Lietuvoje jau atkreiptas dėmesys į itin opią problemą – emigrantų paliktus vaikus. Tačiau dideli emigracijos mastai ir greiti senėjimo tempai neišvengiamai užprogramuoja ir dar vieną dilemą, kuri lieka nutylėta: Lietuvoje lieka senyvo amžiaus tėvai, kuriems jau gali prireikti priežiūros. Įdomu, ką Lietuvos gyventojai mano apie suaugusių vaikų emigraciją, paliekančią pagyvenusius tėvus tvarkytis vienus ir kokios priežiūros norėtų patys tėvai?
© DELFI / Tomas Vinickas

Būtent į šiuos klausimus bandėme atsakyti pasitelkdami sociologinį tyrimą, kurio metu buvo apklausta 1016 Lietuvos gyventojų bei 305 vyresnio amžiaus (60 ir vyresnių) tėvų, turinčių bent vieną emigravusį suaugusį vaiką (plačiau apie tyrimą – straipsnio gale).

Trečdalis tėvų turi užsienyje gyvenančių suaugusių vaikų

Kaip rodo tyrimas, Lietuvoje yra 28,8 proc. tėvų, kurių suaugę vaikai gyvena užsienyje ilgiau nei 6 mėnesius. Beveik pusė (49,4 proc.) visų tėvų, turinčių emigravusių vaikų, yra vyresnio amžiaus – 60 metų ir vyresni. Suprantama, kuo vyresni tėvai, tuo silpnesnė sveikata ir didesni priežiūros poreikiai. Tyrimas parodė, kad iš visų tėvų, kurių vaikai emigravę, kol kas nuolatinė pagalba reikalinga tik labai mažai daliai – 7,7 proc. Tačiau šis skaičius tik dalinai atsipindi priežiūros poreikius, kadangi apklausa vyko respondentų namuose. Tad į ją nepateko tėvai, kuriems jau reikia rimtesnės priežiūros – senelių namuose ar ligoninėse esantys žmonės. Pavyzdžiui, paklausus, ar respondentų artimiausioje aplinkoje yra vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga priežiūra ar kito pobūdžio pagalba, o jų vaikai gyvena užsienyje, teigiamai atsakė jau gerokai didesnė respondentų dalis – 22,8 proc.

Nepaisant to, jog tik maža dalis emigravusių vaikų turinčių tėvų teigia, jog jiems reikalinga nuolatinė pagalba, atlikus kitą tyrimą, kuriame apklausti tik pagyvenę tėvai, paaiškėjo, kad net trečdaliui praverstų pagalba atliekant įvairius darbus. Dažniausiai pagalbos prisireikia atliekant fizinės jėgos reikalaujančius darbus – dirbant sode, prižiūrint gyvulius ar tvarkant aplinką šalia namo (24,6 proc.), tvarkant namus (15,7 proc.) ir apsiperkant (12,1 proc.). Atliekant kitus mažiau jėgų atimančius darbus, tokius kaip kasdienė asmens priežiūra, naudojantis telefonu ar vedant pinigų apskaitą, geriant ir atrenkant vaistus, pagalba būtų reikalinga tik nedidelei apklaustųjų daliai. Šie rezultatai, vėlgi gali būti susiję su tuo, kad apklausa vyko respondentų namuose, taigi su tokiais tėvais, kurie dar patys susitvarko su kasdieniais darbais.

