frankfurto, Paryžiaus (201)

Vilniaus oro uoste sekmadienį laukiama atvykstančių lietuvių iš Londono, Tenerifės, taip pat...

Koronavirusu susirgo „Knicks“ savininkas (1)

Niujorkas – pagrindinis COVID-19 židinys Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mieste įsisiautėjęs...

Anykščiuose nužudytas vyras, įtariamasis sulaikytas iškart (2)

Peiliais konfliktus išspręsti sumanę žmonės atsidūrė areštinėse. Du peilių griebęsi...

Į šalį veršis arktinis oras, bus labai nemalonu

Sekmadienio naktį prasidėjusios orų permainos, dieną tęsis. Per šalį slinks šaltasis...

|Maža didelių žinių kaina