aA
Moderni miestų plėtra paremta tuo, kad teritorijos, kuriose kažkas kartą buvo pastatyta, o retsykiais ir sykiu sugadinta, yra perstatomos ir pritaikomos naujiems poreikiams. Tai pasakytina ne vien apie senamiestį, bet ir apie kitas istorines miesto dalis, kuriose tam tikri statiniai prarado savo prasmę, kaip pavyzdžiui, pramonės įmonės Užupyje ar Naujamiestyje. Kadaise jos veikė, o vėliau jų teritorijos ištuštėjo.
Mindaugas Pakalnis
© DELFI / Tomas Vinickas

Tokiu atveju geriau, kai jose atsiranda naujos funkcijos, ir gyvenimas vėl grįžta. Toks miesto plėtros būdas yra gerokai tvaresnis, reikalaujantis mažiau visuomenės lėšų infrastruktūros plėtrai ir išlaikymui, nei vis naujų teritorijų užstatymas miesto pakraščiuose.

Pavyzdžių, kai, miestui plečiantis viduje, išsaugomos žaliosios erdvės apie miestą, yra ne vienas. Štai Londone buvo priimtas sprendimas miesto į išorę nebeplėsti, o naujus statybos projektus vystyti tik Londono užimamoje teritorijoje.

Vokietijoje taip pat laikomasi pozicijos, kad miestų plėtra vykdoma rekonstruojant ar tankinant jau užstatytas teritorijas, o žaliame lauke statyba galima tik išskirtiniais atvejais. Po ilgų diskusijų pagaliau ir Lietuvoje suvokti kompaktiško miesto privalumai. Siekį plėstis, neprarandant kompaktiškumo, deklaruoja daugelis Lietuvos didmiesčių.

Svarbu, kad rekonstruojant užstatymą formuotųsi funkcijų įvairovė, kai kuriamos viešos erdvės, pagal pagrindines gatves įsikuria biurai, prekybos ir paslaugų įstaigos, o giliau kvartale – gyvenamoji zona. Taip mažėja judumo poreikiai mieste, o kartu ir spūstyse praleistas laikas.

Projektai, atgaivinantys buvusias pramonines teritorijas, visada džiugina. Taip mes saugome gamtą aplink miestą, kartu taupome visų miestiečių pinigus. Akivaizdu, kad statyba jau užstatytoje aplinkoje yra gerokai sudėtingesnė. Naujas užstatymas buvusiojo vietoje savo išraiška, apimtimis, masteliu, užstatymo tipologija turi nekonfliktuoti su aplinka.

Būtina gerokai platesnė diskusija su greta gyvenančiomis bendruomenėmis. Tai natūralu – juk keičiasi visiems įprastas gyvenimo tempas, žmonių ir transporto priemonių srautas. Profesinė patirtis sako, kad sąžiningas deklaravimas bendruomenei, kas ir kada bus statoma, priešprojektinių sprendimų ir techninių projektų viešinimas, papildomos neformalios diskusijos dažniausiai duoda gerokai daugiau naudos nei vien tik formalių viešinimo procedūrų vykdymas.

Ne paslaptis, kad kai kada, prisidengus bendruomene, siekiama labai konkrečių savanaudiškų tikslų. Turėjau tokios patirties ir savo praktikoje.

Galiu pasakyti tik tai, kad atvira diskusija su visa bendruomene nieko neslepiant, įtraukiant kuo daugiau jos narių, padeda išryškinti tokius veikėjus ir jie dažniausiai būna atstumiami pačios bendruomenės. O protingas vystytojas visada įsiklauso į greta gyvenančios bendruomenės rūpesčius, išklauso pageidavimus, investuoja į savo kuriamas ar greta esančias viešąsias erdves ir infrastruktūrą, taip kurdamas papildomą naudą projektui.

Skaudu, kai projektai stabdomi, nes užsitęsia procedūros ar beprasmiai ginčai, o kai kurie projektai apskritai neįgyvendinami. Miesto planavimas iš esmės yra ne procedūrų rinkinys, bet visuomenės susitarimas, kokia kryptimi vystysis miestas ar atskiros jo teritorijos.

Deja, Lietuvoje vienai teritorijai galioja visa krūva teritorijos planavimo dokumentų ir apribojimų, o juose dar ir pasitaiko vidinių prieštaravimų, todėl pasiekti bendrą susitarimą kai kuriais klausimais būna labai sunku.

