Vasarą, kai gyvenimo tempas sulėtėja, yra laiko pamąstyti apie fundamentalius dalykus. Kaip nuomonių ir komentarų portale project-syndicate.org teigia amerikiečių ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Michaelas Spence`as, vienas didžiausių galvosūkių, pastaruoju metu besisukančių jo galvoje, – kaip paaiškinti tai, kad pasaulio politika ištikta visiško neveiksnumo, o ekonominiai ir finansiniai rodikliai – visai geri.
© Reuters / Scanpix

Šiandien didžiosios pasaulio ekonomikos, nors ir pasitaiko atsitiktinių nesėkmių, išgyvena nuoseklaus atsigavimo tarpsnį. Žinoma, ekonominės veiklos rezultatai dar toli gražu ne tokie, kokie norėtųsi, kad būtų: gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti ir gamybos apimties atotrūkio, ir perteklinio skolinimosi, ir neužtikrinto balanso, ir investicijų trūkumo, ir netiesioginių ilgalaikių neskolinių įsipareigojimų. Ir vis dėlto – nepanašu, rašo M. Spence’as, kad finansų rinkoms grėstų konvulsijos, nepaisant, kad pinigų politikos paskatų laipsniškai atsisakoma.

Deja, politinės sąlygos, panašu, prastėja. Intensyvėja poliarizacija – iš dalies dėl didėjančio pasipriešinimo globalizacijai ir jo nulemto nesubalansuoto augimo. Pavyzdžiui, kaip pranešama „Pew Research Center“ ataskaitoje, amerikiečiai ne tik iš esmės nesutinka su savo bendrapiliečiais iš kitos politinio ringo pusės – jie, be kita ko, jų nemėgsta ir negerbia.

Politikoje stinga tarpusavio pasitikėjimo

Politinė aklavietė, kurią jau seniai gilina Amerikos susiskaidymas į kairę ir į dešinę, dabar ištiko ir Respublikonų partiją, kontroliuojančią ir abejus Kongreso rūmus, ir Baltuosius rūmus. Prezidento Donaldo Trumpo administracija vidinius neramumus iki šiol tik kurstė, užuot pristačiusi žadėtas ir daugelio ilgai lauktas ekonominės politikos permainas, kurios galbūt paskatintų investicijas, augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą. Nors šiuo momentu nelengva įvardyti D. Trumpo administracijos prioritetus, tačiau vargu ar būtų galima tvirtinti, kad vienas iš jų – apgalvotas ir kryptingas dėmesys politikai, kurios tikslas – augimo modelius padaryti teisingesnius ir tvaresnius.

Jungtinėje Karalystėje praėjusią vasarą įvykusio referendumo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos rezultatai daugelį nustebino. Nerimas visoje ES dar labiau sustiprėjo po to, kai šalies ministrė pirmininkė Theresa May oficialiai pranešė, kad sieks vadinamojo kietojo „Brexit“. Birželį vykusiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose britų rinkėjams palikus Th. May be parlamentinės daugumos, pasidarė dar neaiškiau, kokia gi bus derybų dėl pasitraukimo baigtis – ir kas po viso to laukia Jungtinės Karalystės.

"Brexit" iliustracija - Slovėnija
"Brexit" iliustracija - Slovėnija
© DELFI

Europos – taip pat ir daugelio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių – lyderiai galų gale padarė išvadą, kad tiek Jungtinė Karalystė, tiek JAV yra neprognozuojamos ir nepatikimos sąjungininkės ir prekybos partnerės. Kinijos vedama Azija nusprendė eiti savu keliu. Panašu, teigia M. Spence’as, kad tarptautinis bendradarbiavimas ekonomikos ir saugumo klausimais, niekada nebuvęs paprastas, dabar apskritai byra.