Gyventojų požiūris į suaugusių vaikų migraciją – palankus

Kitų šalių tyrimai rodo, kad nepaisant šeimos narių „išsibarstymo“ po kelias šalis, šiuolaikinių technologijų dėka atstumai yra nesunkiai įveikiami – tėvai ir suaugę vaikai rūpinasi vieni kitais. Žinoma, šis rūpestis yra kitokio pobūdžio nei gyvenant šalimais. Tenka pripažinti, kad emigravusių vaikų galimybės rūpinti savo gimdytojais „čia ir dabar“ yra gerokai mažesnės. Gyventojų (visų amžiaus grupių) klausta, ar jie pateisina tokią situaciją, kai vyresnio amžiaus tėvams reikalinga priežiūra, o jų vaikai gyvena užsienyje. Net pusė (53,3 proc.) apklausos dalyvių tokią situaciją pateisina, trečdalis nepateisina ir mažiausia dalis (16,6 proc.) neturi nuomonės. Įdomu, kad respondentų grupė, kuriai šis klausimas aktualiausias – pagyvenę tėvai, turintys emigravusių vaikų, šią situaciją pateisina netgi dar labiau (59,7 proc, apie trečdalis nepateisina ir 10,4 proc. neturi nuomonės). Čia, greičiausiai, slypi klasikinė tėvų pozicija „man yra gerai, kai gerai mano vaikams“. Gyventojų nuomonei šiuo klausimu įtakos neturi nei apklaustųjų amžius, lytis, nei kur jie gyvena. Jų nuomonė šiuo klausimu taip pat nesusijusi ir su šeimos dydžiu bei pajamomis.

Lyginant su kitais tyrimais, šie rezultatai yra išskirtiniai. Pavyzdžiui, 2006 ir 2009 metais atliktas „Kartų ir lyčių“ tyrimas parodė, kad Lietuvoje yra labai aukštas vaikų pareigų tėvams lygis. Tiesa, ten vaikų pareigų tėvams klausimai nebuvo siejami su emigracija. Taigi panašu, kad emigracija yra svertas, leidžiantis pateisinti mažesnį kartų solidarumą.

Lietuvos gyventojų taip pat klausta, kokiais būdais užsienyje gyvenantys vaikai gali pasirūpinti Lietuvoje likusiais senstančiais tėvais. Kitaip tariant, buvo siekiama išsiaiškinti, kurie išvardinti būdai yra vertinami kaip labiau tinkami, o kurie – mažiau. Paaiškėjo, kad labiausiai tinkamas būdas, gyventojų nuomone, yra emocinė parama, kurią galima suteikti ir telekomunikacinėmis priemonėmis. Daugiau nei 90 procentų respondentų šį paramos tipą įvardino tinkamu. Kitokia pagalba – priežiūros suorganizavimas, bendravimas telefonu, dažnas tėvų lankymas, finansinė parama – irgi vertinama labai palankiai. Daugiau nei 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad šie paramos būdai yra tinkami.

Ką mano patys tėvai? Priežiūros prioritetai atiduodami vaikams

Vyresnio amžiaus tėvų, kurių vaikai yra emigravę, taip pat buvo klausta, kokios priežiūros jie norėtų, jei sušlubavus sveikatai, iškiltų tokia būtinybė. Paaiškėjo, kad tėvams labiausiai priimtina, jei juos prižiūrėtų vaikai savo pačių (tėvų) namuose (76,3 proc.) arba vaikai savo namuose (57,6 proc.). Čia atsiskleidžia tam tikras prieštaravimas. Iš vienos pusės, Lietuvos gyventojai ir patys tėvai pateisina vaikų emigraciją, kai senstantys tėvai lieka gimtinėje. Iš kitos pusės, tėvai labiausiai norėtų sulaukti pagalbos būtent iš vaikų.

Tėvų lūkesčius sulaukti pagalbos iš vaikų įrodo ir kiti atsakymai. Pavyzdžiui, didžioji vyresnio amžiaus tėvų dalis sutiko, kad vaikai turėtų prisiimti atsakomybę už tėvų priežiūrą, jei jiems jos reikia (73,1 proc.), o pusė apklaustų tėvų sutiko, kad vaikai turėtų priimti tėvus gyventi kartu, jei tėvai nebegali savimi pasirūpinti. Jei emigrantai vaikai turi Lietuvoje likusių brolių, seserų (greičiausiai būtent jos arba brolių sutuoktinės/ partnerės griebsis padėti tėvams), galbūt senstančių tėvų poreikia ir bus atliepti. Tai, žinoma, yra apspręsta gausybės aplinkybių – kaip toli vaikai gyvena nuo tėvų namų, kiek vaikai yra užsiėmę ir kiek jie gali derinti savo darbą su pareigomis tėvams ir pan.