Čia mes labai skiriamės nuo Vakarų valstybių, kur natūrali tvarka, kad visi apribojimai yra žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumente – Lietuvoje tai būtų detalusis planas. O jeigu šių apribojimų ten nėra, reiškia, kad jie tėra rekomendacijos. Lietuvoje, deja, prievolės rengti tokių problematinių teritorijų detaliuosius planus nebeliko, galima tiesiogiai vadovautis bendrųjų planų ir paveldosauginius apsektus reglamentuojančių specialiųjų planų sprendiniais.

O šie sprendiniai dažnai tarpusavyje nesuderinti arba gali būti skirtingai traktuojami. Kai kurios institucijos bando „užsikalti kuoliukus“ savo veiklai, net susiginčija tarpusavyje. Ką tada daryti investuotojui, kurios institucijos klausyti?

Kiek svarbūs bebūtų teritorijų saugojimo klausimai, į juos turi būti žiūrima kompleksiškai kartu su visos teritorijos raida. Ir visi apribojimai turi būti viename kompleksiniame dokumente. Tą ne kartą yra pabrėžę ir mūsų tarpusavio ginčus nagrinėję užsienio ekspertai.

Kaip visoms šalims susitarti?

Pirmiausiai reikia turėti plačiai aptartą bendrą viziją, kokios norime šalies, miesto ar atskiro kvartalo. Įteisinę šią viziją teritorijų planavimo dokumente, turėtume jos nesiblaškydami laikytis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Verslo įtakingiausieji: politikų ciniškumas kartais pritrenkia (119)

Trečiadienį DELFI paskelbė įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašą. Laidoje...

Keista naujovė ypač patiks gurmanams: siūlo vištieną su ledais (2)

Praleisti vasarą didmiestyje svilinant kaitrai – tikra kankynė, tačiau Didžiosios Britanijos...

„Vilniaus vandenys“ nutraukė 33 mln. eurų nuotekų valyklos rekonstrukcijos konkursą (1)

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ antrą kartą nutraukė 33 mln. eurų vertės nuotekų valyklos...

Lietuva į ES biudžetą papildomai sumokės 114 mln. eurų (4)

Lietuva šiemet į Europos Sąjungos (ES) biudžetą turės papildomai sumokėti 114 mln. eurų....

Vartotojų teisių apsaugos tarnybai siūloma suteikti daugiau galių (3)

Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ( VVTAT ) siūloma suteikti daugiau galių.

Top naujienos

Vilniuje surado ypatingą gatvę: taip, kaip žmonės ten gyvena turi pamatyti visa Lietuva (99)

Kaimynas kaimynui ne akmenį į langą meta, o komplimentą pasako. Kaimynas kaimynui ne skundą...

„Artėja paskutiniojo teismo diena“: gyventojus išgąsdino žaibiškai užtemęs miestas (47)

Dėl didžiausių atogrąžų miškų gaisrų Brazilijos istorijoje viename mieste sutemo 15 val., nes...

Verslo įtakingiausieji: politikų ciniškumas kartais pritrenkia (119)

Trečiadienį DELFI paskelbė įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašą. Laidoje...

Puikus virškinimas, saldus miegas ir rami nervų sistema: išbandykite 3 ingredientų kokteilį (16)

Bananų ir cinamono kokteilis akimirksniu atgaivins organizmą ir pastatys ant kojų peršalus!

FIBA atnaujintame pasaulio čempionato pajėgumo reitinge – Lietuvos rinktinės šuolis aukštyn (77)

Prieš pasaulio krepšinio čempionatą FIBA skelbia jau antrą „FIBA 2019“ turnyro dalyvių...

Veidrodinė ministerija Kaune: išvadino akių dūmimu, bet darbuotojai atgal į sostinę nebenori (34)

Balandžio pradžioje atidaryta vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune.

Stebuklingoje Graikijos vietoje atostogavusi Vaida Skaisgirė dalijasi pavydą keliančiais kadrais (102)

Neseniai Graikijoje esančioje Mikonos saloje su sūnumi atostogavusi Vaida Skaisgirė socialiniame...

Ar seksas lėktuve yra nelegalus ir ar galima už tai sulaukti bausmės? (23)

„Mylios aukščio klubas“ – taip kartais apibūdinami žmonės, kurie yra mylėjęsi lėktuve....

Įspėja, kas nutiktų, jei tarp JAV ir Rusijos kiltų karas: Žemę ištiktų branduolinė žiema (40)

Mokslininkai atliko simuliacijas ir skelbia oficialius rezultatus: net ir šiandien branduolinis...

Sužinoję, kas mano vyras, giminės puolė atkalbinėti: teko priimti drastišką sprendimą (76)

Dar eidama į mokyklą pradėjau susitikinėti su vaikinu, su kuriuo siejau ateitį. Tik baigus...