Susidariusi padėtis aiškintina įvairiai

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, pasaulio ekonomikos gebėjimas išlaikyti gyvybingumą – bent kol kas – kelia vis daugiau nuostabos (nors, pasak autoriaus, juk neįmanoma žinoti, kaip veiktų ekonomika stabilesnėje politinėje aplinkoje). Ekonomisto teigimu, šį sveiku protu sunkiai suprantamą reiškinį galima mėginti aiškinti keleriopai (ir šie aiškinimai neprieštarautų vienas kitam).

Pirma, ilgus metus brandintos institucijos dabar riboja politinių lyderių ir teisės aktų leidėjų galimybes daryti poveikį ekonomikai. Gal šios institucijos ir trikdo reikiamų politinių žingsnių įgyvendinimą, tačiau jos, be kita ko, gali padėti sumažinti ekonominę ir investavimo riziką.

Tarptautiniame kontekste politikams ypač sunku ryžtis dramatiškiems ir staigiems globalizacijos modelių, kurie buvo kuriami pastaruosius kelis dešimtmečius, pokyčiams. Bet kokie bandymai to imtis – suprantama, ne be nuolat didėjančio populistų ir nacionalistų spaudimo – padarytų didelę ekonominę žalą, kuri anksčiau ar vėliau sunaikintų visą šio sumanymo iniciatorių sukauptą politinį kapitalą.

Kitas, kiek labiau bauginantis paaiškinimas galėtų būti tai, kad rizika kyla sparčiau, negu ji yra suvokiama. Jei tokia prielaida skamba kaip nelabai įtikima, straipsnio autorius M. Spence’as siūlo prisiminti 2008-ųjų visuotinę finansų krizę, kuomet dėl nepakankamai griežto reguliavimo ir informacinės asimetrijos ekonomikoje stebėtas spartus rizikos ir disbalanso augimas, tiesa, dažniausiai to pernelyg neakcentuojant.

Dabartinėmis aplinkybėmis tikėtina, kad poveikis, kurį bendrai nulemtų kylanti geopolitinė įtampa, pasitikėjimo praradimas ir nepagarba pagrindinėms institucijoms, pasireikštų arba stipriu sukrėtimu, arba tiesiog suprastėjusiomis sąlygomis investuotojams. Tačiau, pasak ekonomisto, konkrečius scenarijus formuluoti sunkiau, negu ignoruoti riziką, su kuria susiduriama.

Siūlo neprarasti vilties

Šioje vietoje M. Spence’as teigia pasiūlysiantis viltingesnį paaiškinimą, nesvarbu, kad, kaip pats mano, dėl to gali būti apšauktas neracionaliu optimistu. Visuomenės nepasitenkinimą ir politikos poliarizaciją kurstanti nelygybė galimybių ir pasiekimų srityje, pasak jo, yra labai reali. Ir pagaliau – po ilgų metų abejingumo – į ją pradedamas kreipti deramas dėmesys.

Kryptingesnis socialinės sanglaudos įgyvendinimas greitų rezultatų neduos. Tačiau su laiku tai gali padėti sušvelninti takoskyrą tarp partijų, sutelkti piliečių dėmesį į bendrąsias vertybes ir atkurti lyderių gebėjimą apmąstyti savo atsakomybę ir įgyvendinti politiką. Žinoma, nesutarimų dėl to, kaip turėtų būti siekiama bendrų tikslų, kaip visada, bus – kartais ir didelių. Tačiau svarbiausia, autoriaus nuomone, juos spręsti nepamirštant abipusės pagarbos.

Toks scenarijus, pasak jo, toli gražu ne garantuotas, bet tikrai nėra neįmanomas. Juk galų gale tai, kad Emmanuelis Macronas išrinktas Prancūzijos prezidentu, taip pat tai, kad pasipriešinta Theresos May sumanytam kietajam „Brexit“ variantui, ir tai, kad Donaldo Trumpo administracijos pozicija dėl klimato kaitos kone visuotinai – tiek JAV, tiek kitur – pasmerkta, rodo, kad centras pakankamai tvirtas.

