Deja, realiame gyvenime G. Clooney neatsitiktinai siūlo namą būtent Klaipėdoje – jo reklamuojamam bankui viena po kitos pralaimint bylas Lietuvoje ir Norvegijoje bei kompensuojant nuostolius investuotojams, net namui Vilniuje gali nepakakti, ką jau ten kokia prabangi vila Prancūzijos Rivjeroje...
Kovo pabaigoje DNB Norvegijos aukščiausiajame teisme pralaimėjo bylą prieš savo 63 metų klientą Ivarą Petterį Røeggeną. Teismas pripažino, kad nesėkmingai investavęs į su akcijomis susietas obligacijas buvęs elektrikas I. P. Røeggenas nebuvo pakankamai kompetentingas, kad įvertintų prisiimamą riziką, o banko darbuotojai jam nesuteikė pakankamos informacijos. I. P. Røeggenas iš banko prisiteisė 230 tūkst. Norvegijos kronų (apie 100 tūkst. litų) nuostolių, bankas taip pat turės padengti beveik 4,8 mln. Norvegijos kronų (2,2 mln. litų) siekiančias teismo ir advokatų samdymo išlaidas.
Po šio teismo sprendimo DNB vykdomasis direktorius Rune Bjerke nusprendė iš dalies kompensuoti banko investuotojams jų patirtus nuostolius. Išnagrinėjus Aukščiausiojo teismo sprendimą ir galimus padarinius, nuspręsta kompensuoti nuostolius 219 smulkių investuotojų, kurie įsigijo tuos pačius produktus kaip ir I. P. Røeggenas, taip pat nuostoliai bus kompensuojami dar apie 90 kitų banko klientų, kurių įsigytuose produktuose buvo tokios pačios klaidos. Gauti kompensacijas siekia ir dar 5 tūkst. banko klientų, teigiančių, kad įsigijo produktus su tam tikrais trūkumais. Trumpai tariant, DNB Norvegijoje laukia tikrai nemažos išlaidos.
Ir ne tik Norvegijoje. Vasarį Panevėžio teisme pradėta civilinė 15 ieškovų grupės byla prieš DNB. Nors Norvegijoje skandalas kilo dėl 2000–2001 m. platintų su akcijomis susietų obligacijų, atrodo, kad bankas iki 2005 m. taip ir nepasimokė – 2005–2008 m. panašų produktą pasiūlė lietuviams. Bankas tuomet norintiesiems investuoti siūlė net paskolas palankiomis sąlygomis bei sėkmingą investiciją, kuri ne tik padengs paskolą ir palūkanas, bet ir leis gauti nemažą pelną. Deja, investicija nebuvo sėkminga ir investuotojai lėšas prarado, tačiau tai nesutrukdė bankui paprašyti palūkanų už paskolą, taigi kai kurie ieškovai liko skolingi nuo 20 tūkst. iki 8 mln. litų. Nors susigundžiusiųjų potencialiais aukso kalnais Lietuvoje buvo apie 600, o bendra jų patirtų nuostolių suma siekia apie 100 mln. litų, į teismą kreipėsi vos 50.
Bendra Lietuvoje pateikto civilinio ieškinio vertė siekia 11,5 mln. litų. Šiuo metu Lietuvos teismuose jau išnagrinėtos aštuonios bylos dėl tuomečio „DnB Nord“ platintų obligacijų. Septyniose jų priimtas investuotojams palankus sprendimas.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys dienraščiui „Lietuvos rytas“ teigė, kad tokį produktą siūlė ne vienintelis bankas, taigi ne tik DNB turėjo susidurti su nepatenkintais investuotojais, tačiau tik DNB atvejis pasiekė teismą. Tikriausiai todėl, kad DNB administratoriai ne tokie žavingi kaip G. Clooney ir, užuot mėginę susitarti su nepatenkintais klientais gražiuoju, pasiūlė jiems... papildomą paskolą, kad pavyktų grąžinti skolą bankui.
Vartotojai pasijuto apkvailinti du kartus: pirmiausia tada, kai negavo visos informacijos apie su investicija susijusią riziką, antrą kartą – kai bankas nesugebėjo tinkamai su jais komunikuoti krizinėje situacijoje. Ši pamoka DNB atsieina gana brangiai ne tik finansiškai, bet ir įvaizdžio prasme. Ir G. Clooney čia nepadės, todėl greičiausiai apkvailintas liks pats DNB – kai sužinos, kad samdyti superžvaigždes reklamai irgi rizikinga, ypač turint omenyje, kad bylų dėl elgesio su klientais negali užgožti net spindinti G. Clooney šypsena.