Ar emigravę vaikai turės galimybių grįšti tam, kad atliktų sūnaus ar dukters pareigas, ar ieškos kitų išeičių, klausimas lieka atviras. Kad ir kaip tėvai norėtų sulaukti pagalbos iš vaikų, jie tuo pat metu nenori būti našta savo atžaloms. Tik labai maža tėvų dalis (16,4 proc.) sutiko, kad vaikai savo darbo laiką turėtų derinti prie tėvų poreikių. Štai ir dar vienas prieštaravimas. Kausimas, kiek toks derinimas iš vis įmanomas dabartinės darbo rinkos sąlygomis? Lietuvoje iki šiol trūksta socialinės politikos priemonių, leidžančių lanksčiau derinti darbą su ilgalaikiu artimųjų slaugymu.

Senelių namai – ne išeitis

Suprasdami, kad pagalbos iš vaikų gali nesulaukti, beveik pusė tėvų nurodė, kad priežiūra, kurią teiktų kiti giminaičiai respondentų namuose, yra priimtina. Be to, kiek mažiau nei pusei respondentų priimtini būdai yra priežiūra, kurią teiktų ne giminaičiai – privačiai samdomi žmonės, ateinantys į namus (48,5 proc.), ateinantys globos darbuotojai (48,2 proc.) ir priežiūra dienos globos centruose (48,2 proc.). Priežiūrą senelių namuose kaip tinkamą priežiūros būdą nurodė kiek mažiau nei trečdalis respondentų (26,3 proc.). Taigi labai aiškiai prioritetai atiduodami vaikams ir kitiems giminaičiams, o palankiausiai vertinamas toks priežiūros organizavimo būdas, kai pagalba teikiama savo namuose. Priešingai, institucinė priežiūra, t.y. gyvenimas senelių namuose, vertinama nepalankiausiai.

Tik trečdalis apklaustų tėvų pateisina situaciją, kai negalintys savimi pasirūpinti tėvai gyvena senelių namuose, nors ir turi Lietuvoje gyvenančius vaikus. Mažiau nei pusė (42,3 proc.) vyresnio amžiaus tėvų šią situaciją vertina nepalankiai, o kiek mažiau nei trečdalis (27,5 proc.) renkasi neutralų atsakymo variantą – nei pateisina, nei nepateisina.

Šiek tiek palankiau žiūrima į situaciją, kai negalintys savimi pasirūpinti tėvai gyvena senelių namuose, o jų suaugę vaikai gyvena užsienyje. Tokią situaciją pateisina 36,4 proc. vyresnio amžiaus tėvų, nepateisina – 34,1 proc., o trečdalis (29,5 proc.) nei pateisina, nei nepateisina.

Aptarti tyrimo rezultatai perša išvadą, kad ryškėja gilus atotrūkis tarp tėvų lūkesčių ir emigravusių vaikų galimybių. Kaip rodo kitų šalių patirtis, taip vadinami neformalūs paramos tinklai (tokie kaip šeima) negali kompensuoti gerovės valstybės trūkumų. Kaip galima būtų padėti tiek suaugusiems vaikams pasirūpinti tėvais, tiek patiems tėvams sulaukti pagalbos? Atrodo, jog galimos dvi kryptys. Viena vertus, svarbu didinti galimybes vaikams pasirūpinti savo senais tėvais. Tai padaryti padėtų tokios priemonės kaip, pavyzdžiui, atostogos slaugantiems šeimos narius, lankstesni darbo grafikai ir pan. Kita vertus, labai reikalingos ir kokybiškos paslaugos pagyvenusiems tėvams į namus. Juk, kaip rodo tyrimas, jie labiausiai norėtų būti prižiūrimi savo pačių namuose. Greičiausiai kiekviena šeima ieško ir randa savo sprendimus, norėtųsi, kad jie būtų kuo palankesni tiek tėvams, tiek vaikams.

