Netrukus pasirodysiančiame metiniame Jungtinių Tautų leidinyje UNCTAD „Talent development and retention“ (/liet. Talentų vystymas ir išlaikymas/) Jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“ pristatoma kaip geroji praktika, kurios iš Lietuvos turėtų pasimokyti visos pasaulio Vyriausybės. Vos prasidėjus programai su mumis taip pat susisiekė analogišką programą norinti vykdyti Latvijos Vyriausybė, Airijos diasporos programų vadovai, o Jungtinėje Karalystėje JPP sėkmė buvo aprašyta milijoninę auditoriją turinčiame „The Guardian“ laikraštyje.
Net neįtikėtina, kad idėja, kaip galima būtų į Lietuvą susigrąžinti į užsienį „nutekėjusius protus“ ir tuo pačiu kelti darbo valstybiniame sektoriuje prestižą bei pritraukti čia dirbti kvalifikuotus specialistus, šiandien jau yra pripažinta net tarptautiniame lygmenyje. Tačiau svarbiausia tai, kad per pastaruosius pusantrų metų „Kurk Lietuvai“ į tėvynę jau parviliojo 40 užsienyje gyvenusių ir ten besimokiusių ar dirbusių lietuvaičių. Nors prestižinių universitetų absolventai laukiami visose užsienio įmonėse ir institucijose, šie jaunuoliai pasirinko dirbti Lietuvos viešajame sektoriuje.
Kas yra „Kurk Lietuvai“? Kiekvienas metais iš daugybės kandidatų atrinkti 20 jaunuolių metus dirba Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigose, kas 4 mėnesius rotacijos principu keisdami instituciją, kurioje dirba. Jie įgyvendina savo pačių iškeltas idėjas ir sprendžia jiems aktualias problemas. Programos dalyviai Seimui jau pateikė pasiūlymus, kaip įteisinti dvišales praktikos sutartis, kad praktiką įmonėse galėtų
atlikti ne tik universitetų studentai (aukštajai mokyklai tarpininkaujant), bet studijas baigę jauni specialistai, persikvalifikuoti mėginantys bedarbiai, net darbo patirties norintys įgyti paskutinių klasių moksleiviai, kaip sumažinti nereikalingą administracinę naštą verslui, greitai ir efektyviai įdarbinti Lietuvoje trūkstamus aukštos kvalifikacijos specialistus iš trečiųjų šalių, be papildomų milijonų sukurti biologinius žmogaus mėginius saugantį biobanką, spartinti viešųjų pastatų renovaciją kartu užtikrinant mažesnes valstybės išlaidas, didinti nevyriausybinių organizacijų
vaidmenį priimant visai visuomenei aktualius sprendimus ir daugybę kitų konkrečių sprendimų, orientuotų į visuomenės, verslo, mokslo problemas.
Tarptautinės korporacijos, norėdamos pritraukti talentingiausius darbuotojus, nuolat aktyviai medžioja geriausius universitetų absolventus, vidutiniškai dvejus metus juos moko, o vėliau patiems talentingiausiems pasiūlo darbą. Tokios talentų programos yra
prestižinės, atrankos į jas ‒ ilgos ir sudėtingos, į vieną poziciją neretai pretenduoja iki kelių šimtų kandidatų.
Tuo tarpu Lietuvoje analogišką programą pritaikėme viešajame sektoriuje. „Kurk Lietuvai“ jauniesiems profesionalams savanoriškai padeda mentoriai ‒ privataus ir viešojo sektoriaus specialistai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Programos dalyvius taip pat konsultuoja didelis būrys „Kurk Lietuvai“ svarba tikinčių programoje dalyvaujančių įstaigų darbuotojų. Darbo rezultatus dalyviai kas keturis mėnesius pristato Vyriausybės atstovams, Ministrams ir jų komandoms bei visuomenei.
Šių metų rudenį trečiąjį programos etapą pradės dar 20 jaunųjų profesionalų. Atranka jau prasidėjo ir tęsis iki š.m. balandžio 15 d. Labai tikiuosi, kad vis daugiau Lietuvos gerovės kūrimui neabejingo jaunimo prisijungti prie „Kurk Lietuvai“.
Į 20 vietų „Kurk Lietuvai“ programoje kasmet kandidatuoja apie pusantro šimto jaunuolių iš viso pasaulio. Čia gausu užsienio įstaigose, ES institucijose, garsiose tarptautinėse kompanijose dirbusių ar praktiką įgijusių aktyvių lietuvaičių, Kembridžo, Oksfordo, Stamfordo ir kitus puikius universitetus baigusių jaunuolių. Kai kurie iš jų gimtinėje nebuvę daugiau nei dešimt, dvidešimt metų, kiti – išvykę tik studijoms. Visi jie įsitikinę, kad galimybė padirbėti valstybiniame sektoriuje – prestižas bei aukštas įvertinimas, ir tik nuo jų pačių priklauso šalies gerovė. O į Lietuvą daugeliu atvejų jie grįžo tik todėl, kad atsirado galimybė dalyvauti būtent šioje programoje. Kai kurie iš jų neseniai baigė studijas, kiti jau turi mokslų daktaro laipsnį ir nemažai patirties – dalyvių amžiaus svyruoja nuo 22 iki 35. Ypač laukiami patirties turintys profesionalai, nes jie Lietuvos viešąjį sektorių gali praturtinti ne tik savo žiniomis ir entuziazmu, bet ir įgyta patirtimi, svetur įsisavintomis praktikomis.
Dalyvavimas „Kurk Lietuvai“ padeda pakloti tvirtus pamatus tolimesnei karjerai Lietuvoje, o programa būsimiems darbdaviams jau tapo savotišku kokybės garantu. Vidutiniškai trečdalis JPP dalyvių po programos pasilieka dirbti viešajame sektoriuje. Aktyvius programos dalyvius greitai pastebi ir potencialūs darbdaviai verslo srityje. Geriausieji ne vieno darbo pasiūlymo sulaukia dar programos metu. Svarbiausia, kad absoliuti dauguma jų lieka Lietuvoje, kur gabių, progresyvų mąstymą, tarptautinį išsilavinimą ir patirtį turinčių žmonių vis dar labai trūksta.
Šiuo metu „Investuok Lietuvoje“ jau kuria planus, kaip gerąją programos patirtį išplėsti – pakviesti ir Lietuvoje studijavusius jaunuolius, įtraukti ne tik valstybines, bet ir savivaldybių įstaigas.
Tokiu būdu valstybiniame sektoriuje atsiras vis daugiau pilietiškų, moderniems sprendimams ir svarbiems pokyčiams pribrendusių žmonių. Šie pokyčiai viešajame sektoriuje vyksta lėtai, tačiau matant, su kokiu entuziazmu iš užsienio grįžę jauni lietuviai imasi naujų užduočių tobulinant valstybės sektorių, nelieka abejonių, kad permainos neišvengiamos.