O kol kas nacionalinės ir tarptautinės institucijos turi ir toliau prižiūrėti, kad politiniai lyderiai nepridarytų ko nors destruktyvaus. Tikėjimas, kad šios institucijos išliks atsparios ir kad dabartinis politinis neveiksnumas pagaliau baigsis, M. Spence’o nuomone, yra būtent tai, kas neleidžia rinkoms prarasti gyvybingumo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

N. N. Talebas. Neleidus mažoms krizėms įvykti greitai, tik atidedame ateičiai dideles Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017”

Konferencijoje „ Lūžio taškas 2017” kalbėjęs rašytojas, mokslininkas, rizikos analitikas,...

Trišalei tarybai pirmininkaus A. Romanovskis (2)

Naujuoju Trišalės tarybos pirmininku išrinktas Lietuvos verslo konfederacijos ( LVK ) atstovas...

„Ikea“ padalinyje Lietuvoje dirbs ne 7, o 5 dienas per savaitę (1)

Dar šių metų rudenį Kazlų Rūdoje veikianti bendrovė „Ikea Industry“ žada padvigubinti...

„Tesla“ projekto analizė parodė silpnąsias vietas: Lietuvai reikia paskubėti (6)

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą JAV bendrovę „Tesla“ bandanti...

S. Skvernelis: verslininkai MMA siūlo didinti labiau papildyta (184)

Premjeras Saulius Skvernelis laikosi pozicijos, kad nuo kitų metų MMA reikėtų didinti iki 400...

Top naujienos

Iš J. V. Paleckio lūpų – nauja valstybės nepriklausomybės interpretacija (226)

Ketvirtadienį Seime vykusiame Algirdo Mykolo Brazausko 85-ųjų gimimo metinių paminėjime...

Už lauko tualetus gresia nejuokingos baudos, bet vietoje pagalbos - ciniški patarimai (273)

Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija: kol nenorintys jungtis prie nuotekų tinklų gąsdinami...

Nauja tvarka gyventojus varo į neviltį: neturi adreso – negausi nieko (217)

Gyvenamosios vietos deklaravimas kelia vis didesnį galvos skausmą – kai kurie gyventojai teigia...

Negailestingas uraganas nuniokojo salą: 73 tūkst. žmonių gyvenimą turės pradėti nuo nulio (5)

Pirmoji uragano Marijos auka buvo Dominikos sala. Akivaizdu, kad stichija buvo negailestinga. Pro...

Dramblys kambaryje: ar J. Valančiūnui tikrai nebėra vietos „Raptors“ komandoje? (11)

Jonas Valančiūnas su Toronto „Raptors“ komanda jau antradienį pradės pasiruošimą savo...

Tik DELFI: Įspūdingas ir įkvepiantis Milano mados savaitės gatvės stilius

Vieša paslaptis, kad mados tendencijas geriausiai atspindi haute couture dizainerių inspiruota...

N. N. Talebas. Neleidus mažoms krizėms įvykti greitai, tik atidedame ateičiai dideles Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017”

Konferencijoje „ Lūžio taškas 2017” kalbėjęs rašytojas, mokslininkas, rizikos analitikas,...

„X Faktoriaus“ žvaigždė Aleksas nesidžiaugia pasaulyje abejingų nepalikusiu vaizdo įrašu: jaučiuosi kaip melagis

Kelios minutės televizijos eteryje – ir tu jau žvaigždė. Tai ne sapnas ir ne teorinė galimybė,...

Kelyje Palanga–Kretinga vilkikas nuvažiavo nuo kelio, vairuotojas išvežtas į ligoninę (8)

Ketvirtadienio rytą kelyje Palanga–Kretinga vilkikas nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medžius....

Italijoje plinta čikungunijos karštligė

Dviejuose Italijos miestuose Ancijuje ir Romoje, Lacijaus regione, – plinta vietinė čikungunijos...