Svarstymo Seimo Biudžeto ir finansų komitete metu pateikėme pastabas, kad tokios nuostatos faktiškai atima mokesčių mokėtojas teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtų VMI veiksmų (nes daugelis įmonių ir fizinių asmenų gali neturėtų tokių lėšų), be to, tai gali sąlygoti didžiulius nuostolius mokesčių mokėtojui, kurio turtas dar nesibaigus ginčui bus išparduotas antstolių. Pažymėtina, kad analogiškas pastabas dėl tokio nepagrįsto ir neproporcingo ribojimo kreiptis į teismą (nors tokios garantijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje) pateikė Teisingumo ministerija bei Seimo Teisės departamentas.
Gal ir suprantama, kad tokios abstrakčios teisinės definicijos (kaip žmogaus teisė kreiptis į teismą ir pan.) truputį per sudėtingos valdžios atstovams, tačiau net ir replikos, kad bus išvaržomi žmonių butai, nelabai sudomino. Tiesa, toks pavyzdys nelabai patiko, tai projekto autoriai skubiai ir labai trumpai patikino, kad butai nebus parduodami. O kaip dėl kitokio turto ... , pavyzdžiui, dėl įrangos, kuri įmonės veiklai gyvybiškai reikalinga, kas atsitiks su paskolomis, už kurias įkeistas turtas bus išvaržomas, ar kredito bankai nenutrauks kredito sutarčių ir nepareikalaus paskolų grąžinimo. Na čia jau bankai ir projekto iniciatoriai tikriausiai nedrįstų pateikti tokios, akivaizdžiai klaidinančios informacijos bei visus patikinti, kad bankai niekaip nereaguos į jiems įkeisto turto išvaržymą. Pastabos ir klausimai dėl nuostolių atlyginimo iš viso nebuvo išgirsti arba nebuvo suprasti. Pažymėtina, kad įstatymo projekto svarstymui buvo paskirta ne daugiau kaip trys minutės.
Dėl kilusio susidomėjimo projekto iniciatoriai viešoje erdvėje pateikė keletą neaiškių nuraminimų šiais klausimais. Paskutinis tuo klausimu pateiktas interviu dienraštyje „Verslo žinios“ pavadinimu – „VMI kaip uola“. Na uola yra uola, tačiau paskaičius turinį, pasipiktinau, tikrai jokia ne uola, greičiau jau tikra mama. „Išsamiai“ atsakyta į esminius klausimus, labai aiškiai pasakyta, kad Seime esantys įstatymai yra geri. Interviu teigiama, kad VMI negali išieškoti nepriemokos iš vienintelio gyvenamojo būsto bei kad yra nustatyti „kompensavimo mechanizmai“ ginčą laimėjusiems mokesčių mokėtojams. Kaip nepatikėsi mama ... . Tai paskambinome keletui antstolių ir pareikalavome nedelsiant nuimti areštus nuo butų, kurie yra areštuoti antstolių pagal VMI sprendimus, nors ir yra vieninteliai mokesčių mokėtojų butai. Truputį suglumino antstolių nesupratingumas (buvome informuoti, kad VMI sprendimai vykdomi bendra tvarka pagal Civilinio proceso kodeksą), tiesa, vienas po to perskambino, pasiteiravo, kur ir kokį alų geriam (buvo penktadienio popietė). Iš karto pagalvojau, kad VMI netyčia suklydo, juk dabar taip sunku susigaudyti tuose įstatymuose, nors įvedus į Google paiešką tekstą: „išieškojimas iš vienintelio būsto“ gaunami visi atsakymai, taip pat ir toks, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, negalima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma mažesnė nei septyni tūkstančiai litų (Civilinio proceso kodekso 663 str. 2 dalis). Tai taip ir likau nesupratęs, ar VMI kaip kodekse parašyta neišieško iš vienintelio būsto tik tada, kai mokestinė nepriemoka mažesnė kaip 7000 Lt, ar iš tiesų neišieško. Tai kodėl tada antstoliai apie tai neinformuoti ...?
Esant tokiam supratimo lygiui, nenuostabu, kad diskusija, apie galimus nuostolius ir jų atlyginimą nevyksta, ji tiesiog neįmanoma, juk šiuo atveju, net įvedęs tekstą į Google paiešką atsakymo nerasi. VMI nurodomas „kompensavimo mechanizmas“ nors ir skamba solidžiai, iš tiesų reiškia palūkanų skaičiavimą nuo tos išieškotos 10 procentų sumos. Įdomu, kiek nuostolių tos palūkanos atlygins įmonei, kuri dėl tokių VMI veiksmų neteks finansavimo, europinės paramos, bankrutuos ir po kokių 2-3 metų laimės ginčą su VMI. Įdomu, kokią pažymą po įstatymo priėmimo VMI išduos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiai įmonei (turinčiai ginčą su VMI), ar kad ji neskolinga (šiuo metu laikoma, kad įmonė neskolinga, kol neįsiteisėja VMI sprendimas), tačiau į jos turtą jau nukreiptas išieškojimas ... ? Matyt, parašys teisybę, kad mokesčių mokėtojas biudžetui neskolingas, tačiau jo skola yra tokia ir tokia, o elgesys ...toks įžūlus, kad net vargina, todėl jau pradėtas skolos išieškojimas iš neskolingojo turto.
Šiais grėsmingais pakeitimais lyg tai kovojama prieš nepagrįstus mokestinius ginčus. Tačiau tiek sąžiningas, tiek nesąžiningas mokesčių mokėtojas neabejotinai visais atvejais rinktųsi mokestinį ginčą, kadangi praradimo, palyginti su ta situacija, jeigu mokestinis ginčas nebūtų inicijuotas, nėra jokio, o išieškojimas vis tiek būtų sustabdytas 90 proc. sumos. Taigi ši priemonė gali būti suprantama tik kaip priemonė terorizuoti mokesčių mokėtojus siekiant priversti juos atisakyti savo teisėtų interesų gynybos arba jų sąskaita iš anksto papildyti biudžetą, bet ne kaip priemonė, kuri galėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise. Jeigu yra priešingai, tai tokį sprendimą turėtų priimti ne VMI, o teismas. Šiaip tokiu sprendimu Seimas tiesiogiai pasakytų, kad savo teises gali ginti tik elitas, turintis pakankamai pinigų, nors tokių nuostatų nebuvo net Lietuvos statutuose prie ponų Žečpospolitos.
Jau šiuo metu VMI turi pakankamai neadekvačias priemones mokesčių mokėtojų atžvilgiu: ne ginčo tvarka nurašo lėšas, areštuoja turtą, duoda visokiausius privalomus nurodymus ir pan. Tačiau dėl tokių veiksmų mokesčių mokėtųjų patiriami nuostoliai nėra atlyginami. Visomis tomis teisėmis VMI pakankamai aktyviai naudojasi. Mokesčių mokėtojui nesumokėjus mokesčių, jam yra automatiškai priskaičiuojami delspinigiai, tuo tarpu VMI areštavus turtą ar sustabdžius permokos grąžinimą, mokesčių mokėtojo naudai palūkanos nėra skaičiuojamos. Jau šiuo metu ginčai su VMI primena boksininko su bokso pirštinėmis kovą su šarvuotu ir aštriais kardais ginkluotu priešininku, tačiau VMI to negana ir, prieš prasidedant trečiam raundui, ji nori dar ir užtaisyto revolverio vienam šūviui, dievagodamasi, kad jis nebus mirtinas ... ir šiaip didelės žalos nepadarys ... .