Plačiau apie tyrimą

Tyrimas atliktas Vytauto Didžiojo universitete, sociologijos katedroje vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą podoktorantūros stažuotę „Tarptautinės migracijos pasekmės šeimai: Lietuvoje likusių tėvų priežiūra ir santykiai su suaugusiais vaikais“, vadovė – prof. dr. (HP) Aušra Maslauskaitė. 2013 m. balandžio 16 - 26 d. viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą, kurio metu apklausta 1016 respondentų nuo 15 iki 74 metų. Tyrimu buvo siekiama suformuoti pagyvenusių tėvų tyrimo imtį. Pagyvenusių tėvų apklausa vyko 2013 m. spalį. Iš viso apklausta 305 pagyvenusių (60 metų ir vyresnių) tėvų, kurių bent vienas iš suaugusių vaikų gyvena užsienyje. Šiuose tyrimuose siekta išsiaiškinti, kaip suaugusių vaikų migraciją vertina vyresnio amžiaus tėvai, kokios jų nuostatos dėl vaikų pareigų tėvams ir priežiūros senatvėje.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vokietijos žemės ūkio produktų eksportas pernai pasiekė rekordinį lygį (2)

Vokietijos žemės ūkio produkcijos eksportas 2017 metais pasiekė aukščiausią lygį - 78,3...

Siūloma PVM taikyti lanksčiau (20)

Ketvirtadienį Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti...

Alkoholio ribojimai – ne problema: pirkėjai prisitaikė (245)

Norint įsigyti alkoholio didesnių problemų nekyla, tiesiog tenka labiau planuoti ir paprašyti...

Registrų centrui nurodyta patikrinti, ar darbuotojai tinkamai deklaruoja interesus (3)

Registrų centro vadovybė turės patikrinti, ar įmonės darbuotojai tinkamai deklaruoja privačius...

Slidinėjimo kurortus Kirgizijoje atranda ir europiečiai (5)

Garsėjanti kalnais Kirgizija vilioja alpinistus profesionalus ir mėgėjus pasivaikščiot po...

Top naujienos

Po pirmagimio netekties gyventi teko mokytis iš naujo virusas „suvalgė“ smegenų kamieną  (9)

Tai buvo toli gražu ne pirmasis interviu, kurio metu ne tik atsiveriančiam, bet ir man –...

Liūdnai pagarsėjęs „Lexus“ vairuotojas: gavau nuo pareigūnų normaliai (212)

Ketvirtadienį į Vilniaus miesto apylinkės teismą atžygiavo liepos mėnesį siautėjęs...

Programišių ataka: įsilaužus į Lietuvos portalą apšmeižtas ministras Karoblis (101)

Įsilaužus į naujienų portalą tv3.lt, jame ketvirtadienio vakarą paskelbta išgalvota melaginga...

Lemiamą šturmą atlaikęs „Žalgiris“ dramatiškoje mačo pabaigoje įveikė Ispanijos čempionus (216)

17 taškų persvarą iššvaistęs Kauno „Žalgiris“ (12-7) sugebėjo išsaugoti pergalę savo...

Darbo vietą susikūrė atsidūrusi gyvenimo duobėje: liko viena su dvynukais ant rankų (61)

Su Lina Šukiene susitikome jos įkurtame vaikų žaidimo kambaryje. Švelniais spalvų tonais...

Aistros apimto senolio žmona baiminasi, kad akto metu jis nenumirtų (24)

Aš ir mano vyras gulime pataluose, švytintys nuo to momento intensyvumo. Mūsų kūnai susipynę ir...

Vis daugiau paauglių tampa žudikais: skaičius išaugo beveik trigubai (242)

Lietuvos policija pastebi nerimą keliančią tendenciją: vis daugiau paauglių nesibaido paimti...

Karbauskis žada išviešinti dalį LRT dokumentų: to net nebuvo įmanoma įsivaizduoti papildyta Siaurusevičiaus komentaru (1365)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada paviešinti dalį Lietuvos radijo ir...

Gyvai / Dvyliktasis Dakaro etapas: ilgiausias išbandymas automobiliams finišavo Juknevičius ir Vanagas (201)

Išbandymų dieną jau atlaikė Antano Juknevičiaus ir Benedikto Vanago ekipažai. "Craft Bearings"...

Kaip veiks vienintele likusi Valstybinių miškų urėdija (24)

Lietuvoje nebeliko 42 valstybinius miškus valdžiusių urėdijų – antradienį Registrų centras...