Komentaras
Andrius Vilkancas, DNB atstovas spaudai
Mes atidžiai įsiklausome į kiekvieną kritišką nuomonę, ypač kai prieš ją išsakant yra stengiamasi išgirsti abiejų pusių argumentus. Tai padeda visiems objektyviau suprasti situaciją ir leidžia mums imtis veiksmų, kad tokio pobūdžio ginčai nepasikartotų ateityje.
O dabar apie ginčo esmę. Rinkų pakilimo metu kai kurie ieškovai skolinosi iš banko tam, kad galėtų investuoti į su akcijomis susietas obligacijas ir tokiu būdu, priklausomai nuo rinkos sąlygų, uždirbti didesnį pelną, investicijoms nenaudodami nuosavų lėšų. Deja, dėl pasaulinės ekonominės krizės investicijos neuždirbo pageidaujamos grąžos, o pareiga mokėti palūkanas už paskolą liko, nors bankas ir išpirko visas obligacijas ne mažiau nei nominalia verte. Susiklosčius kitoms aplinkybėms rinkoje toks investavimo būdas būtų itin pelningas.
Mums tikrai nėra malonu, kad kai kurie investuotojai neuždirbo norimos grąžos ir ginčą dėl bankui mokėtinų palūkanų už paskolą tenka spręsti teisme. Tačiau mes kategoriškai nesutinkamesu nepagrįstais kai kurių itin solidžią finansinę, investicinę ar gyvenimiškąją patirtįturinčių asmenų reikalavimais panaikinti sutartis vien tik dėl nepasitenkinimo, kad jų pasirinktas investavimo būdas neatnešė pageidaujamo rezultato.
Visi iki šiol vykę teismai patvirtino – bankas tyčia klientų neklaidino. Iš banko raštu ir žodžiu suteiktos informacijos, mūsų ir jau kai kurių teismų išsakyta nuomone, net ir neprofesionalus investuotojas negalėjo nesuprasti investavimui skolintomis lėšomis būdingos rizikos – t.y. kad bankas neteikia paskolų be palūkanų, o palūkanų mokėjimui užtikrinti tuo atveju, jei obligacijos neuždirbs prieaugio, būtent ir buvo įkeistas nekilnojamasis turtas.
Nuosekliai laikomės pozicijos, kad pagal galiojančius teisės aktus teikęs paslaugas bankasnegali būti laikomas atsakingu už klientų sprendimus net ir tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, buvo ignoruojamos raštiškos rekomendacijos pasirinkti kitą investavimo būdą, sąmoningai buvo teikiama klaidinanti informacija (cituoju: „anketoje nurodžiau bet ką <...> duomenis pateikiau iš lempos“) ar pasirašant didelės vertės sutartis, jos tariamai net nebuvo skaitomos.
Beje, tai yra patvirtinęs ir teismas.
Teiginys „bankui viena po kitos pralaimint bylas Lietuvoje ir Norvegijoje bei kompensuojant nuostolius investuotojams“ yra neteisingas, nes šiuo metu pirmosios instancijos teismų sprendimai yra skirtingi – pusėje jų ieškiniai prieš banką buvo atmesti, kitoje pusėje – patenkinti, o keturiais atvejais priimti tarpiniai sprendimai. Iki šiol visi jie buvo skundžiami vienos ar kitos pusės.
Yra įsigaliojęs tik vienas sprendimas ir jis patvirtino banko argumentus.
Reaguojant į nuomonę dėl teismo praktikos Norvegijoje taikymo, manome, kad tikrai yra svarbu žinoti, kad Norvegijoje 2000-2001 m. išleistos ir dabartiniu metu kompensuojamos obligacijų emisijos Lietuvoje nebuvo platintos. Be to, tarp jų ir Lietuvoje 2007-2008 m. platintų obligacijų dokumentų yra akivaizdūs skirtumai – Norvegijoje buvo nuspręsta mokėti kompensacijas investuotojams 2000 m. įsigijusiems vertybinių popierių, kurių emisijų prospekte, deja, buvopadaryta faktinių klaidų. Tokios klaidos buvo rastos devyniose iš 229-ių Norvegijoje platintų obligacijų emisijų. Suprantama, kad klaidas reikia taisyti. Tai ir yra daroma. Lietuvoje platintų obligacijų prospektuose tokių klaidų nėra.
O kalbant apie reklamą kurioje taupyti kviečia George Clooney šypsena, galėtume pastebėti - reguliariai taupyti rūpinantis savo ir savo šeimos gerove buvo, yra ir liks aktualu kiekvienam racionaliai planuojančiam savo finansinę ateitį. Tad kviestume išgirsti pagrindinę reklamos žinutę – „Kai kam gyvenime pasiseka. Visiems kitiems verta taupyti!“
